Šv. Augustinas · Akmuo po keliaujančios Bažnyčios kojomis

tarnavo Karaliui

Augustinas, Ps 90, II pamokslas, § 8.

Visi Evangelijos skelbėjai, kuriuose Viešpats keliauja per visas tautas.

Augustinas, Ps 90, II pamokslas, § 8.

Gundytojas cituoja psalmės pažadą, kad angelai neš Jėzų ir jo koja neužklius už akmens. Augustinas to nešimo prasmę mato Kristui žengiant į dangų: angelai „tarnavo Karaliui“. Kristus, Bažnyčios galva, jau danguje, o jo kojos tebėra žemėje. Taip Augustinas vadina apaštalus ir Evangelijos skelbėjus, kurių žingsniais Kristus pasiekia įvairias tautas. Jiems kelyje dar pasitaiko akmenų.

Augustinas klausia, kas yra tos kojos, ir atsako: „Visi Evangelijos skelbėjai, kuriuose Viešpats keliauja per visas tautas.“ Psalmės akmenį jis sugretina su akmenyje įrašytu Įstatymu. Užkliūvama, kai Įstatymas parodo kaltę, o žmogui trūksta jėgų jį įvykdyti. Prisikėlęs Kristus duoda Dvasią, ir jo pasiuntiniai gali žengti toliau. Šio sekmadienio psalmėje pažadėta globa taip pasiekia žmones, kurie dar tik mokosi laikytis Dievo žodžio.

ST → NT. Ps 90 nešamąjį Augustinas atpažįsta žengiančiame į dangų Kristuje. Žemėje Kristaus kūno kojomis tampantiems apaštalams ir Evangelijos skelbėjams jis duoda Dvasią, kad jų žingsnis neužkliūtų už akmens, primenančio Sinajaus lenteles.

Ryšys su skaitiniais. Psalmės pažadas apie saugomą žingsnį kreipia į Dvasią, kurios dėka Dievo valią galime vykdyti iš meilės.

Šaltinis: Augustinas, „Enarrationes in Psalmos“, Ps 90, antrasis pamokslas, § 8.

Šventadienis · 1 gavėnios sekmadienis (C)