Atpažįstu seną Kūrėjo pažadą Abraomui

Adversus Marcionem V, 20, § 7, p. 638

Taigi prisikels šis mūsų kūnas

Adversus Marcionem V, 20, § 7, p. 640

Išgirdęs apaštalą sakant, kad mūsų tėvynė yra danguje, Tertulijonas pirmiausia atsiverčia Pradžios knygą. „Atpažįstu seną Kūrėjo pažadą Abraomui“, rašo jis. Sekmadienį girdimas žvaigždžių pažadas vėl nuskamba Pr 22, 17. Tertulijonas gretina tą pakartojimą su Pauliaus žodžiais, kad žvaigždės skiriasi spindesiu. Dangus čia padeda sujungti Dievo ištikimybę Abraomui ir viltį, kurią apaštalas sieja su būsimu Kristaus atėjimu.

Tertulijonui svarbus labai konkretus Pauliaus pažado veiksmažodis – Kristus perkeis mūsų kūną. „Taigi prisikels šis mūsų kūnas“, daro išvadą jis. Kūnas, kuris šiandien kenčia ir galiausiai atiduodamas žemei, yra tas, kurį Kristus padarys panašų į savąjį. Tad dangiškoji pilietybė duoda priežastį pagarbiai rūpintis ir šiuo kūnu. Tai ypač išryškėja slaugant žmogų, kuriam dėl ligos reikia mūsų rankų.

ST → NT. Pr 22, 17 pakartotas Pr 15, 5 pažadas apie žvaigždes Tertulijonui iš anksto nušviečia dangiškąją pilietybę (Fil 3, 20) ir skirtingą prisikėlusiųjų spindesį (1 Kor 15, 41).

Ryšys su skaitiniais. Pažadą dėl prisikelsiančio kūno susieti su konkrečia pagarba ligoniui ir jo kūnui.

Šaltinis: Tertulijonas, Adversus Marcionem V, 20, § 7, leid. E. Evans, p. 638–640.

Šventadienis · 2 gavėnios sekmadienis (C)