Pal. Teofilius Matulionis – už mirusius kunigus

Laikau (Mišias) už 1936-1955 m. mirusius konfratrus.

Laiškas Jonui Pilkai, Nr. 24, prierašas

1955 m. lapkričio 24 d. vyskupas Teofilius Matulionis rašė kunigui Jonui Pilkai iš invalidų namų Mordovijoje. Kalbėta, kad namus uždarys. Vyskupas nepateko į pirmąjį išleidžiamų žmonių sąrašą ir nežinojo, ar bus paleistas, ar perkeltas kitur. Kambaryje buvo šalta, daiktus jis pradėjo siųsti iš anksto. Laiško prieraše jis įrašė Mišių intenciją už nuo 1936 m. mirusius kunigus.

Kol laukė žinios apie savo likimą, Teofilius liturgijoje prisiminė tuos, su kuriais jį siejo kunigystė. Išėjimo knygoje Aaronas ir Huras paremia nuvargusias Mozės rankas. Šis laiškas leidžia matyti kitą tokio palaikymo pusę. Pats vargstantis žmogus dar gali melstis už kitus, ir ta malda padeda bendruomenei išsaugoti mirusiųjų atminimą.

Ryšys su skaitiniais. Užtarimo maldą galima tęsti ir tada, kai paties besimeldžiančiojo reikalai lieka neaiškūs.

Šaltinis: Teofilius Matulionis, 1955 m. lapkričio 24 d. laiškas kun. Jonui Pilkai, Nr. 24, prierašas, Prano Gaidos knygoje „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“.

Šventadienis · 29 eilinis sekmadienis (C)