Kiekvienas žmogus brangus Dievo akyse; Kristus už kiekvieną atidavė savo gyvybę.

Homilija, 2000-04-30, 6; vertimas į lietuvių kalbą

2000 m. balandžio 30 d. Faustinos kanonizacijos homilijoje Jonas Paulius II gailestingumo žinią susiejo su kiekvieno žmogaus verte. Kalbėjo ne vien apie atskirą pamaldumo formą: Kristus už kiekvieną atidavė gyvybę, o Tėvas kiekvienam siūlo savo artumą. Tokio žvilgsnio negalima uždaryti vien mėgstamiems ar naudingiems žmonėms.

Popiežius šį matą taikė labai skirtingiems poreikiams ir pareigai ginti žmogaus orumą. Atvelykio skaitiniai padeda šią mintį sukonkretinti. Dievo vaiku vadinamas žmogus nėra tik eilutė bendruomenės sąraše, o stokojantysis – vien dalijamų gėrybių gavėjas. Kristaus meilė leidžia jį priimti kaip savą, kuriam skiriamas laikas, pagarba ir pagalba.

Ryšys su skaitiniais. 1 Jn 5 ir Apd 4: meilė Dievui įgyja žmogų saugantį pavidalą; psalmė šlovina išliekantį jo gerumą.

Šaltinis: Jonas Paulius II, kanonizacijos homilija, 2000-04-30, 6.

Šventadienis · 2 Velykų sekmadienis – Atvelykis (B)