Daugiau nieko man nesuteikite, tik leiskite būti išlietam kaip atnašai Dievui, kol dar parengtas altorius.

Laiškas romiečiams, 2,2

Kad, tapę meilės choru, giedotumėte Tėvui Kristuje Jėzuje.

Laiškas romiečiams, 2,2

Kelionėje į Romą Ignotas Antiochietis kreipėsi į tenykščius krikščionis. Savo artėjantį liudijimą jis aprašė kaip Dievui ant altoriaus išliejamą atnašą. Tuo pačiu vaizdu Paulius Timotiejui kalba apie gyvenimo pabaigą. Abu laiškai rodo, kaip senas prie altoriaus atliekamas veiksmas krikščioniui tampa būdu išreikšti, kam jis patiki savo gyvenimą ir mirtį.

Tame pačiame sakinyje Ignotas prašo Romos bendruomenės tapti meilės choru ir giedoti Tėvui per Jėzų Kristų. Jo žvilgsnis aprėpia ir tuos, kurie liks giedoti. Psalmės pažadas visuomet šlovinti Viešpatį šalia šio laiško skamba kaip visos Bažnyčios balsas. Tikintieji palydi žmogų prie gyvenimo slenksčio ir savo giesmę skiria Dievui, į kurio rankas jis save atiduoda.

ST → NT. Rengėjo sąsajoje Senajame Testamente liejama atnaša (Sk 28,7) išryškina Pauliaus gyvenimo atidavimą (2 Tim 4,6). Ignotas pats susieja išliejamą atnašą su bendruomenės giesme Tėvui Kristuje.

Ryšys su skaitiniais. Lydėdama mirštantį žmogų, bendruomenė gali giedoti ir melstis drauge su juo.

Šaltinis: Šv. Ignotas Antiochietis, Laiškas romiečiams, 2,2, graikiškas vidurinės redakcijos tekstas.

Šventadienis · 30 eilinis sekmadienis (C)