Markas Tvenas vis užsukdavo į Heidelbergo pilį pasižiūrėti ten laikomų retenybių. Vieną dieną nusprendė nustebinti rinkinio prižiūrėtoją ir nuo pirmo iki paskutinio žodžio kalbėjo vokiškai.

Prižiūrėtojas klausėsi labai susidomėjęs. Paskui pareiškė, kad tokia vokiečių kalba – didelė retenybė. Gal net vienintelis toks egzempliorius. Ar Tvenas nesutiktų, kad ją įtrauktų į muziejaus rinkinį?

Ryšys su skaitiniais. Apd 2, 6. Tvenas pralinksmina žmogų, kuriam stengiasi prabilti jo kalba. Sekminių klausytojai išgirsta kur kas daugiau – žinią, kuri juos pasiekia sava kalba.

Šaltinis: Mark Twain, A Tramp Abroad, Appendix D “The Awful German Language”.

Šventadienis · Šventosios Dvasios Atsiuntimas (Sekminės)