Ankstame XX amžiaus romane Glad atsiveda Antonį Dartą į ankštą panelės Montoben kambarį. Šalia žvakės stovi krepšys margų skiaučių. Šeimininkė iš jų siuva maišelius ir žaislus. Ką gali, parduoda, o ką siuva kaimynų vaikams, atiduoda. Pati kadaise gulėdama ligoninėje iš nepažįstamos moters gavo Bibliją. Grįžusi skaitė ją vėl ir vėl, įsimindama eilutes, kurias galėdavo kartoti gulėdama lovoje.

Jiems kalbantis lauke pasigirsta vaiko verksmas. Į kambarį įbėgusi Glad praneša apie nelaimę gatvėje. Panelė Montoben trumpam sustoja ir tyliai pakartoja Samuelio maldą. Tada eina pasižiūrėti, kuo gali padėti, ir pasišaukia Dartą kartu. Burnett leidžia vienoje scenoje išvysti ir ilgai ugdytą įprotį kreiptis į Dievą, ir tai, kaip jis padeda susikaupti, kai šalia staiga prireikia tavo rankų.

Šaltinis: Frances Hodgson Burnett, „The Dawn of a To-morrow“, III skyrius.

Šventadienis · 29 eilinis sekmadienis (C)