nuostolio nepatirtų nei pirkėjas, nei vargšai

Segunda a Gutierre Laso, eil. 80–81, p. 57

1550 m. sausio 8 d. Jonas Dievo rašė iš Granados bičiuliui Gutjerui Lasui. Vienas jo ligoninėje miręs jaunuolis iš Malagos buvo palikęs ligoninei su vynuogynu susijusio turto. Skolų prislėgtas Jonas prašė tą turtą parduoti. Jis davė įgaliojimus laišką vežusiam pasiuntiniui ir pavedė Lasui ieškoti pirkėjo. Pardavimui iškėlė sąlygą, kad „nuostolio nepatirtų nei pirkėjas, nei vargšai“. Sąžiningą kainą jam reikėjo rasti tuo metu, kai tiekėjai jau atsisakė parduoti skolon.

Jonas taip pat parašė, kur eis už parduotą turtą gauti pinigai. Jis norėjo nupirkti vargšams drabužių ir sumokėti tiekėjams už mėsą bei aliejų. Vargšai galėtų melstis už jaunuolį, kurio palikimas jiems padėjo. Kaip ir Zachiejaus namuose, viename sprendime matyti pagalba stokojantiems ir skola žmonėms, kurie laukia savo atlygio. Spaudžiant skoloms Jonas laiške įvardija ir trečią atsakomybę. Jis pasirūpina, kad iš sandorio žalos nepatirtų tas, kuris sutiks pirkti.

Ryšys su skaitiniais. Aptariant Zachiejaus dosnumą ir atlygį nuskriaustiesiems, atpažinti skirtingus žmones, kuriuos paliečia vienas finansinis sprendimas.

Šaltinis: Jonas Dievo, Segunda a Gutierre Laso, eil. 72–98, p. 56–57, Granada, 1550 m. sausio 8 d..

Šventadienis · 31 eilinis sekmadienis (C)