Nuo Kalėdų Felisitė kasdien palydi Virginiją į katechezę. Bažnyčioje ji atidaro šeimininkės suolą ir atsisėda. Vaikai susirenka chore, kunigas stovi prie skaitinio pulto. Kai jis pasakoja apie tvaną, Babelio bokštą ir Kristaus kančią, Felisitė tuos įvykius įsivaizduoja taip gyvai, kad klausydamasi apie kryžių pravirksta.

Evangelijoje ji atpažįsta sėją, pjūtį ir vynuogių spaudyklą, dalykus, kuriuos pažįsta iš savo gyvenimo. Kai pamoka darosi sunki, Felisitė kartais užsnūsta ir pabunda nuo vaikų klumpių bildesio. Vis dėlto ji grįžta kasdien. Drauge su Virginija pasninkauja ir eina išpažinties, o Devintinėms abi paruošia procesijos altorėlį.

Šaltinis: Gustave’as Flaubert’as, „Un cœur simple“, III skyrius, prancūziškas tekstas.

Šventadienis · 10 eilinis sekmadienis (C)