Dostojevskio romane vyresnysis Zosima papasakoja apie jaunystėje jį lankiusį gerbiamą valdininką. Šis prisipažino prieš keturiolika metų nužudęs jauną našlę ir leidęs, kad nekaltas tarnas būtų apkaltintas jos mirtimi. Vyras visuomenėje garsėjo labdara, tačiau slėpė nužudytosios daiktus ir įkalčius, o sąžinės graužatis vis stiprėjo. Jis bijojo, ką tiesos atskleidimas reikš žmonai ir vaikams. Zosima ragino jį nebeslėpti kaltės ir pasitikėti tiesa.

Po ilgo delsimo valdininkas per savo vardadienį susirinkusiems svečiams perskaitė prisipažinimą ir parodė įrodymus. Jis buvo pasirengęs priimti bausmę, tačiau svečiai pamanė, kad jis neteko proto. Po kelių dienų vyras mirė. Paulius sieja tikėjimą širdimi su Viešpaties išpažinimu lūpomis. Romano scena padeda pajusti, kiek drąsos gali prireikti viešai pasakyti tai, ką žmogus ilgai nešiojosi vienas.

Šaltinis: Fiodoras Dostojevskis, Broliai Karamazovai, VI knyga, II skyriaus d dalis „The Mysterious Visitor“; Constance Garnett vertimas, Project Gutenberg eBook 28054..

Šventadienis · 1 gavėnios sekmadienis (C)