išmintis sėdi teisiojo sieloje

Augustinas, Ps 121 (122) aiškinimas, 9 § · savas vertimas

jie patys yra Dievo sostai

Augustinas, Ps 121 (122) aiškinimas, 9 § · savas vertimas

Augustiną sudomina senosios psalmės formuluotė: atrodo, tarsi sėdėtų patys teismo sostai. Kas galėtų būti sostas, jei ne kėdė? Pamokslininkas paaiškina vaizdą per teisų žmogų: jo sieloje išmintis įsitaiso tarsi soste, iš kurio sprendžia.

Tada Augustinas prisimena Kristaus pažadą apaštalams sėdėti dvylikoje sostų. Jie gali spręsti, nes Dievas veikia juose. Šitaip Jeruzalės teismo sostų vaizdas leidžia klausti, kam žmogus užleidžia vietą, kai pats turi nuspręsti dėl kito.

ST → NT. Augustinas Ps 121 (122), 5 Jeruzalės teismo sostus gretina su Mt 19, 28 apaštalams pažadėtais sostais ir Dievo išminties veikimu juose.

Ryšys su skaitiniais. Kelionės į Jeruzalę psalmė primena, kad priklausyti Viešpačiui reiškia mokytis iš Jo ir tada, kai tenka spręsti dėl kito.

Šaltinis: Augustinas, Ps 121 (122) aiškinimas, 9 §.

Šventadienis · Kristus, visatos valdovas (C)