Skola tirpo per kiekvieną susitikimą

Herbertas iš pusbrolio pasiskolino dešimt svarų. Atviruke pažadėjo nepamiršti pasiskolintų penkių. Vėliau kalba pasisuko apie tris svarus, po vakarienės jau apie du. Kaskart Herbertas pats prisimindavo skolą ir kaskart suma būdavo mažesnė.

Pusbrolis ėmė įtarti, kad po keleto susitikimų pats liks skolingas. Įsivaizdavo, kaip dosnusis Herbertas jam paspaus ranką ir tars: „Jei man kas nutiktų, dėl to tūkstančio, kurį man skolingas, nesijaudink. Laikyk skolą grąžinta.“ Pusbrolis nutarė, kad šituos žodžius tikrai prisimins.

Ryšys su skaitiniais. Lk 6, 34–35. Jėzus ragina skolinti ir nesitikėti naudos. Herbertas dosniausiai atsisako pinigų tada, kai jam tariamai skolingas žmogus iš tiesų buvo jo skolintojas.

Šaltinis: Punch · 1917 m. sausio 24 d., t. 152, „A Way Not to Pay Old Debts“, p. 52, Project Gutenberg.

Šventadienis · 7 eilinis sekmadienis (C)