Pietro Giacomo Bacci „Šventojo Pilypo Nerio gyvenime“ pasakoja, kad Fabrizio de’ Massimi sūnus Paolo, maždaug keturiolikmetis, ilgai sirgo karštine. Pilypas Neris, berniuko nuodėmklausys nuo vaikystės, kasdien jį lankė. Kai Pilypas atėjo dar kartą, šeima jau laikė Paolą mirusiu. Biografo pasakojime šventasis prieina prie lovos, pašlaksto berniuką šventintu vandeniu ir pašaukia vardu. Paolo atsimerkia tarsi iš gilaus miego ir sako, jog nori išpažinties, nes prisiminė dar vieną nuodėmę. Pilypas paprašo artimųjų trumpam išeiti, išklauso jo išpažinties ir suteikia išrišimą.

Sugrįžus šeimai, Pilypas su Paolu kalbasi apie jo mirusią motiną ir seserį. Pasak Bacci, berniukas atgauna spalvą ir aiškiai kalba, o Pilypas du kartus klausia, ar jis norėtų mirti. Paolo atsako, kad norėtų, nes trokšta vėl susitikti su motina ir seserimi rojuje. Pilypas jį palaimina ir paprašo melstis už jį; tada vaikinas ramiai miršta jo glėbyje. Bacci pasakojime trumpam atgavęs jėgas Paolo gauna progą išpažinti tai, kas anksčiau liko nepasakyta.

Ryšys su skaitiniais. 1 Kar 17, 17–24 ir Lk 7, 11–17 pasakoja apie motinai grąžintą sūnų. Bacci hagiografijoje panaši malonė apsakoma kitaip: berniukui trumpam sugrąžinama sąmonė, kad jis galėtų atlikti tai, ką laiko svarbiausia — išpažinti nuodėmę ir ramiai pasirengti mirčiai. Šaltinis liudija XVII a. hagiografo pasakojimą apie stebuklą, o ne nepriklausomą medicininį įvykio patvirtinimą.

Šaltinis: Pietro Giacomo Bacci, The Life of Saint Philip Neri, Book III, Chapter XII, English translation from the Italian by Frederick Ignatius Antrobus (1902 edition)..

Šventadienis · 10 eilinis sekmadienis (C)