Markas Tvenas laikraštyje mėgo rašyti prie žvakės. Kolegos, norėdami jį paerzinti, vis ją paslėpdavo. Kartą, kai žvakė ir vėl dingo, į redakciją užėjo pastorius Risingas. Tvenas kaip tik garsiai dėstė, ko nusipelnė žvakės vagys. „Jei jums šitaip kas vakarą nešiotų žvakę, ir jūs keiktumėtės.“

„Gal ir keikčiausi, – atsakė pastorius. – Bet pamėginčiau melstis kaip Jėzus ant kryžiaus. Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“ Tvenas nurimo. „Jei jie tiesiog kvailiai, tai keičia reikalą. Juk pats iš tos pačios draugijos.“

Ryšys su skaitiniais. Lk 6, 27–28. Jėzus kviečia laiminti tuos, kuriuos norėtųsi prakeikti. Pastorius primena maldą, o Tvenui lengviau susitaikyti, kai pats save pastato šalia pokštininkų.

Šaltinis: Albert Bigelow Paine · Mark Twain: A Biography, XXXVIII skyrius, Project Gutenberg.

Šventadienis · 7 eilinis sekmadienis (C)