Užuot kartkartėmis jam rašiusi, kalbėkitės su Dievu dėl jo.

Oeuvres, XVI, MLXXX, 1615 m. gegužės 21 d., p. 202

1615 m. gegužės 21 d. Pranciškus Salezas parašė poniai de Peyzieu, kurios sūnus mirė toli nuo namų. Jis prisiminė pirmąjį jų išsiskyrimą. Sūnui išvykus į kitą pasaulio kraštą, motinai liko viltis kartkartėmis sulaukti jo laiškų. Dabar pasiekė žinia apie antrą atsiskyrimą. Pranciškus sako pažinojęs sūnų ir pats skaudžiai išgyvenantis jo mirtį. Jis drąsina motiną saugoti atminimą apie pažintą žmogų.

Pranciškus pasiūlo motinai vietoj laiško kreiptis į Dievą dėl sūnaus ir pats pažada toliau melstis už juos abu. Elijas Sareptos namuose taip pat kreipiasi į Dievą, kai žmogui nebėra kam perduoti savo prašymo. Naino pasakojimas leidžia į šią maldą įdėti prisikėlimo viltį. Laiške Pranciškus palieka vietos bendram liūdesiui ir kalba apie būsimą susitikimą su sūnumi pas Dievą.

Ryšys su skaitiniais. Artimojo mirties metinių proga galima maldoje tarti Dievui tai, ką norėtume jam pasakyti laiške.

Šaltinis: Šv. Pranciškus Salezas, Annecy leidimas, Oeuvres, XVI, laiškas MLXXX poniai de Peyzieu, 1615 m. gegužės 21 d., p. 201–202, prancūziškas tekstas.

Šventadienis · 10 eilinis sekmadienis (C)