9 eilinis sekmadienis (A)

Jėzus kviečia statyti gyvenimą ant jo žodžio. Apaštalas Paulius primena, kad Dievas nuteisina dovanai, per Kristų. Priimame šią dovaną ir ja gyvename vykdydami dangiškojo Tėvo valią.

Pagrindinės skaitinių mintys

Pirmasis skaitinys · Įst 11, 18. 26–28. 32

Žodis širdyje turi tapti pasirinktu keliu

Mozė ragina įsidėti Dievo žodžius į širdį ir sielą. Palaiminimas pažadėtas tautai, kuri klausys Viešpaties ir ištikimai laikysis jo įsakų.

Atliepiamoji psalmė · Ps 30 (31), 2–3a. 3bc–4. 17 ir 25

Dievo ištikimybė yra prieglobsčio uola

Maldininkas prašo Viešpatį būti jo prieglobsčio uola, vesti jį ir gelbėti dėl savo ištikimosios meilės. Psalmės pabaigoje laukiantieji Viešpaties raginami būti drąsūs ir tvirtos širdies.

Antrasis skaitinys · Rom 3, 21–25a. 28

Nuteisinimas yra Kristaus dovana visiems tikintiesiems

Visi nusidėjo. Dievas visus tikinčiuosius nuteisina dovanai savo malone dėl Kristaus atpirkimo. Šį Dievo teisumą liudija Įstatymas ir Pranašai.

Evangelija · Mt 7, 21–27

Klausantis ir vykdantis stato ant uolos

Į Dangaus Karalystę įeis tas, kuris vykdo dangiškojo Tėvo valią. Jėzus tokį žmogų lygina su išmintingu statytoju, kurio namas ant uolos atlaiko liūtis, ištvinusias upes ir vėjus.

Medžiaga homilijai

Ryšiai su visa Biblija

Kiekvienam skaitiniui parinktos aštuonios susijusios Biblijos vietos. Nuorodos veda į visą nurodytą tekstą biblija.lt (Rubšio ir Kavaliausko vertimas, LVK, 1998). Po kiekviena ištrauka paaiškinta, kuo ji siejasi su dienos skaitiniu.

Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai

Pirmajam skaitiniui · Įst 11, 18. 26–28. 32

1. Įst 4, 5–8

nes tai parodys tautoms jūsų išmintį ir protingumą.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Tautos išmintį kiti atpažįsta iš teisingų jos įstatų ir jų laikymosi.

2. Joz 24, 14–18

bet aš ir mano šeimyna – mes tarnausime VIEŠPAČIUI

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Atnaujindama sandorą tauta prisimena, kaip Dievas ją išvedė iš Egipto, ir renkasi jam tarnauti.

3. Jer 31, 31–34

jį įrašysiu jiems į širdį.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Naujojoje sandoroje Dievas pats įrašo Įstatymą žmonėms į širdį, kad jie jį pažintų.

4. Ez 36, 25–27

Duosiu jums savo dvasią

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas duoda naują širdį ir savo Dvasią, kad tauta galėtų laikytis jo įstatų.

5. Ps 119, 9–11

Branginu širdyje tavo žodį

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Širdyje saugomas žodis padeda išlaikyti gyvenimo kryptį. Ieškojimas ir atmintis pereina į kasdienį elgesį.

6. Jok 1, 22–25

Būkite žodžio vykdytojai

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Žmogus, kuris girdi žodį ir jo nevykdo, panašus į tą, kuris pasižiūri į veidrodį ir netrukus pamiršta, kaip atrodo.

7. 1 Jn 2, 3–6

tas turi pats taip vaikščioti, kaip ir jis vaikščiojo.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Pažinti Kristų reiškia laikytis jo žodžio ir gyventi jo keliu. Vien išpažįstamas vardas dar nėra bendrystės pilnatvė.

8. Išm 6, 17–20

Meilė yra laikymasis jos įstatų

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Išminties ieškojimas veda į meilę, o meilė pasirodo laikantis įstatymų. Taip susiejami mokymasis, ištikimybė ir gyvenimo tikslas.

↑ Į šio skirtuko turinį

Psalmei · Ps 30 (31), 2–3a. 3bc–4. 17 ir 25

1. Ps 18, 2–4

Myliu tave, VIEŠPATIE, mano stiprybe!

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Maldininkas vadina Viešpatį uola, pilimi ir skydu. Pavojuje jis pasitiki, kad Dievas jį išgelbės.

2. Ps 91, 1–4

jo ištikimybė yra dengiantis skydas.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Po Viešpaties sparnais maldininkas randa prieglobstį. Nuo pavojaus jį saugo Dievo ištikimybė.

3. Iz 28, 16–17

Teisingumas – mano matavimo virvė

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas deda Zione tvirtą pamatinį akmenį. Jis griauna melagingą prieglobstį ir matuoja teisumu.

4. 1 Pt 2, 6–8

kas tiki jį, nebus sugėdintas.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Izaijo akmuo aiškinamas Kristaus šviesoje. Kertinis akmuo yra dovana tikinčiajam ir kartu žmogaus atsako išbandymas.

5. Iz 43, 1–3

pašaukiau tave vardu – tu esi mano.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas vardu šaukia jam priklausančią tautą ir žada būti drauge vandenyje bei ugnyje. Prieglobstis reiškia jo ištikimą artumą einant per pavojų.

6. Žyd 6, 17–20

saugus ir tvirtas sielos inkaras

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Viltis lyginama su tvirtu sielos inkaru. Ji remiasi Dievo pažadu ir siekia tos vietos, į kurią pirmas įžengė Jėzus.

7. Rom 8, 31–34

Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievo ištikimybė atpažįstama jo atiduotame Sūnuje. Kaltinimas neturi galutinės galios tiems, už kuriuos Kristus užtaria.

8. Jn 10, 27–30

Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Kristaus avys klauso jo balso ir seka jį. Saugumas jo rankoje neatskiriamas nuo gyvo pažinimo bei sekimo.

↑ Į šio skirtuko turinį

Antrajam skaitiniui · Rom 3, 21–25a. 28

1. Pr 15, 5–6

Jis patikėjo VIEŠPAČIU

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Abraomas patiki Dievo pažadu, ir tai jam įskaitoma teisumu. Paulius šį pasakojimą prisimena aiškindamas nuteisinimą tikėjimu.

2. Hab 2, 2–4

o teisus žmogus gyvena savo tikėjimu.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Teisusis gyvena tikėjimu ir ištvermingai laukia, kol išsipildys, ką Dievas pažadėjo.

3. Gal 2, 19–21

Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Gyvenimas tikėjimu susiejamas su mylinčiu ir save atidavusiu Kristumi. Malonė nėra priedas prie tariamai paties žmogaus užsitarnauto išgelbėjimo.

4. Ef 2, 8–10

sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas išgelbsti malone per tikėjimą. Jis ir parengia gerus darbus, kuriuos galime daryti.

5. Tit 3, 4–7

tik ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas gelbsti iš gailestingumo ir atnaujina Šventąja Dvasia. Nuteisinti jo malone tampame amžinojo gyvenimo paveldėtojais.

6. 2 Kor 5, 18–21

davė mums sutaikinimo tarnystę.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Kristuje Dievas sutaikina pasaulį su savimi ir apaštalams patiki skelbti susitaikinimo žinią.

7. Lk 18, 10–14

Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Muitininkas prašo gailestingumo, o fariziejus išvardija savo nuopelnus. Jėzus parodo skirtumą tarp tikro atsivėrimo ir savęs pateisinimo.

8. 1 Jn 1, 8–10

Jeigu išpažįstame savo nuodėmes

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Išpažindami nuodėmes pasitikime ištikimu Dievu, kuris jas atleidžia. Sakydami, kad neturime nuodėmės, apgaudinėjame save.

↑ Į šio skirtuko turinį

Evangelijai · Mt 7, 21–27

1. 1 Kor 3, 10–13

Juk niekas negali dėti kito pamato

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Vienintelis pamatas yra Jėzus Kristus, o ant jo atliekamo darbo kokybė bus atskleista. Statinio vaizdas susieja dovaną, atsakomybę ir išbandymą.

2. Kol 2, 6–7

būkite jame įsišakniję ir ant jo statykitės

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Paulius ragina gyventi Kristuje, jame įsišaknyti ir stiprėti tikėjimu su dėkingumu.

3. Mt 21, 28–31

bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Tėvo valią įvykdo sūnus, kuris iš pradžių atsisakė, bet paskui nuėjo dirbti į vynuogyną.

4. Mt 25, 37–40

kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Galutinio teismo pasakojime Kristus tapatinasi su alkstančiu, svetimu ir ligoniu. Ką padarėme jiems, padarėme jam.

5. Rom 2, 13–16

teisūs bus pripažinti įstatymo vykdytojai.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievo akyse svarbu ne vien išgirsti Įstatymą, bet jį vykdyti. Širdies bei sąžinės liudijimas papildo išorinio žinojimo kritiką.

6. 1 Jn 3, 16–18

Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Kristaus atiduota gyvybė tampa meilės matu. Meilė turi pasirodyti darbu ir tiesa, ypač matant stokojantį brolį.

7. Jn 14, 21–24

Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Mylintis Kristų laikosi jo žodžio. Pas tokį žmogų ateina Kristus ir Tėvas.

8. Žyd 5, 7–9

visiems, kurie jo klauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Kentėdamas Sūnus išmoko klusnumo ir tapo išganymo priežastimi tiems, kurie jo klauso.

↑ Į šio skirtuko turinį

Katekizmas ir temos

Homiletikos vadovas sieja dienos skaitinius su Katalikų Bažnyčios katekizmo temomis.

Turinys:
Tėvo valia ir krikščionio gyvenimas
Malda nuteikia vykdyti Dievo valią
Nuteisinimas ir malonės dovana

Tėvo valia ir krikščionio gyvenimas

KBK 2822–2827: „Teesie Tavo valia“;

Malda nuteikia vykdyti Dievo valią

KBK 2611: malda nuteikia širdį Dievo valiai;

Nuteisinimas ir malonės dovana

KBK 1987–1995: nuteisinimas.

Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29

↑ Į šio skirtuko turinį

Egzegetiniai komentarai

Skaitinius aiškinti padeda hebrajų ir graikų kalbų žodžiai, teksto sandara ir istorinės aplinkybės. Prie kiekvieno komentaro pateikiami naudoti šaltiniai.

Turinys:
Įst 11, 18: žodis širdyje, prie rankos ir ant kaktos
Įst 11, 26–28. 32: palaiminimas ir prakeikimas
Ps 30 (31): prašymas Viešpačiui būti prieglobsčio uola
Rom 3, 21–24. 28: Dievas nuteisina dovanai
Rom 3, 25: permaldavimo auka ir skrynios dangčio vaizdas
Mt 7, 21–23: „Viešpatie“ turi reikšti daugiau negu teisingą kreipinį
Mt 7, 24–27: liūtys ir ištvinusios upės išbando abu namus

Įst 11, 18: žodis širdyje, prie rankos ir ant kaktos

Hebrajiškas lēḇāḇ, „širdis“, čia apima ir žmogaus vidinį apsisprendimą. Mozė liepia priimti žodžius į širdį ir sielą, o jų ženklus nešioti prie rankos ir ant kaktos. Taip praplečiamas Įst 6, 6–9 raginimas žodį perduoti vaikams. Tolesnė eilutė nurodo, kada apie žodį kalbėti su vaikais: sėdint namie ir einant keliu, gulant ir keliantis. Taip Dievo žodis būna atmenamas per visą dieną.

Vėlesnę su šiuo tekstu siejamą praktiką liudija Judėjos dykumoje rasti tefilinai – odinės Rašto ištraukų dėžutės. 2024 m. tyrėjai septyniolikoje pavyzdžių nerado juodų pigmentų. Odos patamsėjimą jie aiškina jos irimu. Tai perspėja automatiškai neperkelti visų vėlesnių ritualo taisyklių į seniausius radinius. Radiniai neįrodo, kad šiuolaikinė praktika jau visais bruožais egzistavo Mozės laikais.

Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Įst 11; Hebrajiškas Įst 11 tekstas ir morfologija, Bible Hub interlinear; Yonatan Adler ir kt., Black surfaces on ancient leather tefillin cases and straps from the Judean Desert, PLOS ONE 19(6), 2024, e0303635.

Įst 11, 26–28. 32: palaiminimas ir prakeikimas

Palaiminimas ir prakeikimas užbaigia Mozės raginimą laikytis sandoros. Hebrajiškas šāmaʿ reiškia „girdėti“. Šiame sakinyje tai reiškia paklusti, kaip verčiama skaitinyje. Priešingas kelias aprašytas konkrečiai: pasitraukti iš parodyto kelio ir sekti kitais dievais. Už skaitinio ribų palaiminimui ir prakeikimui paskirti Garizimo ir Ebalo kalnai. Taip tautos pasirinkimas tampa viešas.

Sandoros žodžiai skirti Izraeliui, kuris rengiasi apsigyventi pažadėtojoje žemėje. Tekstas reikalauja apsisprendimo, kam Izraelis priklausys ir kuo vadovausis įžengęs į žemę. 32 eilutė sugrąžina prie vykdymo: Mozė ragina ištikimai laikytis visų įstatų ir įsakų.

Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Įst 11; Hebrajiškas Įst 11 tekstas ir morfologija, Bible Hub interlinear.

Ps 30 (31): prašymas Viešpačiui būti prieglobsčio uola

Psalmėje susitinka du teiginiai: būk man prieglobsčio uola ir tu esi mano uola. Naujame pavojuje atsidūręs besimeldžiantis žmogus prašo Dievo apsaugos, nes jau žino, kad gali juo pasitikėti. Uolos ir tvirtovės vaizdai kalba apie apsaugą nuo grėsmės.

Maldininkas prašo, kad ant Dievo tarno sušvistų Viešpaties gerumo šviesa. Psalmės pabaigoje raginama turėti drąsią bei tvirtą širdį ir laukti Viešpaties: pasitikėjimas neatima žmogiško išgąsčio, bet padeda ir išsigandus kreiptis į Dievą. Liturginė 17 eilutė atitinka daugelio angliškų Biblijų 16-ąją, todėl skirtinguose leidimuose eilutę patikimiausia rasti iš jos žodžių. Pirmojoje strofoje maldininkas prašo išgirsti ir skubėti jo vaduoti. Todėl maldos žodžiai apie tvirtovę skamba taip primygtinai.

Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Ps 31.

Rom 3, 21–24. 28: Dievas nuteisina dovanai

Posakis chōrìs nómou reiškia „be Įstatymo“. Apaštalas Paulius tuoj pat sako, kad Dievo teisumą liudija Įstatymas ir Pranašai. Pats Raštas liudija Dievo dovaną, kurios žmogus negali pasisavinti ar savo darbais išsireikalauti. 27 eilutėje klausimas apie pasigyrimą iškeliamas atvirai ir iškart atsakoma, kad jam nebelieka vietos. Ištikimybė Dievui nesuteikia pagrindo laikyti save pranašesniu.

Žodis dōreán, „dovanai“, išryškina Dievo iniciatyvą. Visiems reikia išgelbėjimo, o Kristuje jo neįmanoma nusipirkti. 2025 m. Naujojo Testamento tyrinėtojas Sze-kar Wanas perspėja pernelyg nesupaprastinti Pauliaus ginčo: negalima teigti, kad visi tuometiniai žydai mėgino užsitarnauti Dievo meilę. Jo istorinį perspėjimą verta išgirsti, netapatinant kiekvienos komentaro konfesinės interpretacijos su katalikišku mokymu.

Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Rom 3; Graikiškas Rom 3 tekstas ir morfologija, Bible Hub interlinear; Sze-kar Wan, Commentary on Romans 3:19–28, Working Preacher / Luther Seminary, 2025-10-26.

Rom 3, 25: permaldavimo auka ir skrynios dangčio vaizdas

Retas graikiškas hilastḗrion primena Sandoros skrynios dangtį, su kuriuo susijusios Kun 16 aprašytos Sutaikinimo dienos apeigos. Žyd 9, 5 šis žodis būtent taip ir vartojamas. Rom 3 vertėjai bei aiškintojai svarsto ir „permaldavimo aukos“, ir „permaldavimo vietos“ reikšmę. Kunigų knygoje apeigų kraujas šlakstomas ant to dangčio ir prieš jį. Žodžio ryšį su sutaikinimu padeda suprasti ši Rašte aprašyta apeiga.

Lietuviškame skaitinyje, kaip ir senajame Kembridžo komentare, pasirenkama Kristaus permaldavimo aukos prasmė. Sze-kar Wanas pabrėžia šventovės vaizdą ir galimybę visiems prieiti prie Dievo. Vien iš žodyno šio skirtumo neišspręsime. Abiem atvejais sakinys pabrėžia Dievo veikimą Kristuje: atleidimą Dievas dovanoja, žmogus jo negali nusipirkti.

Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Rom 3; Sze-kar Wan, Commentary on Romans 3:19–28, Working Preacher / Luther Seminary, 2025-10-26.

Mt 7, 21–23: „Viešpatie“ turi reikšti daugiau negu teisingą kreipinį

Kartojamas Kýrie, „Viešpatie“, sustiprina kreipinį. Tačiau Jėzus jo tikrumą susieja su Tėvo valios vykdymu. Šie žodžiai atskleidžia atotrūkį tarp išpažinimo ir gyvenimo. 22 eilutėje žmonės net tris kartus nurodo veikę Jėzaus vardu. Toks kartojimas pabrėžia, kuo jie remiasi, ir išryškina griežtą Jėzaus atsakymą apie jų daromą nedorybę.

Sakinio pabaigoje anomía reiškia nedorumą, įstatymo laužymą. Pranašystės ar galingi darbai savaime neįrodo ištikimybės: teismo dieną svarbus santykis, kurį žmogus iš tiesų gyveno. „Aš niekuomet jūsų nepažinojau“ reiškia, kad Jėzus nepripažįsta jų savo mokiniais, nors jie daug ką darė jo vardu.

Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Mt 7; Graikiškas Mt 7 tekstas ir morfologija, Bible Hub interlinear.

Mt 7, 24–27: liūtys ir ištvinusios upės išbando abu namus

Abu žmonės girdi Jėzaus žodžius. Esminį skirtumą išreiškia veiksmažodis poieî, „vykdo“. Vienas stato ant pétra, uolos, kitas – ant smėlio. Iš pradžių abu namai gali atrodyti tinkami gyventi: jų pamatus išbando liūtys, ištvinusios upės ir vėjai. Audra abiem atvejais aprašoma kone tais pačiais žodžiais. Abiem tenka tokia pat audra, tačiau skiriasi jų namų pamatai.

Po staigios liūties vanduo gali užlieti net išdžiūvusias upių vagas. Šis kultūrinis vaizdas padeda suprasti palyginimą, tačiau tekste nėra tikslios vietovės ar konkretaus statinio archeologinio aprašo. Jėzus užbaigia pamokslą klausimu apie jo žodžių autoritetą: ar jie tapo gyvenimo pamatu?

Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Mt 7; Graikiškas Mt 7 tekstas ir morfologija, Bible Hub interlinear.

↑ Į šio skirtuko turinį

Bažnyčios tėvų komentarai

Turinys:
Šv. Jonas Auksaburnis: net dvasinė dovana nepakeičia ištikimo gyvenimo
Šv. Jonas Auksaburnis: pažadėta malonė pasirodo Kristuje
Šv. Augustinas: ant uolos stato tas, kas vykdo Kristaus žodžius
Popiežius šv. Klemensas I: gavę dovaną imamės gerų darbų
Šv. Kirilas Jeruzalietis: Abraomas tampa tikinčiųjų tėvu
Šv. Ireniejus Lionietis · Sandoros ženklai kreipia į ištikimybę Dievui
Šv. Augustinas: psalmėje kalba Kristus ir jo atpirktoji tauta

Šv. Jonas Auksaburnis: net dvasinė dovana nepakeičia ištikimo gyvenimo

Malonė veikė jame kitų žmonių labui.

Homilija apie Matą 24, 2–3 · vertimas į lietuvių kalbą

Jo mokymo tvirtumą jis vadina uola.

Homilija apie Matą 24, 2–3 · vertimas į lietuvių kalbą

Aiškindamas Jėzaus žodžius apie pranašavimą ir stebuklus, šv. Jonas Auksaburnis primena Balaamą bei kitus Senojo Testamento asmenis: per žmogų gali būti paskelbta tikra žinia, nors jo gyvenimas neatitinka Dievo valios. Todėl ypatingas gebėjimas nėra automatinis šventumo liudijimas. Evangelijos klausimas lieka asmeniškas – kaip gyveni? Greta Balaamo minimas ir faraonas, kuriam pranešama apie ateitį. Auksaburniui tai pavyzdžiai, kaip Dievo duota žinia pasiekia ir kitus žmones.

Toliau namą plakančią audrą jis sieja su žmogų ištinkančiais praradimais, šmeižtu ir vargais. Ištvermę liudija Jobas ir apaštalai. Toks aiškinimas nežada gyvenimo be kančios: Kristaus mokymas tampa atrama būtent tada, kai vien aplinkinių pagarbos ar pasisekimo nebeužtenka.

ST → NT. Jonas Auksaburnis primena Balaamo pranašystę aiškindamas, kodėl Jėzus įspėja savo vardu besiremiančius stebukladarius. Jobas ir apaštalai liudija ištvermę sunkumuose.

Šaltinis: Jonas Auksaburnis, Homilija apie Matą 24.

Šv. Jonas Auksaburnis: pažadėta malonė pasirodo Kristuje

Juk ir Įstatymas, ir pranašai iš anksto tai skelbė.

Homilija apie Laišką romiečiams 7, Rom 3, 21–25 aiškinimas · vertimas į lietuvių kalbą

Jeigu pirmavaizdis turėjo tokią galią, juo labiau ją parodys tikrovė.

Homilija apie Laišką romiečiams 7, Rom 3, 21–25 aiškinimas · vertimas į lietuvių kalbą

Šv. Jonas Auksaburnis sustoja prie apaštalo Pauliaus žodžio „pasireiškė“: kas naujai pasirodė, seniai buvo pažadėta. Dievo teisumas jau buvo liudijamas Įstatymo ir Pranašų: Habakukas kalbėjo apie tikėjimu gyvenantį teisųjį, o Abraomo ir Dovydo istorijos rengė šiai žiniai. Įstatymas ir Pranašai jo komentare tampa liudytojais to, kas anksčiau dar buvo paslėpta. Kristuje pasirodžiusi malonė leidžia iš naujo perskaityti pažadą.

Rom 3, 25 jis skaito senųjų aukų šviesoje: avinėlių ir veršių kraujas yra ženklas, kurio tikrovė atsiskleidžia Kristui paaukojus save. Dievas ne tik pats teisus – jis išgelbsti nuodėmės sužeistą žmogų. Todėl pripažinta bendra nuodėmė veda ne į neviltį ar kitų niekinimą, o į visiems atvertą malonę.

ST → NT. Jonas Auksaburnis senųjų aukų kraujyje mato Kristaus atpirkimo pirmavaizdį. Įstatymas ir Pranašai liudija Kristuje išsipildžiusį pažadą.

Šaltinis: Jonas Auksaburnis, Homilija apie Romiečiams 7.

Šv. Augustinas: ant uolos stato tas, kas vykdo Kristaus žodžius

Niekas neįtvirtina to, ką girdi ar supranta, kitaip kaip veikdamas.

Apie Viešpaties Kalno pamokslą II, 25, 87 · vertimas į lietuvių kalbą

Klausydamas, bet neveikdamas, jis stato griuvėsius.

Apie Viešpaties Kalno pamokslą II, 25, 87 · vertimas į lietuvių kalbą

Kalno pamokslo pabaigą šv. Augustinas Hiponietis skaito kaip viso mokymo patikrinimą. Neužtenka suprasti sakinio ar tinkamai ištarti tikėjimo išpažinimą: žodžio tvirtumą gyvenime parodo veikimas. Uola jam yra pats Kristus, ant kurio statoma vykdant tai, kas iš jo išgirsta.

Lietui, vėjams ir upėms Augustinas suteikia dvasines reikšmes – apgaulingus tikėjimus, žmonių sumaištį, geismus. Tai jo dvasinis skaitymas, platesnis už tiesioginį statybos vaizdą. Pagrindinė mintis aiški: kol oras geras, pamato tvirtumo nematyti. Kristaus žodžiais tenka gyventi dar prieš užgriūvant išbandymui. Augustinas pamokslo pabaigą skaito kaip įspėjimą visiems jau girdėjusiems ir supratusiems Jėzaus žodžius, bet dar ne visada juos vykdantiems.

ST → NT. Tėvo biblinė sąsaja: Rašto uolos vardas → Kristus → jo žodį vykdantis mokinys. Ryšys su šios dienos psalmės prieglobsčiu yra rengėjo liturginė sąsaja; lietaus ir vėjų reikšmės – Augustino dvasinis, ne meteorologinis aiškinimas.

Šaltinis: Augustinas, Apie Viešpaties Kalno pamokslą, II, 25, 83–87.

Popiežius šv. Klemensas I: gavę dovaną imamės gerų darbų

Esame nuteisinami ne patys savimi.

Pirmasis laiškas korintiečiams 32–33 · vertimas į lietuvių kalbą

Verčiau su visa energija ir pasirengusia dvasia skubėkime atlikti kiekvieną gerą darbą.

Pirmasis laiškas korintiečiams 32–33 · vertimas į lietuvių kalbą

Pirmojo laiško korintiečiams 32 skyriuje popiežius šv. Klemensas I žvelgia į patriarchams dovanotą pažadą ir į Kristų, kilusį iš jų giminės. Jis aiškiai atmeta mintį, kad žmogus gali pats save nuteisinti savo išmintimi ar net širdies šventumo darbais. Dievo valia ir tikėjimu priimta dovana yra pirmesni.

Tačiau jau kitame skyriuje kelia tiesų klausimą: ar dėl to liausimės mylėję artimą? Atsakymas priešingas – reikia uoliai imtis gėrio, sekant pačiu Kūrėju, besidžiaugiančiu savo darbais. Taip Pauliaus ir Evangelijos skaitiniai papildo vienas kitą: gavę malonę atsiliepiame savo darbais. Kūrėjo pavyzdį jis išskleidžia vardydamas dangų, žemę ir gyvūnus. Gero darbo vertė paaiškėja jau pasakojime apie pasaulio ir paties žmogaus kūrimą.

ST → NT. Tėvo ST–NT gija: patriarchų dovanos ir pažadas → iš jų kilęs Kristus → tikėjimu pašaukta bendruomenė. Kūrėjo darbai yra aiškiai paties Klemenso pateiktas veiklaus gėrio pavyzdys, o ne atskira jo įvardyta sakramentinė tipologija.

Šaltinis: Klemensas Romietis, Pirmasis laiškas korintiečiams, 32–33.

Šv. Kirilas Jeruzalietis: Abraomas tampa tikinčiųjų tėvu

Kiekvienas jo darbas buvo atliekamas tikėjimu.

Katechezė 5, 5–6 · vertimas į lietuvių kalbą

Pagal mūsų tikėjimo panašumą esame įvaikinami Abraomo vaikais.

Katechezė 5, 5–6 · vertimas į lietuvių kalbą

Šv. Kirilas Jeruzalietis katechumenams pasakoja apie Abraomo kelionę, tikėjimą, kad susilauks pažadėto vaiko, ir pasirengimą paaukoti Izaoką. Darbai čia neatskirti nuo tikėjimo: jie kyla iš pasitikėjimo Dievo galia, net kai pažadas atrodo neįmanomas. Todėl Abraomo tėvystė nesibaigia kūniška giminyste. Dievas žadėjo Abraomui palikuonių per tą patį Izaoką. Kirilas Abraomo veiksmuose įžvelgia pasitikėjimą Dievu, galinčiu ir prikelti.

Krikščionis tiki nukryžiuotu ir prisikėlusiu Kristumi, kaip Abraomas pasitikėjo gyvenimą teikiančiu Dievu. Kirilas toliau sieja tikėjimo antspaudą su Krikštu ir širdies perkeitimu. Ši katechezė padeda išgirsti, kodėl Pauliaus minimas tikėjimas nėra vien teiginio pripažinimas: jis kviečia gyventi priklausant Kristui.

ST → NT. Tėvo tipologija: Abraomo pasitikėjimas pažadėtu gyvenimu ir tikėjimo antspaudas → tikėjimas Kristaus prisikėlimu bei Krikšto antspaudas → širdies perkeitimas. Ne kūno kilmė, o pasitikėjimo Dievu bendrystė leidžia kalbėti apie Abraomo vaikus.

Šaltinis: Kirilas Jeruzalietis, Katechezė 5.

Šv. Ireniejus Lionietis · Sandoros ženklai kreipia į ištikimybę Dievui

Kūno apipjaustymas buvo dvasinio apipjaustymo pirmavaizdis.

Prieš erezijas IV, 16, 1–3 · vertimas į lietuvių kalbą

Dekalogo prasmę jie turėjo įrašytą savo širdyse ir sielose.

Prieš erezijas IV, 16, 1–3 · vertimas į lietuvių kalbą

Šv. Ireniejus Lionietis atskiria sandoros ženklus nuo jų tikslo. Apipjaustymas ir šabas nėra beprasmiai reikalavimai: jie kreipia į vidinį pašventinimą ir nuolatinę tarnystę Dievui. Abraomo tikėjimas pirmesnis už jo gautą ženklą, todėl Dievo dovanos negalima prilyginti atliktai apeigai. Šabą autorius gretina su poilsiu nuo blogų darbų. Taip ypatingos poilsio dienos ženklas jam rodo tai, kas reikalinga kasdien.

Kartu jis teigia, kad Dekalogas ir toliau ragina mylėti Dievą ir neskriausti artimo. Kristus šio moralinio gėrio nepanaikina. Tai svarbi jungtis tarp Įstatymo, Pauliaus ir Evangelijos: nuteisinimo dovana neišlaisvina nuo meilės, bet leidžia jai iš naujo kilti iš širdies.

ST → NT. Ireniejus sieja apipjaustymą su Dvasios perkeičiama širdimi, o šabo poilsį sieja su Dievo Karalystės atilsiu. Abiejų ženklų prasmė atsiveria tarnaujant Dievui ir mylint artimą.

Šaltinis: Ireniejus, Prieš erezijas, IV, 16.

Šv. Augustinas: psalmėje kalba Kristus ir jo atpirktoji tauta

Atpirkti savo Viešpaties kančia.

Psalmės 30(31) aiškinimas, 1–9 · vertimas į lietuvių kalbą

Kad galėtų tau tarnauti laisva meile.

Psalmės 30(31) aiškinimas, 1–9 · vertimas į lietuvių kalbą

Šv. Augustinas Hiponietis šioje psalmėje pirmiau girdi Kristaus, paskui jo krauju atpirktos tautos balsą. Prašymas gelbėti nėra vien abstraktus saugumo troškimas: taip meldžiasi kenčiantis ir Tėvui save pavedantis Kristus. Žodžiai apie dvasią Dievo rankose nukreipia į kančią ir prisikėlimą. Psalmės žodžius apie pavedamą dvasią girdime ir Luko pasakojime apie Jėzaus mirtį. Taip to paties kreipinio šviesoje skaitoma ir kančia, ir malda.

Atpirkta bendruomenė gali ta pačia psalme dėkoti ir išmėginimų metu prašyti pagalbos. Dievo prieglobstis nepadaro jos nejautrios skausmui, tačiau išlaisvina meilei. Todėl psalmės pasitikėjimas dera su Evangelijos namu: pamatas yra santykis su tuo, kuris pats perėjo mirtį.

ST → NT. Tėvo kristologinis skaitymas: Senojo Testamento psalmės balsas → kenčiantis ir prisikeliantis Kristus → jo atpirktos Bažnyčios malda. Prieglobsčio ir Evangelijos namo sugretinimas yra rengėjo liturginė sąsaja.

Šaltinis: Augustinas, Psalmės 30(31) aiškinimas.

↑ Į šio skirtuko turinį

Šventieji: žodis tampa gyvenimu

Turinys:
Šv. Petras Kanizijus: iš maldos gimsta tarnystė
Šv. Robertas Belarminas: atsinaujinti pirmiausia turi pats ganytojas
Šv. Alfonsas Marija Liguoris: vakarais neapoliečiai rinkosi melstis
Šv. Chosemarija Eskriva de Balageras: tikėjimas ir kasdienis darbas
Šv. Juozapas Moskatis: išsiveržus Vezuvijui gelbstimi ligoniai
Šv. Kryžiaus Angelė: nuo batų dirbtuvės iki ligonių slaugos
Šv. Jonas Henrikas Newmanas: pamokslas tęsiasi lankant ligonį

Šv. Petras Kanizijus: iš maldos gimsta tarnystė

Pakvietei mane semtis savo išganymo vandens iš tavo šaltinių, mano Gelbėtojau.

Dienoraštis, 1549-09-04, cituojamas Benedikto XVI katechezėje · vertimas į lietuvių kalbą

1549 m., prieš išvykdamas į Vokietiją, jėzuitas šv. Petras Kanizijus Romoje meldė pagalbos naujai misijai. Rugsėjo 4 d. dvasiniame dienoraštyje aprašė Kristaus artumą ir kvietimą semtis iš jo širdies. Vėliau tikėjimą aiškino universitetuose, ligoninėse, kalėjimuose ir kaimuose. 1555–1558 m. parengė tris skirtingoms auditorijoms skirtus katekizmus. Vieną katekizmą jis skyrė pradedantiems mokytis tikėjimo, kitą – vyresniems, jau šiek tiek pasimokiusiems. Klausimų ir atsakymų forma leido kalbėti aiškiai bei glaustai, be polemikos.

Popiežius Benediktas XVI pabrėžia jo gebėjimą derinti mokymo aiškumą su pagarba žmogui, kalbėti be pykčio. Dienoraščio malda ir tikėjimo mokymas taip susijungia į vieną tarnystę. Įstatymo žodžius įsidėti į širdį reiškia leisti jiems pakeisti ir kalbėjimą su nesutinkančiu, ir elgesį su pagalbos laukiančiu.

Šaltinis: Benediktas XVI, Katechezė apie Petrą Kanizijų, 2011-02-09.

Šv. Robertas Belarminas: atsinaujinti pirmiausia turi pats ganytojas

Iš tikrųjų gera sau laikyk tai, kas veda tave į tavo tikslą.

Proto kilimas į Dievą, 1 pakopa; Benedikto XVI katechezė, 2011-02-23 · vertimas į lietuvių kalbą

1602 m. tapęs Kapujos arkivyskupu šv. Robertas Belarminas ėmė rūpintis vietos bendruomenėmis. Kas savaitę lankė parapijas, pamokslavo katedroje, rengė sinodus. Valdymo pareigas lydėjo kasdienė malda; vėlesniuose dvasiniuose raštuose vis grįžo prie gyvenimo tikslo ir būtinybės pradėti atsinaujinimą nuo savo širdies. Per trejus vyskupavimo metus Belarminas surengė tris vyskupijos sinodus ir provincijos susirinkimą. Atnaujinimo siekė ir asmeniškai, ir kartu su vietos Bažnyčia.

Veikale apie proto kilimą į Dievą jis ragina gėriu laikyti tai, kas veda į tikslą, o ne vien tai, kas patogu ar pelno pagarbą. Tokia nuostata tikrina ir tikėjimo išmanymą: ar jis padeda gyventi ištikimai? Namas ant uolos statomas tada, kai atidžiai tikriname ne kitų klaidas, o savo pasirinkimus.

Šaltinis: Benediktas XVI, Katechezė apie Robertą Belarminą, 2011-02-23.

Šv. Alfonsas Marija Liguoris: vakarais neapoliečiai rinkosi melstis

Dievas niekam neatsako maldos malonės.

Apie didžiąją maldos priemonę; cituojama katechezėje, 2011-03-30 · vertimas į lietuvių kalbą

Tapęs kunigu 1726 m., šv. Alfonsas Marija Liguoris pradėjo tarnauti varginguose Neapolio rajonuose. Vakarais žmonės rinkdavosi namuose ir dirbtuvėse melstis ir apmąstyti Dievo žodžio. Jiems padėdavo parengti katechetai. Susitikimams persikėlus į miesto koplyčias, prigijo „vakarinių koplyčių“ vardas. Ši tarnystė telkė tarpusavio pagalbą ir ugdė atsakomybę. Vakarais jie rinkdavosi baigę dienos darbus. Toks laikas leido į veiklą įtraukti amatininkus ir darbininkus.

Maldą Alfonsas suprato kaip atvirumą Dievo malonei, suteikiančiai jėgų atsispirti blogiui. Todėl jo švelnumas atgailaujančiam žmogui nereikšdavo, kad keistis nebereikia. Pauliaus žodžiai apie dovanai suteikiamą nuteisinimą čia padeda suprasti Evangeliją: išgirstas gailestingumas leidžia pradėti gyventi kitaip.

Šaltinis: Benediktas XVI, Katechezė apie Alfonsą Liguorį, 2011-03-30.

Šv. Chosemarija Eskriva de Balageras: tikėjimas ir kasdienis darbas

Nematomą Dievą randame regimiausiuose ir medžiagiškiausiuose dalykuose.

Pokalbiai su Josemaría Escrivá, 114; kanonizacijos homilija, 2002-10-06 · vertimas į lietuvių kalbą

2002 m. spalio 6 d. kanonizacijos homilijoje popiežius Jonas Paulius II priminė „Opus Dei“ steigėjo šv. Chosemarijos Eskrivos de Balagero mokymą: malda, šeima, darbas ir visuomeninė atsakomybė yra vieno gyvenimo dalys. Žemdirbio, tarnautojo ar tėvo diena gali tapti susitikimo su Dievu vieta. Homilijoje primenamas Jėzaus kvietimas užmesti tinklus. Popiežius šį Jėzaus kvietimą sieja su pašaukimu siekti šventumo kasdienybėje.

Savo raštuose šventasis teigė, kad nematomą Dievą randame regimuose, medžiagiškuose dalykuose. Tai kviečia atidžiau dirbti, laikytis duoto žodžio ir pastebėti šalia esantį žmogų. Evangelijos uola nėra vien iškilmingai išpažintas įsitikinimas: ant jos statome ir paprasčiausiais darbais, kai juos atliekame su meile.

Šaltinis: Jonas Paulius II, Josemaría Escrivá kanonizacijos homilija, 2002-10-06.

Šv. Juozapas Moskatis: išsiveržus Vezuvijui gelbstimi ligoniai

Skausmą reikia priimti ne kaip raumens susitraukimą, bet kaip sielos šauksmą.

Moscati žodžiai Šventųjų bylų dikasterijos biografijoje · vertimas į lietuvių kalbą

1906 m., išsiveržus Vezuvijui, Neapolio gydytojas šv. Juozapas Moskatis padėjo išgelbėti Tore del Greko ligoninės pacientus. Jo tarnystė vėliau apėmė ligoninės palatas, laboratoriją, dėstymą ir vargingiausių šeimų namus. Tikėjimas ir profesinės žinios jam padėjo pamatyti, ko iš tiesų reikia ligoniui. Dar 1904 m. jis pradėjo dirbti Nepagydomųjų ligoninėje, kur gydė pasiutlige susirgusius žmones. Vezuvijaus išsiveržimas pareikalavo veikti visai kitokiomis aplinkybėmis.

Šventųjų skelbimo dikasterijos biografijoje pateikiama jo mintis, kad skausme reikia išgirsti sielos šauksmą. Tai skatina ir atidžiau gydyti, ir likti šalia ligonio. Žmogui, kurio saugumas griūva, gydytojo atsakingas veiksmas tampa apčiuopiamu prieglobsčiu.

Šaltinis: Dikasterija šventųjų byloms, Giuseppe Moscati biografija ir raštų citata; Vatikano valstybė, Šv. Giuseppe Moscati, balandžio 12 d..

Šv. Kryžiaus Angelė: nuo batų dirbtuvės iki ligonių slaugos

Niekis savęs neprimeta.

Angelės Kryžiaus raštų citata kanonizacijos biografijoje, 2003-05-04 · vertimas į lietuvių kalbą

Šv. Kryžiaus Angelė troško vienuolinio gyvenimo, tačiau silpna sveikata sutrukdė pasilikti pasirinktose bendruomenėse. Ji grįžo dirbti į batų dirbtuvę, rūpinosi vargšais, rašė dvasinį dienoraštį. 1875 m. rugpjūčio 2 d. Sevilijoje prie jos prisidėjo trys moterys. Jos išsinuomojo vieną kambarį ir pradėjo lankyti ligonius dieną bei naktį. Kai dėl sveikatos Angelės nepriėmė karmelitės, jai patarė padėti cholera sergantiems vargšams. Taigi kelias į sergančiųjų namus atsivėrė jau gerokai prieš bendruomenės pradžią.

Namie seserys skyrė laiko maldai ir tylai, tačiau prireikus išeidavo padėti. Jos atsiliepdavo, kai jų šaukdavosi mirštantysis ar neturtingas ligonis. Angelės kuklumo žodžiai apibendrina šią tarnystę: būti šalia ir nesisiūlyti vadovauti kito gyvenimui. Dievo valios ieškoma ir tada, kai ankstesnis planas neįvyko.

Šaltinis: Ángela de la Cruz Guerrero González, kanonizacijos biografija, 2003-05-04.

Šv. Jonas Henrikas Newmanas: pamokslas tęsiasi lankant ligonį

Jei jūsų kunigai būtų buvę angelai, mano broliai, jie nebūtų galėję jūsų taip užjausti.

Kalbos mišrioms bendruomenėms, 3; Benedikto XVI homilija, 2010-09-19 · vertimas į lietuvių kalbą

Šv. Jono Henriko Newmano raštai išgarsėjo gerokai plačiau negu jo kasdienė kunigo tarnystė Birmingame. Tačiau 2010 m. beatifikacijos homilijoje popiežius Benediktas XVI priminė ir šią pusę: Newmanas lankė ligonius bei vargšus, guodė gedinčiuosius, rūpinosi kaliniais. Palei laidotuvių eisenos kelią susirinkę žmonės liudijo, kiek daugeliui jis buvo artimas. Tokį darbą jis dirbo ilgus metus Birmingamo oratoriume. Jo rūpestį matė tie, kurie girdėdavo jį pamokslaujant.

Pamoksle „Žmonės, ne angelai: Evangelijos kunigai“ Newmanas aiškino, kodėl žmogiškas ganytojo silpnumas gali padėti suprasti kitą. Mokymas apie naują gyvenimą lengviau pasiekia širdį, kai šalia stovi atjaučiantis žmogus. Tai Evangelijos klausymo ir veikimo vienybė, matoma ne vien sakykloje.

Šaltinis: Benediktas XVI, John Henry Newman beatifikacijos homilija, 2010-09-19.

↑ Į šio skirtuko turinį

Palyginimai

Turinys:
Vergas, samdinys ir sūnus: tas pats veiksmas gali kilti iš skirtingų motyvų
Gydytojas: gražaus paaiškinimo neužtenka, kai reikia gydymo
Kamuolio gaudymas: klausytojas taip pat turi judėti
Paukščių skrydis: meilė suteikia veiksmui gyvumo
Vilna ir pienas: priimto mokymo vaisius turi pasirodyti gyvenime
Du sparnai: paprastas ketinimas ir tyra meilė
Vandens lašas ant kempinės ir akmens

Vergas, samdinys ir sūnus: tas pats veiksmas gali kilti iš skirtingų motyvų

Vienuolio Jono Kasijono pokalbyje su abatu Cheremonu aptariamos trys priežastys daryti gera. Vergas vengia blogio bijodamas bausmės, samdinys tikisi atlygio, o sūnus pasitiki tėvo gerumu ir pats myli tai, kas gera. Išoriškai jų elgesys gali atrodyti panašus. Skiriasi jų motyvai. Kasijonas du pirmuosius motyvus atpažįsta kaip pakopas. Sūnui gėris brangus ir be atlygio.

Įsakymus galima vykdyti skaičiuojant, ką už juos gausiu, arba priimant Tėvo meilę ir joje augant. Šis palyginimas padeda susieti Pauliaus skelbiamą dovaną su Jėzaus reikalaujamu veikimu: meilės darbai nėra sąskaita, kurią Dievas turėtų apmokėti, bet sūniško santykio vaisius.

Šaltinis: Jonas Kasijonas, Pokalbiai, XI, 6; trys tarnystės motyvai.

Gydytojas: gražaus paaiškinimo neužtenka, kai reikia gydymo

Lucijus Anėjus Seneka pastebi, kad ligonis gydytojo ieško pirmiausia dėl gebėjimo gydyti. Jeigu šis dar ir iškalbingas, puiku, tačiau graži kalba nepakeičia reikalingo gydymo. Filosofijos žodžiai taip pat turi padėti keistis, o ne vien maloniai skambėti. Seneka gydytojo gebėjimą kalbėti laiko priedu, kuris praverčia, jei žmogų iš tiesų gydo. Vaizdo centre lieka tai, ko reikia ligoniui.

Kalno pamokslo klausytojas gali gėrėtis Jėzaus kalba ir vis tiek nepradėti ja gyventi. Palyginimas leidžia paklausti, ar priimu tai, kas gali padėti liautis melavus, keršijus, vengus atsakomybės. Išgirstas žodis duoda vaisių, kai imame keisti įpročius.

Šaltinis: Seneka, Laiškai Lucilijui, 75; gydytojo ir gydymo vaizdas.

Kamuolio gaudymas: klausytojas taip pat turi judėti

Plutarchas klausymąsi lygina su žaidimu kamuoliu. Gaudantysis seka metantįjį ir prisiderina prie jo judesio: vien stovėti priešais neužtenka. Taip ir kalbėtojo bei klausytojo susitikimas reikalauja abiejų dalyvavimo. Plutarchas priduria, kad kalbėti gerai mokomasi kiek kitaip negu mėtyti kamuolį: pirmiausia tenka išmokti klausytis.

Dievo žodžio klausytis nereiškia tik išlaukti, kol skaitovas baigs. Reikia suprasti išgirstą mintį ir atsižvelgti į ją priimant sprendimus. Įst 11 raginimas žodžius įsidėti į širdį nusako tokį veiklų priėmimą.

Šaltinis: Plutarchas, Apie klausymąsi, kamuolio gaudymo analogija; skyrius tikrintinas.

Paukščių skrydis: meilė suteikia veiksmui gyvumo

Šv. Pranciškus Salezas skiria visai neskraidantį strutį, sunkiai nuo žemės pakylančią vištą ir lengvai skriejančius paukščius. Šiuo vaizdu aiškina pamaldumą: meilė Dievui skatina imtis gero darbo iš karto noriai, rūpestingai ir be atidėliojimo. Vištos pakyla tik retkarčiais, o erelis skrenda aukštai. Tokį skirtumą autorius mato ir tarp nenoraus veiksmo bei uolios tarnystės.

Evangelija nekviečia sustoti ties religinių žodžių kartojimu. Kasdieniam klusnumui gali trūkti ne žinių, o vidinio polėkio. Salezo palyginimas ragina prašyti meilės, kuri išjudintų veikti: aplankyti vienišą žmogų, atleisti, sąžiningai atlikti pareigą.

Šaltinis: Pranciškus Salezas, Įvadas į pamaldų gyvenimą, I, 1; stručių, vištų ir erelių skrydis.

Vilna ir pienas: priimto mokymo vaisius turi pasirodyti gyvenime

Stoikas Epiktetas šmaikščiai primena, kad avys ganytojui nerodo ką tik suėstos žolės. Jos maistą suvirškina ir duoda vilną bei pieną. Taip ir žmogaus principai turėtų pasirodyti jo veiksmuose. Tuomet nereikia žodžiais įrodinėti, ko laikaisi. Mokytojas tokį santūrumą pirmiausia siūlo tarp žmonių, kurie nepažįsta filosofijos. Su jo mokymu pirmiausia supažindina pats elgesys.

Mokinys gali gerai atkartoti pamokslo mintis ir dar nebūti jų priėmęs. Evangelijos pamatas atsiskleidžia tada, kai išgirstas žodis tampa kantrybe šeimoje, teisingumu darbe, pagalba silpnesniam. Iš žinojimo turėtų augti darbai, kaip iš žolės atsiranda vilna ir pienas.

Šaltinis: Epiktetas, Encheiridion, 46; avys parodo suvirškintą žolę vilna ir pienu.

Du sparnai: paprastas ketinimas ir tyra meilė

Vienuolis Tomas Kempietis laisvę nuo žemiškų prisirišimų sieja su dviem sparnais. Vienas – ketinimo paprastumas, kitas – meilės tyrumas. Toliau jis paaiškina: ieškoti Dievo valios ir artimo gerovės reiškia atrasti vidinę laisvę. Ketinimas padeda aiškiai matyti, dėl ko pradėjome darbą, o tyra meilė leidžia nesusitelkti vien į save. Abu sparnai reikalingi tai pačiai kelionei.

Gerai padarytas darbas dar neatskleidžia, kodėl jo ėmiausi. Galima padėti tam, kad kitas liktų skolingas, arba tarnauti nelaukiant atlygio. Šie du sparnai padeda klausti, ar mano tariamas „Viešpatie“ ir mano darbai kyla iš tos pačios širdies.

Šaltinis: Tomas Kempietis, Kristaus sekimas, II, 4; du sparnai.

Vandens lašas ant kempinės ir akmens

Šv. Ignacas Lojola dvasių skyrimo taisyklėje palygina į kempinę tyliai įsigeriantį lašą su lašu, kuris atsimuša į akmenį. Poveikis priklauso nuo to, kur žmogus eina: einančiam nuo gero į geresnį gera dvasia gali veikti švelniai, o bloga – drumsti. Nuo akmens lašas atšoka su garsu; kempinė jį sugeria tyliai. Tas pats lašas čia sukelia du skirtingus įspūdžius.

Šis vaizdas nesiūlo kiekvieno malonaus jausmo laikyti Dievo balsu: pats Ignacas perspėja, kad einant priešinga kryptimi ir poveikis būna priešingas. Skaitinių šviesoje jis kviečia tikrinti ne vien emocijos stiprumą, bet ir tai, kam žodis mane atveria – Dievo valiai ar jos vengimui.

Šaltinis: Ignacas Lojola, Dvasinės pratybos, 335; kempinės ir akmens vaizdas, numeris tikrintinas.

↑ Į šio skirtuko turinį

Pasakojimai

Turinys:
Levas Tolstojus: trys apanglėję kelmai ir plėšikas
Oscaras Wilde’as · Ką šaltinis matė Narcizo akyse?
Markas Twainas · Hadleyburgo sąžiningumo išbandymas
Johnas Bunyanas · Ištikimasis klausia Kalbiojo apie jo gyvenimą
Ezopo žmogus ir satyras: tas pats kvėpavimas sukelia nepasitikėjimą
Trys paršiukai: namo tvirtumas paaiškėja prie durų atėjus vilkui
Hansas Christianas Andersenas · Šešėlis užima žmogaus vietą

Levas Tolstojus: trys apanglėję kelmai ir plėšikas

Levo Tolstojaus apsakymo „Krikštasūnis“ jaunuolis nori pašalinti pasaulio blogį, bet nepastebi, kaip pats jį daugina. Atsiskyrėlis duoda jam keistą užduotį: nuo upės nešti vandenį burnoje ir juo laistyti tris pusiau į žemę įkastus apanglėjusius kelmus. Pasklinda garsas apie miške gyvenantį šventą žmogų, atvykę pirkliai atveža dovanų. Pro šalį jojantis plėšikas jį pašiepia: vienas gyvena iš plėšimo, kitas iš savo šventumo. Jaunuolis susimąsto, kaip priprato prie lankytojų pagyrų, ir nutaria pasitraukti ten, kur jo neras.

Metai slenka, kelmai po vieną ima leisti gyvybę. Jaunuolis išdrįsta sustabdyti plėšiką, kai šis gabena surištą pirklio sūnų. Vėliau pats prieina prie plėšiko ir maldauja jį keistis. Šįkart jo ašaros paliečia nusikaltėlį: šis nulipa nuo arklio ir atsisako savo senojo gyvenimo. Iš paskutinio kelmo išauga obelaitė. Jaunuoliui mirus, buvęs plėšikas pats ima mokyti žmones.

Ryšys su skaitiniais. Žodžio tikrumą išbando ne klausytojų skaičius, o paties liudytojo perkeistas gyvenimas.

Šaltinis: Levas Tolstojus, Twenty-Three Tales, vert. Aylmer ir Louise Maude, 1906; Krikštasūnis, 1886.

Oscaras Wilde’as · Ką šaltinis matė Narcizo akyse?

Oscaro Wilde’o pasakojime „Mokinys“ Narcizas miršta, ir šaltinio saldus vanduo virsta sūriomis ašaromis. Miško nimfos palieka savo giraitę ir ateina jo paguosti. Joms atrodo suprantama, kad šaltinis gedi tokio gražaus jaunuolio. Tačiau šaltinis nustemba ir paklausia, ar Narcizas iš tiesų buvo gražus. Miško nimfos dėl jo grožio nė akimirką neabejojo.

Nimfos stebisi klausimu: jos matydavo Narcizą praeinantį, o prie šaltinio jis gulėdavo ant kranto ir žiūrėdavo į vandenį. Tada paaiškėja, ko šaltinis ilgisi: kiekvieną kartą, kai pasilenkdavo Narcizas, jo akyse šaltinis matydavo savo paties grožį.

Ryšys su skaitiniais. Pagarbūs religiniai žodžiai dar neatsako, ar ieškau Dievo valios, ar savo atspindžio.

Šaltinis: Oscar Wilde, Poems in Prose, 1894; The Disciple.

Markas Twainas · Hadleyburgo sąžiningumo išbandymas

Marko Twaino (Samuelio Langhorne’o Clemenso) apsakyme Hadleyburgas didžiuojasi nepaperkamu sąžiningumu. Įsižeidęs keliautojas palieka miestelyje tariamo aukso maišą. Prisistatyti turi žmogus, kuris kadaise neva davė jam dvidešimt dolerių ir reikšmingą patarimą. Devyniolikai įtakingų miestelėnų keliautojas slapta išsiunčia tuos pačius žodžius. Kiekvienas mano gavęs užuominą vienas ir pateikia savo pareiškimą.

Viešame susirinkime visi išgirsta vieną po kito skaitomus pareiškimus su tais pačiais žodžiais. Maiše randama paauksuoto švino. Dvasininkas neišviešina seno banko tarnautojo Edwardo Richardso pretenzijos, nes šis kadaise jam padėjo. Richardsų pora trumpam išsaugo gerą vardą, bet kaltė ir baimė juos palaužia. Prieš mirtį vyras prisipažįsta. Miestelis pakeičia vardą, o iš šūkio apie atsparumą pagundoms pašalina neiginį.

Ryšys su skaitiniais. Miestelio gerą vardą išbando proga pasipelnyti. Taip audra Jėzaus palyginime atskleidžia, kas buvo pasirinkta gyvenimo pamatu.

Šaltinis: Mark Twain, The Man That Corrupted Hadleyburg, 1899.

Johnas Bunyanas · Ištikimasis klausia Kalbiojo apie jo gyvenimą

Johno Bunyano „Piligrimo kelionėje“ Krikščionis ir Ištikimasis sutinka pakeleivį, mielai kalbantį apie tikėjimą, malonę ir Raštą. Ištikimasis susižavi jo žiniomis. Tačiau Krikščionis Kalbųjį pažįsta iš gimtojo miesto. Svetimiems jis atrodo iškalbingas ir pamaldus. Kaip jis elgiasi, gerai žino šeima, tarnai ir žmonės, su kuriais jis turi reikalų.

Ištikimasis paklausia, kaip malonės veikimą galima atpažinti širdyje ir gyvenime. Kalbusis ima svarstyti, kaip apie nuodėmę kalbėti. Ištikimasis primena, kad nuodėmę galima lengvai pasmerkti žodžiais ir vis tiek jos neatsisakyti. Galiausiai jis paklausia, ar pašnekovas pats taip gyvena ir ką apie jį pasakytų namiškiai. Kalbusis įsižeidžia ir nueina savais keliais. Ištikimasis su Krikščioniu tęsia kelionę.

Ryšys su skaitiniais. Kalbusis lengvai randa, ką apie tikėjimą pasakyti kitiems. Jėzaus žodžiai „Viešpatie, Viešpatie“ primena klausimą, kaip jis pats vykdo Tėvo valią.

Šaltinis: John Bunyan, The Pilgrim’s Progress, 1678; Talkative epizodas.

Ezopo žmogus ir satyras: tas pats kvėpavimas sukelia nepasitikėjimą

Ezopo pasakėčioje žmogus susidraugauja su satyru. Šaltą dieną žmogus pučia į sustirusius pirštus. Satyras suklūsta: nuo kada taip daroma? Žmogus jam paaiškina, kad šiltas kvėpavimas padeda atgauti pirštų šilumą. Vėliau draugai sėda prie stalo. Matydamas, kad košė karšta, žmogus pasilenkia prie dubens ir vėl pučia, šįsyk visai dėl kitos priežasties.

Satyras dar sykį klausia, kam jis tai daro. Šįkart žmogus atsako vėsinąs valgį. Satyras tuoj atsisako draugystės: kaip gali pasitikėti tuo, kas ta pačia burna pučia ir karštį, ir šaltį? Žmogus abiem atvejais kalba tiesą, tačiau satyras tuose atsakymuose girdi prieštaravimą.

Ryšys su skaitiniais. Satyrui ima rodytis, kad draugo veiksmai nedera tarpusavyje. Evangelijoje galime panašiai pasitikrinti, ar mūsų elgesys dera su tuo, ką išpažįstame.

Šaltinis: Ezopas, The Æsop for Children, 1919; Žmogus ir satyras.

Trys paršiukai: namo tvirtumas paaiškėja prie durų atėjus vilkui

Josepho Jacobso užrašytoje pasakoje trys paršiukai iškeliauja ieškoti laimės. Pirmasis pasistato namą iš šiaudų, antrasis iš dygliuotų krūmų, trečiasis gauna plytų. Vilkas beldžiasi į kiekvienas duris, o neįleistas pučia iš visų jėgų. Pirmieji du namai sugriūva, jų šeimininkus vilkas praryja. Prie plytinio namo vilkas pučia tol, kol pavargsta, ir vis tiek jo nenuverčia.

Vilkas keičia taktiką: susitaria su paršiuku eiti ropių, obuolių, paskui į mugę. Paršiukas vis išeina anksčiau. Grįždamas iš mugės jis pamato vilką, pasislepia ten pirktoje sviestmušėje ir nusiridena nuo kalno. Išsigandęs riedančios sviestmušės vilkas pabėga. Vėliau nutaria lįsti pro kaminą. Apačioje paršiukas jau užkaitė vandenį ir nukėlė puodo dangtį. Į tą puodą vilkas ir įkrinta.

Ryšys su skaitiniais. Vilkui atėjus paaiškėja, kiek namai tvirti. Panašiai Jėzaus palyginime audra parodo pamatą.

Šaltinis: Joseph Jacobs, English Fairy Tales, 1890; Trys paršiukai.

Hansas Christianas Andersenas · Šešėlis užima žmogaus vietą

Hanso Christiano Anderseno literatūrinėje pasakoje „Šešėlis“ mokslininko šešėlis atsiskiria nuo šeimininko. Po kelerių metų jis pasibeldžia į senųjų namų duris, puošniai apsirengęs ir turtingas: išmoko sužinoti tai, ką žmonės slepia. O mokslininkas rašo apie tiesą, gėrį ir grožį, bet skursta. Buvęs šešėlis pasisiūlo apmokėti kelionę į kurortą su sąlyga, kad mokslininkas sutiks apsimesti jo šešėliu. Šis sutinka.

Karalaitė susižavi tariamu šeimininku: jei net jo šešėlis toks išmintingas, koks turi būti jis pats! Mokslininkas nebenori padėti apgaudinėti ir ketina jai atskleisti tiesą. Buvęs šešėlis įtikina karalaitę, kad jo tarnas išprotėjo ir mano esąs žmogus. Kol miestas švenčia karališkąsias vestuves, tikrąjį žmogų jau spėta nužudyti. Vien tiesą kalbėjęs žmogus nebuvo išgirstas.

Ryšys su skaitiniais. Niūri literatūrinė pasaka perspėja, kaip pavojinga tapatinti regimą galingumą ir pagarbą su tikru gėriu.

Šaltinis: Hansas Christianas Andersenas, The Shadow, 1847; pasakų rinkinio leidimas.

↑ Į šio skirtuko turinį

Istoriniai pavyzdžiai

Turinys:
I a. Pont du Gard: didingų arkų tikslas buvo atvesti vandenį
1420–1436 m. Florencija: du vieno kupolo kiautai
1883 m. Bruklinas: Emily Warren Roebling rūpinasi tilto statyba
1889 m. South Fork: darbininkai mėgina išgelbėti užtvanką
1981 m. Kanzas Sitis: kodėl neišlaikė viešbučio takų jungtys
1999–2001 m. Piza: norint išsaugoti bokštą reikėjo dirbti po juo
2026 m. „Grenfell Tower“ ataskaita: kiek darbų jau atlikta?
1818 m. „Metai“. Darganos pavasario darbų neatidės

I a. Pont du Gard: didingų arkų tikslas buvo atvesti vandenį

Pietų Prancūzijoje virš Gardono stovi romėnų tiltas su trijų aukštų arkomis. Apie I a. vidurį pastatytas tiltas buvo maždaug penkiasdešimties kilometrų akveduko dalis: vanduo iš Uzès šaltinių turėjo pasiekti Nîmes. Vidutinis trasos nuolydis siekė vos apie 25 centimetrus kilometrui. Aukščiausioje vietoje tiltas siekia 49 metrus. Vis dėlto vandeniui tekėti iki miesto reikėjo išlaikyti nedidelį ir tikslų trasos nuolydį.

Savaime tekantis vanduo pasiekdavo miesto fontanus ir pirtis. Dalis tilto akmens iškirsta vos už kelių šimtų metrų, Estelio karjere, o luitai gabenti sausuma ir vandeniu. Akmuo turėjo ne vien kelti susižavėjimą, bet ir išlaikyti kanalą reikiamoje vietoje. Šiandien matomos arkos primena, kad didis sumanymas tampa pagalba žmonėms per daugelį tarpusavyje derančių, kruopščiai atliktų darbų.

Ryšys su skaitiniais. Evangelijos vykdymas taip pat turi vaisių už paties veikėjo ribų: ištikimai išlaikyta kryptis leidžia gėriui pasiekti kitą.

Šaltinis: Pont du Gard viešoji paveldo įstaiga, The Monument; I a. akvedukas.

1420–1436 m. Florencija: du vieno kupolo kiautai

Florencijos katedros kupolas buvo numatytas dar XIV amžiuje. Įprasta medinė konstrukcija nebūtų jo išlaikiusi statybos metu. 1420–1436 m. architektas Filippo Brunelleschi pastatė du kupolo kiautus, vieną virš kito. Vidinį ir išorinį kupolus sujungė atraminės briaunos, o plytos dėtos eglutės raštu. Nebuvo įrengta visa kupolą laikanti įprastinė medinė konstrukcija.

Išorinis aštuonkampio kupolo skersmuo siekia 55 metrus. Architektas kūrė ir statybos mašinas, darbo aikšteles aukštyje, stiprino atramines sienas bei piliorius. Lankytojas šiandien gali 463 laipteliais pakilti tarp abiejų kiautų iki viršūnės žibinto, ten, kur grožis turi savo konstrukciją. Kupolas primena žinių kelią į atsakingą veiksmą: matomą aukštį išlaiko daugelis mažiau matomų sprendimų.

Ryšys su skaitiniais. Pamatą turintis gyvenimas remiasi ir tuo, ko viešai nematyti: nuosekliu sprendimu, pareiga ir ištikimybe.

Šaltinis: Opera di Santa Maria del Fiore, Brunelleschi Dome; 1420–1436 ir statybos sandara.

1883 m. Bruklinas: Emily Warren Roebling rūpinasi tilto statyba

Bruklino tilto vyriausiajam inžinieriui Washingtonui Augustusui Roeblingui susirgus kesonine liga, jo žmona Emily Warren Roebling ėmė palaikyti ryšį tarp jo ir statybvietės. Liga inžinierių užklupo dirbant prie Manhatano kesono, maždaug 24 metrų gylyje po Rytų upe. Ji mokėsi aukštosios matematikos bei inžinerijos dirbdama, perduodavo nurodymus ir taip daugelį metų padėjo tęsti statybą, kai vyras pats nebegalėjo vykti į statybvietę.

1883 m. gegužės 24 d. atidarymo iškilmėse kongresmenas Abramas Stevensas Hewittas viešai įvertino jos indėlį. Tiltas primena ne vien įžymaus autoriaus sumanymą: jam reikėjo žmonių, kurie užtikrintų, kad sumanymas iš tiesų pasiektų statybvietę. Nuo 1872 m. Emily rūpinosi, kad šis ryšys nenutrūktų.

Ryšys su skaitiniais. Klausyti ir vykdyti reiškia tapti patikima grandimi, kai bendram darbui kyla grėsmė.

Šaltinis: JAV Federal Highway Administration, Women in Transportation: Bridge Construction; Emily Roebling.

1889 m. South Fork: darbininkai mėgina išgelbėti užtvanką

South Fork žūklės ir medžioklės klubo valdoma užtvanka buvo pažeminta, kad jos viršuje galėtų prasilenkti du ekipažai. Lietus prasidėjo 1889 m. gegužės 30-osios naktį ir sparčiai pildė ežerą. Inžinierius Johnas Parke’as pamatavo, kad vanduo kas dešimt minučių pakyla maždaug dviem su puse centimetro. Darbininkai anksčiau rengė klubui nuotekų sistemą. Tą rytą vieni bandė aukštinti užtvanką, kiti šalino sąnašas iš pralaidos.

Gegužės 31 d. apie vienuoliktą Parke’as išskubėjo perspėti South Fork gyventojų. JAV nacionalinių parkų tarnyba pažymi, kad ne visi perspėjimą priėmė rimtai. Užtvankos griūtis ir Johnstown potvynis parodė, kokią reikšmę turi iš anksto priimti techniniai sprendimai bei išgirstas signalas. Aukų kančia kviečia į atsakomybę už kitų saugumą.

Ryšys su skaitiniais. Užtvankos griūtis primena, kokia svarbi žmonių saugumu besirūpinančiųjų atsakomybė. Jėzaus palyginimas kviečia apie tvirtą pamatą galvoti dar prieš užklumpant audrai.

Šaltinis: U.S. National Park Service, South Abutment: South Fork užtvankos pakeitimai ir 1889 m. potvynis.

1981 m. Kanzas Sitis: kodėl neišlaikė viešbučio takų jungtys

1981 m. liepos 17 d. Kanzas Sičio viešbučio „Hyatt Regency“ atriume sugriuvo du kabantys pėsčiųjų takai. Liepos 21 d. į vietą atvyko JAV Nacionalinio standartų biuro tyrėjai. Jie turėjo išsiaiškinti, kuri iš daugybės atriumo konstrukcijos dalių neatlaikė. Tyrėjai apžiūrėjo nuolaužas ir ieškojo, ką apie griūties pradžią pasako deformuotos konstrukcijos dalys.

Tyrimas nurodė nepakankamą sijų ir pakabos strypų jungčių laikomąją galią. Labiausiai tikėtina, kad pirmiausia neatlaikė ketvirto aukšto tako vidurinės sijos rytinė jungtis. Nedidelė konstrukcijos vieta turėjo išlaikyti pačius takus ir jais einančių žmonių svorį. Šiandien institucijos išsaugota tyrimo išvada primena, kad saugumo negali pakeisti pasitikėjimas pastato išvaizda, jei netikrinta, ką gali išlaikyti jo jungtys.

Ryšys su skaitiniais. Evangelijos pamatas tikrinamas tuo, ką išlaiko. Atsakingai atliktas mažas darbas gali saugoti daugelio gyvenimą.

Šaltinis: NIST, Walkway Collapse Kansas City Missouri 1981; NBS tyrimo išvados.

1999–2001 m. Piza: norint išsaugoti bokštą reikėjo dirbti po juo

1990 m. pasviręs Pizos bokštas uždarytas lankytojams. Paprasčiausiai pridėti atramą ar pakoreguoti matomą siluetą nepakako: silpnas gruntas ir įtemptas mūras darė bet kokį įsikišimą pavojingą. Inžinieriai, tarp jų ir Johnas Burlandas, iš pradžių bandė modelius ir stebėjo, kaip pajudinus gruntą keičiasi bokšto padėtis. 1999 m. pradėjo labai atsargiai šalinti po nedaug grunto iš šiaurinės pamatų pusės.

Apie bokšto padėtį specialistai gaudavo duomenis kasdien. Vos pastebėję, kad jis ima linkti nepageidaujama kryptimi, jie galėjo keisti darbų eigą. 2001 m. birželį bokštas grąžintas miesto valdžiai sumažinus jo pasvirimą maždaug puse laipsnio. Jis neliko visiškai vertikalus, bet tapo stabilesnis: sutvirtinus pamatus, išliko ir gerai pažįstamas jo siluetas.

Ryšys su skaitiniais. Bokšto pavyzdys leidžia pasvarstyti, nuo kurių kasdienių pasirinkimų reikėtų pradėti keičiant savo gyvenimą.

Šaltinis: John Burland, The stabilisation of the Leaning Tower of Pisa, Ingenia, 2001; autorius dalyvavo stabilizavime.

2026 m. „Grenfell Tower“ ataskaita: kiek darbų jau atlikta?

2026 m. rugsėjį Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė šeštąją pažangos ataskaitą dėl „Grenfell Tower“ tyrimo rekomendacijų. Joje skiriama, kas jau padaryta ir kas dar vykdoma: iš 61 sekamos rekomendacijos 30 pažymėta baigtomis, 31 tebebuvo įgyvendinama. Ataskaita atskirai aptaria taisyklių ir priežiūros pokyčius bei pačių pastatų remontą. Remonto duomenys parodo, kiek gyventojų namų jau sutvarkyta.

Liepos pabaigos duomenimis, iš 4 697 stebimų aukštesnių nei vienuolikos metrų gyvenamųjų pastatų su nesaugia išorės apdaila darbai pradėti 2 551, baigti 1 833. Ataskaitoje skaičiai pateikiami atskirai, kad matytume, kiek darbų dar liko. Už kiekvieno skaičiaus yra žmonių namai. Remontą pradėjus, jų gyventojams dar tenka laukti, kol darbai bus baigti. Ataskaita leidžia palyginti viešai prisiimtus įsipareigojimus su tuo, kiek gyvenamųjų namų jau sutvarkyta.

Ryšys su skaitiniais. Evangelijos žodis „vykdo“ ragina tikrinti ne vien teisingą deklaraciją, bet ir tai, kas iš tiesų keičia kito žmogaus gyvenimą.

Šaltinis: JK Vyriausybė, Grenfell Tower Inquiry: Progress report September 2026, summary update, atnaujinta 2026-10-02.

1818 m. „Metai“. Darganos pavasario darbų neatidės

1818 m. Martynas Liudvikas Rėza Karaliaučiuje išleido Kristijono Donelaičio „Metus“ kartu su vertimu į vokiečių kalbą. Donelaičio kūrinys išsaugojo XVIII a. Prūsijos lietuvių kaimo vaizdus. „Pavasario linksmybėse“ ilgėja dienos, kyla žolė ir netrukus bus galima džiaugtis pirmaisiais žiedais. Tačiau atšilus vėl tenka eiti lažą. Būrams reikia rengtis lauko darbams, o kol bus iš ko išvirti šiupinį, dar teks palaukti.

Poemos kalbėtojas ragina žiūrėti į Dievo ranką ir darbo imtis pamažu, kasdien, nesitraukiant išgirdus ūžiant darganas. Tuoj pat primena, kuo pasirūpinti: arimui reikia žagrių, palyčių ir noragų, akėjimui – akėčių dantų ir pajėgių kuinų. Žodžiai apie Dievą čia eina greta to, ką ūkininkas privalo paruošti savo rankomis. Donelaičio Slunkius kalba kitaip. Jis mielai pratęstų žiemą ir dar pamiegotų, kad vėliau reikėtų pradėti pavasario darbus.

Ryšys su skaitiniais. Įst 11, 18. 32 ir Mt 7, 24–27. Mozė ragina įsidėti Dievo žodžius į širdį ir jų ištikimai laikytis. Jėzaus palyginime namas ant uolos atlaiko liūtis, ištvinusias upes ir vėjus. Donelaičio vaizdas padeda klausti, ko pasitikėjimas Dievu skatina imtis dar prieš darganą.

Šaltinis: Kristijonas Donelaitis, „Metai“, „Pavasario linksmybės“, nuo eilutės „Nugi dabar, į dievišką žiūrėdami ranką“.

↑ Į šio skirtuko turinį

10 citatų homilijos minčiai

Turinys:
1. Popiežius Benediktas XVI: tegul Dievo žodis kreipia mūsų veiksmus
2. Popiežius Pranciškus: išgirsti ir pradėti vykdyti
3. Šv. Ignotas Antiochietis: tikėjimas matomas iš elgesio
4. Lucijus Anėjus Seneka: filosofija moko veikti
5. Markas Aurelijus: užuot ginčijęsis, pats daryk gera
6. Aristotelis · Mokytis, kad taptume dori
7. Šv. Tomas Akvinietis · Malonė yra pradžia
8. Popiežius šv. Jonas Paulius II: tikėjimas apima visą gyvenimą
9. Williamas Shakespeare’as · Klaudijaus malda
10. Šv. Vincentas Paulietis: meilė Dievui matoma iš darbų

1. Popiežius Benediktas XVI: tegul Dievo žodis kreipia mūsų veiksmus

Dievo žodis tepersmelkia visą mūsų gyvenimą, mintį ir veikimą.

Viešpaties angelas, 2011-03-06 · vertimas į lietuvių kalbą

Popiežius apmąsto IX eilinio sekmadienio skaitinius.

Šaltinis: Benediktas XVI, Viešpaties angelas, 2011-03-06.

2. Popiežius Pranciškus: išgirsti ir pradėti vykdyti

Pažįstu žodį, jį vykdau, esu įtvirtintas ant uolos.

Ryto homilijos apžvalga „Words gone mad“, 2013-12-05 · vertimas į lietuvių kalbą

Popiežius komentuoja Kalno pamokslo pabaigą.

Šaltinis: Pranciškus, Words gone mad, ryto homilijos apžvalga, 2013-12-05.

3. Šv. Ignotas Antiochietis: tikėjimas matomas iš elgesio

Žmogui geriau tylėti ir būti [krikščionimi], negu kalbėti ir juo nebūti.

Laiškas efeziečiams, 15 · vertimas į lietuvių kalbą

Išgirstus tikėjimo žodžius žmogus įkūnija savo elgesiu.

Šaltinis: Ignacas Antiochietis, Laiškas efeziečiams, 15.

4. Lucijus Anėjus Seneka: filosofija moko veikti

Filosofija moko mus veikti, o ne kalbėti.

Laiškai Lucilijui, 20, 2 · vertimas į lietuvių kalbą

Seneka filosofijos vertę matuoja darbais.

Šaltinis: Seneka, Laiškai Lucilijui, 20, 2.

5. Markas Aurelijus: užuot ginčijęsis, pats daryk gera

Nebešnekėk apie tai, koks turėtų būti geras žmogus, bet būk toks.

Sau pačiam, X, 16; George Long vertimas · vertimas į lietuvių kalbą

Stoikas ragina pačiam daryti gera.

Šaltinis: Markas Aurelijus, Sau pačiam, X, 16, vert. George Long.

6. Aristotelis · Mokytis, kad taptume dori

Tiriame ne tam, kad žinotume, kas yra dorybė, bet tam, kad taptume geri.

Nikomacho etika, II, 2, 1103b; W. D. Ross vertimas · vertimas į lietuvių kalbą

Apie dorybę mokomės tam, kad taptume geresni.

Šaltinis: Aristotelis, Nikomacho etika, II, 2, vert. W. D. Ross.

7. Šv. Tomas Akvinietis · Malonė yra pradžia

Tad akivaizdu, kad niekas negali pats sau pelnyti pirmosios malonės.

Teologijos suma, I–II, q. 114, a. 5, atsakymas · vertimas į lietuvių kalbą

Žmogaus atsaką pažadina Dievo malonė.

Šaltinis: Tomas Akvinietis, Teologijos suma I–II, 114 klausimas, 5 straipsnis.

8. Popiežius šv. Jonas Paulius II: tikėjimas apima visą gyvenimą

Tikėjimas yra apsisprendimas, apimantis visą žmogaus egzistenciją.

Veritatis splendor, 88, 1993 · vertimas į lietuvių kalbą

Tikėjimo tiesa keičia tai, kaip gyvename.

Šaltinis: Jonas Paulius II, Veritatis splendor, 1993, 88.

9. Williamas Shakespeare’as · Klaudijaus malda

Mano žodžiai kyla aukštyn, mano mintys lieka apačioje. Žodžiai be minčių niekad nepasiekia dangaus.

Hamletas, III veiksmas, 3 scena; karaliaus Klaudijaus žodžiai · vertimas į lietuvių kalbą

Meldžiasi karalius Klaudijus.

Šaltinis: William Shakespeare, Hamletas, III veiksmas, 3 scena, karaliaus Klaudijaus maldos pabaiga.

10. Šv. Vincentas Paulietis: meilė Dievui matoma iš darbų

Mylėkime Dievą […] savo rankų jėga ir kaktų prakaitu.

Correspondence, Conferences, Documents, XI, 32; Vincentiečių šeimos publikacija, 2025-11-11 · vertimas į lietuvių kalbą

Meilė matoma tarnaujant artimui.

Šaltinis: Vincentian Family / Society of St Vincent de Paul, Contemplation: One in Love, 2025-11-11; Vincentas Paulietis, CCD XI, 32.

↑ Į šio skirtuko turinį

Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos

Turinys:
Kada pagaliau bus naujas pamokslas?
Muilo gamintojas pateikia rimtą priekaištą
Pamokslas, kurio niekaip nesulauksi
Papūga moka dvi kalbas, tačiau kojų vis tiek reikia
Diogenas Sinopietis atsako atsistodamas
Ar jūsų šuo kanda?
Gramatikos egzaminas valtyje

Kada pagaliau bus naujas pamokslas?

Naujai paskirtas pastorius pasako pirmą pamokslą. Bendruomenė sužavėta ir laukia, ką jis pasakys kitą sekmadienį. Ateina sekmadienis, pastorius užlipa į sakyklą ir pasako tą patį pamokslą, beveik žodis žodin.

Trečią sekmadienį pamokslas vėl tas pats. Po pamaldų keli žmonės prieina ir nebeištveria:

– Pastoriau, jūs tą patį pamokslą jau tris kartus sakėte!

– Taip. Ir girdėsite jį tol, kol pradėsite klausytis ir daryti tai, ką jis sako.

Ryšys su skaitiniais. Juokas nukreipia klausimą nuo „ką dar naujo išgirsiu?“ į „ką iš išgirsto jau pradėjau vykdyti?“.

Šaltinis: Working Preacher / Luther Seminary, Shoulder Taps; triskart kartojamas pamokslas.

Muilo gamintojas pateikia rimtą priekaištą

Rabinas eina pasivaikščioti su muilo gamintoju. Pasišneka apie vieną dalyką, apie kitą ir galiausiai prabyla apie religiją. Muilo gamintojas papurto galvą:

– Kokia nauda iš religijos? Tiek gražių mokymų, o pasaulyje vis tiek pilna blogio!

Prie jų atlekia berniuko kamuolys. Rabinas jį pagauna ir grąžina; vaikas visas murzinas. Kol vaikas nubėga toliau žaisti, rabinas parodo į jį:

– O kokia nauda iš jūsų muilo? Tiek jo pasaulyje, o berniukas vis tiek nešvarus!

– Bet, rabine, muilas padeda tik tada, kai juo prausiesi!

– Aha, – šypteli rabinas.

Ryšys su skaitiniais. Rabinas primena, kad mokymas keičia gyvenimą, kai imamės jį vykdyti.

Šaltinis: Temple Sharey Tefilo-Israel, Shabbat Shalom, 2023-07-07; rabinas ir muilo gamintojas.

Pamokslas, kurio niekaip nesulauksi

Nasredinas Hodža atsistoja prieš susirinkusiuosius ir, prieš pradėdamas pamokslą, jų paklausia:

– Ar žinote, apie ką kalbėsiu?

– Nežinome!

Jis pasipiktina klausytojų neišmanymu ir nueina. Kitą savaitę žmonės jau pasirengę. Jie laukia to paties klausimo:

– Ar žinote, apie ką kalbėsiu?

– Žinome!

– Tuomet man nebėra ką pridėti.

Trečią savaitę bendruomenė iš anksto susitaria, kaip atsakys: pusė sako žinanti, pusė – nežinanti. Nasredinas tuoj pat randa išeitį:

– Puiku. Tegul tie, kurie žino, paaiškina tiems, kurie nežino!

Ryšys su skaitiniais. Susirinkusieji kelis kartus mėgina rasti teisingą atsakymą. Vis dėlto nė vienas dar neišgirdo, ką Nasredinas norėjo pasakyti.

Šaltinis: Ephraim Nissan, Middle Eastern Versions of the Trickster Tale Yom Kippur in Tammuz, 2015, p. 113; pamokslo siužeto folklorinis aprašas.

Papūga moka dvi kalbas, tačiau kojų vis tiek reikia

Davidas ir Bernice užeina į gyvūnų parduotuvę ir pamato ant laktos tupinčią papūgą. Iš pradžių nieko ypatingo, tik prie vienos jos kojos pririšta raudona, prie kitos – žalia virvelė.

– Kam jos? – klausia Davidas.

– Patrauksite raudoną – kalbės hebrajiškai. Žalią – angliškai, – aiškina pardavėjas.

– O jei patrauksiu abi iš karto?

Papūga pati atsako:

– Nukrisiu nuo laktos, Einšteine!

Ryšys su skaitiniais. Gebėjimas kalbėti gali daryti įspūdį. Tačiau gyvenimui vis tiek reikia tikros atramos.

Šaltinis: Savannah Jewish News, 2015-10, Melinda Stein, It’s a Funny Thing; papūgos kojų virvelės.

Diogenas Sinopietis atsako atsistodamas

Kažkas ilgai įrodinėja, kad judėjimo apskritai nėra. Mintis skamba vis įtikinamiau.

Diogenas Sinopietis nesileidžia į ginčą ir nieko neaiškina. Jis tiesiog atsistoja ir pradeda vaikščioti.

Ryšys su skaitiniais. Ne kiekvieną ginčą užbaigia dar vienas teiginys. Kartais labiausiai trūksta paprasto veiksmo.

Šaltinis: Diogenes Laertius, Lives and Opinions of Eminent Philosophers, vert. C. D. Yonge; Diogenas ir judėjimo neigimas, VI, 39.

Ar jūsų šuo kanda?

Praeivis pamato prie berniuko tupintį šunį. Žmogus norėtų jį paglostyti, bet prieš prieidamas pasitikslina:

– Ar tavo šuo kanda?

– Ne.

Žmogus tiesia ranką, o šuo grybšteli.

– Ei! Sakei, kad tavo šuo nekanda!

– Taip ir sakiau. Bet čia ne mano šuo.

Ryšys su skaitiniais. Praeivis išgirdo pažodžiui teisingą atsakymą ir klaidingai nusprendė, kad šuo nekanda. Kai kitas gali apsirikti, verta atsakyti aiškiau.

Šaltinis: Scout Life, Does your dog bite?, skaitytojo Chris W. pateiktas juokelis.

Gramatikos egzaminas valtyje

Nasredinas Hodža kelia mokslininką per audringą upę. Išgirdęs jį kalbant netaisyklingai, mokslininkas iškart pamiršta savo kelionę ir paklausia:

– Nejau niekada nesimokei gramatikos?

– Ne.

– Tada praradai pusę savo gyvenimo!

Po kelių minučių audringa srovė įsiūbuoja valtį. Tada į mokslininką pagaliau kreipiasi Nasredinas:

– O jūs ar mokate plaukti?

– Ne. O kam?

– Tada praradote visą gyvenimą. Mes skęstame!

Ryšys su skaitiniais. Žinios vertingos, kai pasiekia tikrą situaciją. Evangelijos audra taip pat klausia apie tai, kas iš tiesų laiko.

Šaltinis: Tales of Hodja Nasreddin, Turkestan Travel; mokslininkas ir plaukimas; folklorinis juokelis.

↑ Į šio skirtuko turinį