29 eilinis sekmadienis (C)

Ieškoti homilijų medžiagos

Mozės pavargusias rankas paremia du žmonės. Psalmė primena, kas budi ir saugo keliaujančius, o Timotiejui liepiama kantriai skelbti žodį. Jėzus parodo atkaklią našlę ir klausia, ar atėjęs ras tokio tikėjimo.

Pagrindinės skaitinių mintys

Pirmasis skaitinys · Iš 17, 8–13

Pavargusias rankas kas nors paremia

Jozuė vadovauja kovojantiems žmonėms, o Mozė ant kalvos laiko iškeltą Dievo lazdą. Rankoms nusilpus, Aaronas ir Huras pasodina Mozę ant akmens ir abu jį paremia. Pasakojime pergalė priklauso nuo to, ką kiekvienas daro savo vietoje.

Atliepiamoji psalmė · Ps 120 (121), 1–2. 3–4. 5–6. 7–8

Globėjas neužmiega

Keliaujantis žmogus pakelia akis į kalnus ir klausia, iš kur ateis pagalba. Giesmė primena, kad jo globėjas yra dangaus ir žemės Kūrėjas. Viešpats budi, kai žmogus išeina ir kai sugrįžta.

Antrasis skaitinys · 2 Tim 3, 14 – 4, 2

Žodis ruošia geram darbui

Timotiejus raginamas prisiminti, iš ko išmoko tikėjimo, ir laikytis nuo vaikystės pažįstamų Raštų. Dievo įkvėptas tekstas ruošia veikti ir leidžia pataisyti gyvenimo kryptį. Mokytojas turi skelbti žodį net nepatogiu metu ir mokyti kantriai.

Evangelija · Lk 18, 1–8

Našlė vis grįžta prašyti teisingumo

Teisėjas ilgai delsia išnagrinėti našlės skundą, tačiau ši ir toliau ateina. Jėzus jos atkaklumu moko melstis nepaliaujamai ir pasikliauti Dievo teisingumu. Paskutinis klausimas tenka mokiniams: ar atėjęs Žmogaus Sūnus ras žemėje tikėjimą?

Medžiaga homilijai

Ryšiai su visa Biblija

Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.

Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai

Pirmajam skaitiniui · Iš 17, 8–13

1. Iš 14, 15–18

ištiesk ranką viršum jūros ir perskirk ją

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Jūra perskiriama Mozei ištiesus ranką su lazda.

2. Iš 18, 17–21

Ta pareiga yra tau per sunki, tu vienas jos negali atlikti.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Jetras siūlo Mozei dalytis nepakeliama našta su tinkamais žmonėmis.

3. Sk 11, 14–17

Aš vienas nepajėgiu nešti visų šių žmonių

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Mozės našta padalijama, kai Viešpats suteikia dvasios septyniasdešimčiai seniūnų.

4. Įst 25, 17–19

nebijodamas Dievo, žudė visus atsilikusius.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Primenama, kurią silpniausią keliaujančio Izraelio dalį užpuolė Amalekas.

5. 2 Kr 20, 12–15

Mes nežinome, ką daryti, bet mūsų akys į tave žvelgia

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Tautai neturint jėgų, jos akys krypsta į Dievą.

6. Ps 141, 1–2

kaip vakarinę auką.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Maldoje iškeltos rankos prilyginamos vakarinei aukai.

7. Lk 22, 43–46

Jam pasirodė iš dangaus angelas ir jį sustiprino.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Getsemanėje sustiprintas Jėzus ragina mokinius keltis ir melstis.

8. Gal 6, 1–2

Nešiokite vieni kitų naštas

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Vienas kito naštų nešimas padeda vykdyti Kristaus įstatymą.

↑ Į šio skirtuko turinį

Psalmei · Ps 120 (121), 1–2. 3–4. 5–6. 7–8

1. Ps 46, 2–4

visad arti pagalba varguose.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Kai kalnai svyruoja, Dievas lieka pagalba ir prieglauda.

2. Ps 124, 6–8

Mūsų pagalba varge yra VIEŠPATS

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Ištrūkus iš spąstų giedama apie pagalbą Kūrėjo vardu.

3. Ps 127, 1–2

Jei VIEŠPATS nesaugo miesto, veltui budi sargai.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Nakties sargybos vaisingumas priklauso nuo Viešpaties budėjimo.

4. Iz 27, 2–3

saugau jį naktį ir dieną.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas dieną naktį saugo savo vynuogyną.

5. Įst 31, 6–8

jis tavęs vieno nepaliks ir nuo tavęs nepasitrauks

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Mozė primena, kad pirmyn einančios tautos Viešpats neapleis.

6. Pat 3, 23–26

tavo koja niekad nesuklups.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Pasitikėjimas Viešpačiu leidžia saugiai žengti ir ramiai užmigti.

7. Jn 17, 11–12

Šventasis Tėve, išlaikyk ištikimus savo vardui

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Jėzus prašo Tėvą saugoti mokinius savo vardu.

8. 2 Tes 3, 3–5

Jis sustiprins jus ir apsaugos nuo pikto.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Ištikimas Viešpats saugo bendruomenę ir kreipia širdis į Kristaus ištvermę.

↑ Į šio skirtuko turinį

Antrajam skaitiniui · 2 Tim 3, 14 – 4, 2

1. Įst 6, 6–9

Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievo žodžio mokomasi šeimoje ir prisimenama einant keliu.

2. Neh 8, 7–8

išversdami jį ir paaiškindami jo prasmę.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Žmonėms skaitomas ir aiškinamas Įstatymas, kad jį suprastų.

3. Ps 19, 8–10

paprastus žmones daro išmintingus.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Viešpaties įsakymai išmintingą daro paprastą žmogų ir nušviečia akis.

4. Iz 55, 10–11

jisai nesugrįš pas mane bergždžias

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievo žodis vykdo tai, kam yra siunčiamas, kaip žemę palaistantis lietus.

5. Apd 17, 10–12

kasdien tyrinėjo Raštus

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Berėjos klausytojai kasdien gilinasi į Raštus ir tikrina, ką išgirdo.

6. 1 Tes 2, 11–13

priėmę mūsų paskelbtąjį Dievo žodį

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Apaštalai drąsina bendruomenę, o priimtas Dievo žodis joje veikia.

7. 2 Pt 1, 19–21

pranašystė negali būti savavališkai aiškinama

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Pranašų žodžius žmonės ištarė vedami Šventosios Dvasios.

8. Tit 2, 6–8

Pats visais atžvilgiais rodyk gerų darbų pavyzdį

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Sveiką mokymą turi lydėti paties mokytojo geri darbai.

↑ Į šio skirtuko turinį

Evangelijai · Lk 18, 1–8

1. Iš 22, 21–23

aš tikrai išgirsiu jų šauksmą.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas išgirsta skriaudžiamos našlės ir našlaičio šauksmą.

2. Įst 10, 17–19

ginantis našlaičio ir našlės bylą

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas teisingai sprendžia našlaičio ir našlės bylą, myli ateivį.

3. Ps 10, 16–18

Našlaičio ir skriaudžiamojo bylą apginsi

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Viešpats girdi engiamųjų troškimą ir užstoja našlaitį.

4. Iz 62, 6–7

nei dieną, nei naktį, jie nenutils.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Ant Jeruzalės sienų budintys sargybiniai dieną ir naktį primena Dievui jo pažadą.

5. Lk 2, 36–38

Ji nesitraukdavo iš šventyklos

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Našlė Ona dieną ir naktį meldžiasi, o sulaukusi Jėzaus kalba apie išvadavimą.

6. Rom 12, 11–13

Džiaukitės viltyje, būkite kantrūs varge, ištvermingi maldoje.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Viltis, ištvermė varge ir atsidėjimas maldai apibūdina bendruomenės gyvenimą.

7. 1 Tes 5, 16–18

be paliovos melskitės!

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Nepaliaujama malda siejama su džiaugsmu ir dėkojimu.

8. Apr 6, 9–11

Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis Valdove

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Nužudytieji šaukiasi teisingumo, o jų laukimas dar tęsiasi.

↑ Į šio skirtuko turinį

Katekizmas ir temos

Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.

Turinys:
Mozė ir užtarimo malda · KBK 2574–2577
Prašymo malda · KBK 2629–2633
Dievo žodis – maldos versmė · KBK 2653–2654
„Teateinie tavo Karalystė“ · KBK 2816–2821
Pareiga skelbti · KBK 875

Mozė ir užtarimo malda · KBK 2574–2577

KBK 2574–2577: Mozė ir užtarimo malda;

Prašymo malda · KBK 2629–2633


KBK 2629–2633: prašymo malda;

Dievo žodis – maldos versmė · KBK 2653–2654


KBK 2653–2654: Dievo žodis – maldos versmė;

„Teateinie tavo Karalystė“ · KBK 2816–2821


KBK 2816–2821: „Teateinie tavo Karalystė“;

Pareiga skelbti · KBK 875


KBK 875: skelbti būtina.

Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29

↑ Į šio skirtuko turinį

Egzegetiniai komentarai

Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.

Turinys:
Iš 17, 8–11 · Vienas kovoja, kitas stovi ant kalvos
Iš 17, 12–13 · Rankos lieka tvirtos iki vakaro
Ps 120 (121), 1–4 · Pagalba turi vardą
Ps 120 (121), 5–8 · Pavėsis einančiajam
2 Tim 3, 14–17 · Raštas ruošia veikti
2 Tim 4, 1–2 · Skelbti laiku ir nelaiku
Lk 18, 1–5 · Našlė nuolat grįžta
Lk 18, 6–8 · Kieno yra paskutinis klausimas?

Iš 17, 8–11 · Vienas kovoja, kitas stovi ant kalvos

Maṭṭēh hāʾĕlōhîm reiškia „Dievo lazda“. Skyriaus pradžioje su šia lazda Mozė siunčiamas prie uolos, iš kurios Izraelis gauna vandens. Atžygiavus Amalekui, Mozė pasiima ją ant kalvos, iš kurios atsiveria kovos vieta. Jozuė tuo metu lieka su kovojančiais vyrais.

Yārîm nusako rankos pakėlimą. Pasakotojas kaitalioja du vaizdus: pakėlus ranką persvarą įgyja Izraelis, ją nuleidus – Amalekas. Šioje vietoje Mozės maldos žodžiai nepateikiami. Ryšys tarp to, kas vyksta ant kalvos ir apačioje, perteikiamas matomu rankos judesiu.

Šaltinis: Iš 17, hebrajiškas tekstas; Oficialūs XXIX eilinio sekmadienio C skaitiniai.

Iš 17, 12–13 · Rankos lieka tvirtos iki vakaro

Tāmĕḵû reiškia „parėmė“. Pirmiausia Aaronas ir Huras atneša akmenį, kad Mozė galėtų atsisėsti. Paskui kiekvienas paremia po ranką. Išgirdus tokią veiksmų seką aišku, kiek daug šiame pasakojime priklauso nuo dviejų šalia stovinčių žmonių.

ʾĔmûnāh šioje eilutėje apibūdina rankų tvirtumą. Kitur šis daiktavardis nusako ištikimybę, o čia kalbama apie tai, kad rankos iki saulėlydžio išlaikomos vienoje padėtyje. Mozės ištvermė pasirodo kaip visos trijulės pastanga, kol Jozuė užbaigia kovą.

Šaltinis: Iš 17, hebrajiškas tekstas; Oficialūs XXIX eilinio sekmadienio C skaitiniai.

Ps 120 (121), 1–4 · Pagalba turi vardą

Mēʾayin reiškia „iš kur?“. Giesmės pradžioje žmogus pakelia akis į kalnus ir užduoda šį klausimą. Antraštėje hebrajiškas psalmės tekstas vadinamas pakopų giesme. Kalnai tinka giesmei keliaujant į Jeruzalę, nors vien iš pirmosios eilutės jų vietos nustatyti negalima.

ʿEzrî reiškia „mano pagalba“. Tas pats žodis sujungia klausimą ir atsakymą. Pagalbos laukiama iš Viešpaties, sukūrusio dangų ir žemę. Nuo trečios eilutės kalbama jau antruoju asmeniu: tas, kuris budi ir saugo, prilaikys tavo žingsnį.

Šaltinis: Ps 121, hebrajiškas tekstas; Oficialūs XXIX eilinio sekmadienio C skaitiniai.

Ps 120 (121), 5–8 · Pavėsis einančiajam

Ṣillĕḵā pažodžiui reiškia „tavo pavėsis“. Saulėtoje kelionėje pavėsis teikia visai apčiuopiamą apsaugą. Lietuviškame skaitinyje Viešpats vadinamas užuovėja, esančia iš dešinės. Jo artumą žmogus gali įsivaizduoti taip, kaip įsivaizduoja šešėlį šalia savęs.

Yišmōr reiškia „sergės“. To paties veiksmažodžio formos kartojasi ir kalbant apie budintį globėją, ir giesmės pabaigoje. „Išeinant ir grįžtant“ apima visą kelią. Dar viena žodžių pora, „dabar ir per amžius“, išplečia palaiminimą visam žmogaus laikui.

Šaltinis: Ps 121, hebrajiškas tekstas; Oficialūs XXIX eilinio sekmadienio C skaitiniai.

2 Tim 3, 14–17 · Raštas ruošia veikti

Theópneustos reiškia „Dievo įkvėptas“. Timotiejus nuo vaikystės pažįsta šventuosius raštus, kurie šiame istoriniame kontekste yra Izraelio Raštai. Laiške aiškiai nusakoma, kam jie naudingi: mokyti, atpažinti klaidą, ją taisyti ir ugdyti teisumą. Visa tai siejama su tikėjimu Kristumi Jėzumi.

Exērtisménos reiškia „aprūpintas“, „parengtas“. Ši forma nusako, koks po tokio ugdymo būna Dievo žmogus. Eilutė baigiasi konkrečia kryptimi – būti pasirengusiam kiekvienam geram darbui. Rašto skaitymo vaisius taip susiejamas su tuo, kaip žmogus elgiasi.

Šaltinis: 2 Tim 3, graikiškas SBLGNT tekstas; Oficialūs XXIX eilinio sekmadienio C skaitiniai.

2 Tim 4, 1–2 · Skelbti laiku ir nelaiku

Kḗryxon reiškia „skelbk“. Taip buvo galima įsakyti šaukliui, kuris viešai perduoda jam patikėtą žinią. Paulius įpareigojimą ištaria Dievo ir Kristaus akivaizdoje, prieš tai paminėjęs Kristaus apsireiškimą ir Karalystę. Timotiejaus žodžiams suteikiamas svoris, kylantis iš to, kieno žinią jis perduoda.

Eukaírōs akaírōs reiškia „patogiu ir nepatogiu metu“. Timotiejui pavedama pasilikti pasirengusiam, kai žodis reikalingas ir aplinkybės jam nepalankios. Paskutiniai sakinio žodžiai nustato, kaip tai daryti: su didele kantrybe ir mokant.

Šaltinis: 2 Tim 4, graikiškas SBLGNT tekstas; Oficialūs XXIX eilinio sekmadienio C skaitiniai.

Lk 18, 1–5 · Našlė nuolat grįžta

Ekdíkēson me yra prašymas „apgink mano teises“. Našlė jau turi konkretų priešininką ir nuolat grįžta su ta pačia byla. Mozės Įstatymas ypatingai saugo našles, o Jėzaus pasakojime teisėjas pripažįsta nepaisantis nei Dievo, nei žmonių. Išklausyti našlę jis pagaliau nutaria dėl savo ramybės.

Hypōpiázē pažodžiui gali reikšti smūgį po akimi. Žodis vartojamas ir perkeltine prasme, kai kas nors visiškai išvargina. Lietuviškas „kad, ko gero, ji manęs neapkultų“ išlaiko vaizdingą teisėjo baimę. Staiga jis pats ima nerimauti dėl moters, kurios bylą taip ilgai atidėliojo.

Šaltinis: Lk 18, graikiškas SBLGNT tekstas; Lk 18, USCCB Biblijos tekstas ir pastabos.

Lk 18, 6–8 · Kieno yra paskutinis klausimas?

Boṓntōn reiškia „šaukiančių“. Taip Jėzus apibūdina Dievo išrinktuosius, kurie jo šaukiasi dieną ir naktį. Palyginime teisėjui reikia nuolat priminti našlės bylą. Pasakojimo pabaigoje klausimas formuluojamas taip, kad klausytojai galėtų dar tvirčiau pasitikėti Dievo atsaku.

En táchei reiškia „greitai“, „netrukus“. Jėzus užtikrina, kad Dievas apgins žmones, ir iš karto klausia, ar Žmogaus Sūnus žemėje ras tikėjimą. Šalia atsako tikrumo išlieka besimeldžiančiojo laukimas. Taip pabaiga nukreipia dėmesį į mokinio ištvermę per visą laukimo laiką.

Šaltinis: Lk 18, graikiškas SBLGNT tekstas; Oficialūs XXIX eilinio sekmadienio C skaitiniai.

↑ Į šio skirtuko turinį

Bažnyčios tėvų komentarai

Turinys:
Šv. Grigalius Nysietis · Pakeltos rankos padeda skaityti Įstatymą
Afraatas · Mozės malda stiprina kitą žmogų
Šv. Hiliaras Puatjietis · Žvilgsnis pakyla per pranašų knygas
Šv. Augustinas · Kas saugo įeinantį ir išeinantį?
Šv. Jonas Auksaburnis · Mokytojui išėjus lieka Raštai
Šv. Jeronimas · Nuo vaikystėje išgirstų Raštų iki skelbimo
Šv. Kirilas Aleksandrietis · Ko prašyti skriaudos akivaizdoje?

Šv. Grigalius Nysietis · Pakeltos rankos padeda skaityti Įstatymą

Pakeltos Mozės rankos reiškia Įstatymo apmąstymą aukštesnėmis mintimis.

Šv. Grigalius Nysietis, Mozės gyvenimas, II, §149

Įstatyme ypač įžvelgiamas kryžiaus slėpinys.

Šv. Grigalius Nysietis, Mozės gyvenimas, II, §151

Prie Refidimų Jozuė kovoja slėnyje, o Mozę ant kalvos palaiko Aaronas ir Huras (Iš 17,8–13). Grigalius Nysietis iškeltas Mozės rankas skaito kaip kvietimą kelti mintį, kai skaitome Įstatymą. Jis atkreipia dėmesį, kad akmuo leidžia Mozei sėdėti, o kiti du vyrai padeda jam išlaikyti rankas pakeltas. Taip Mozės laikysena tampa regima visiems žiūrintiems ir išryškėja jos pavidalas.

Grigalius išskėstose rankose atpažįsta kryžiaus ženklą. Aiškindamas Jėzaus žodžius apie Įstatymo raidelę ir brūkšnelį (Mt 5,18), jis įžvelgia dvi kryžiaus linijas. Toks skaitymas parodo, kodėl krikščionis grįžta prie senojo pasakojimo ir ieško jo ryšio su Kristumi. Timotiejui pažįstami šventieji Raštai taip pat veda į išganymą per tikėjimą Kristumi (2 Tim 3,14–15) ir kartu išsaugo savo konkrečius pasakojimus.

ST → NT. Grigaliaus aiškinime Mozės rankos (Iš 17,11–12) ir Jėzaus minimos rašto linijos (Mt 5,18) veda į Kristaus kryžių. Įstatymo skaitymas tikėjimo šviesoje yra sąsaja su 2 Tim 3,14–15.

Ryšys su skaitiniais. Skaitydami Įstatymą, pakeltose Mozės rankose galime įžvelgti Kristaus kryžiaus slėpinį.

Šaltinis: Šv. Grigalius Nysietis, Mozės gyvenimas, II, §§149–151, graikiškas tekstas.

Afraatas · Mozės malda stiprina kitą žmogų

Ji įveikė Amaleką ir sustiprino Jozuę.

Afraatas, Demonstratio IV, §7, p. 11

Malda priimama, kai ji palengvina žmogaus naštą.

Afraatas, Demonstratio IV, §16, p. 21

Afraatas, vardydamas Mozės maldos vaisius, sako, kad ji sustiprino Jozuę (Iš 17,8–13). Užtarimo vaisius čia tenka žmogui, kuris turi atlikti savo darbą slėnyje. Tame pačiame pamokyme Afraatas skatina ištvermingai melstis ir šią ištvermę tikrina kasdienybėje. Jeigu pakeliui sutiktas žmogus išsekęs iš troškulio, jam reikia tuojau duoti atsigerti. Šitaip malda ir konkretus atsakas lieka susiję.

Afraatas skaito senųjų užtarėjų darbus Kristaus šviesoje. Ankstesnėje pastraipoje jis primena Jokūbą, pakėlusį šulinio akmenį, ir sugretina jo veiksmą su Kristumi, kuris atveria Krikšto vandenį ir kviečia trokštančiuosius pas save (Jn 7,37). Šioje maldos sampratoje telpa ir našlės ištvermė (Lk 18,1–8), ir dėmesys tam, kuris šalia prašo pagalbos. Meldžiamės ilgai, o atsiliepiame, kai kitas mūsų laukia dabar.

ST → NT. §6 Afraatas Jokūbo atvertą šulinį aiškina kaip Kristaus atveriamo Krikšto pirmavaizdį. §7 Mozės malda sustiprina Jozuę, o §16 krikščionio malda turi daryti gera ir tęstis pagal Lk 18,1.

Ryšys su skaitiniais. Užtarti kitą galima meldžiantis už jo darbą ir tuojau suteikiant pagalbą, kai jos reikia.

Šaltinis: Afraatas, Demonstratio IV. Apie maldą, §§6–7.16, Sebastian Brock vertimas, The Syriac Fathers, p. 10–11.21; Afraatas, Demonstratio IV. Apie maldą, sirų kalbos tekstas pagal J. Parisot.

Šv. Hiliaras Puatjietis · Žvilgsnis pakyla per pranašų knygas

Kalnus suprantame kaip pranašų knygas.

Šv. Hiliaras Puatjietis, Tractatus super Psalmos, Ps 120, §4

Viešpats jau dykumoje rodė būsimojo laiko poilsio pirmavaizdį.

Šv. Hiliaras Puatjietis, Tractatus super Psalmos, Ps 120, §14

Psalmėje žmogus kelia akis į kalnus ir tuoj pats išpažįsta, kad jo pagalba ateina iš dangaus ir žemės Kūrėjo (Ps 120,1–2). Hiliaras tarp tų kalnų įžvelgia pranašų knygas. Jos pakelia skaitytojo žvilgsnį ir jį moko atpažinti, iš kur gaunama pagalba. Tolesnis palinkėjimas apie nesuklumpančią koją jam prabyla apie žmogaus valią. Gavęs gerą kryptį, žmogus gali ja žengti ir prašyti Viešpaties saugoti jo žingsnius.

Psalmės pažadą, kad dieną nekenks saulė ir naktį mėnulis, Hiliaras sieja su galutiniu Dievo poilsiu. To poilsio pirmavaizdis jam yra dykumoje tautą lydėję debesies ir ugnies stulpai (Iš 13,21–22). Taip Raštas lavina viltį žmogaus, kuris tebėra kelyje ir jau turi Dievo pažadą. Panašiai Paulius primena Timotiejui, kad šventieji Raštai gali jį išmokyti išganymui per tikėjimą Kristumi (2 Tim 3,15).

ST → NT. Hiliaras dykumos debesį ir ugnį skaito kaip Dievo globos ir būsimo poilsio pirmavaizdžius. Taip Ps 120,5–6 siejamas su išganymo viltimi, kuriai Raštas ugdo Timotiejų.

Ryšys su skaitiniais. Pranašų žodžiai moko keliauninką tikėtis Viešpaties pagalbos ir ištverti dabartinį kelią.

Šaltinis: Šv. Hiliaras Puatjietis, Tractatus super Psalmos, Ps 120 (121), §§4–7.14, PL 9.

Šv. Augustinas · Kas saugo įeinantį ir išeinantį?

Kai esame gundomi, įeiname. Kai nugalime gundymą, išeiname.

Šv. Augustinas, Enarratio in Psalmum 120, §14

Kartą jis dėl mūsų užmigo. Prisikėlė ir daugiau nebemiegos.

Šv. Augustinas, Enarratio in Psalmum 120, §14

Augustinas paskutinę psalmės eilutę skaito kaip pažadą žmogui, kuris patiria išbandymą (Ps 120,8). Įžengti reiškia atsidurti gundyme, o išeiti – jį įveikti. Tam jis pasitelkia Pauliaus patikinimą, kad Dievas drauge su išbandymu duoda ir išeitį, kad žmogus galėtų ištverti (1 Kor 10,13). Išeitis gali atsiverti žmogui dar esant sunkume, kai jis gauna jėgų likti ištikimas.

Tame pačiame psalmės komentare Augustinas Giesmių giesmės sužadėtinio glėbyje atpažįsta Kristaus globojamą Bažnyčią. Pamokslo pabaigoje jis prisimena, kad Kristus dėl mūsų patyrė mirties miegą ir prisikėlė. Tokiam globėjui našlės dienos ir nakties šauksmas nėra svetimas (Lk 18,7). Dievo globa leidžia Bažnyčiai ir žmogui melstis ilgai, kai reikia ištverti, ir tikėtis išeities, kurios dar nematyti.

ST → NT. §9 Gg 2,6 sužadėtinio glėbys reiškia Kristaus globojamą Bažnyčią. §14 budintis Ps 120 globėjas siejamas su prisikėlusiu Kristumi, kuris veda žmogų per išbandymą.

Ryšys su skaitiniais. Melsdamiesi sunkume galime prašyti ištverti ir atpažinti Dievo duodamą išeitį.

Šaltinis: Šv. Augustinas, Enarratio in Psalmum 120 (121), §§9.14, lotyniškas tekstas.

Šv. Jonas Auksaburnis · Mokytojui išėjus lieka Raštai

Raštai tau lieka vietoj manęs.

Šv. Jonas Auksaburnis, Homilija IX apie Antrąjį laišką Timotiejui, 3,17

Būk mylintis ir atjaučiantis jį.

Šv. Jonas Auksaburnis, Homilija IX apie Antrąjį laišką Timotiejui, 4,2

Jonas Auksaburnis įsivaizduoja, kaip Timotiejų galėjo paveikti žinia apie artėjančią Pauliaus mirtį. Kad atskleistų jų ryšį, jis prisimena Eliziejų, iš sielvarto persiplėšusį drabužius, kai Elijas nuo jo buvo paimtas (2 Kar 2,11–12). Auksaburnio žodžiais, Paulius Timotiejui palieka vaikystėje pažintus Raštus. Jie gali toliau jį mokyti, padėti atskirti tiesą, taisyti jo gyvenimą ir paguosti tada, kai mokytojo šalia jau nėra.

Paulius liepia skelbti žodį ir raginti kantriai (2 Tim 4,2). Auksaburnis primena, kad atpažinus tai, ką reikia pataisyti, žmogui dar reikia padrąsinimo ir meilės. Taip Timotiejus pats gali pratęsti iš Pauliaus gautą rūpestį. Homilijoje žinia apie Pauliaus mirtį taip pat skamba aukos kalba. Artėjanti mirtis tampa gyvenimo atidavimu Dievui, o mokiniui paliekama pareiga ištikimai ir kantriai tarnauti kitiems.

ST → NT. Auksaburnis gretina Eliziejaus atsiskyrimą nuo Elijo (2 Kar 2,11–12) ir Pauliaus atsisveikinimą su Timotiejumi. Aukos kalbą homilija atpažįsta 2 Tim 4,6, kurio liejamoji auka turi Senojo Testamento atitikmenį Sk 15,5.

Ryšys su skaitiniais. Iš Rašto mokomės taisyti tai, kas klaidinga, ir kartu padrąsinti žmogų, kuris gali pasikeisti.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilija IX apie Antrąjį laišką Timotiejui, 3,16–4,2, NPNF vertimas.

Šv. Jeronimas · Nuo vaikystėje išgirstų Raštų iki skelbimo

Noras mokytis vertas pagyrimo net tada, kai nėra mokytojo.

Šv. Jeronimas, Laiškas 53 Paulinui, §3

Jie vienas kitą laiko ir yra tarpusavyje susipynę.

Šv. Jeronimas, Laiškas 53 Paulinui, §9 pagal NPNF numeravimą

Rašydamas Paulinui, Jeronimas iškelia norą mokytis ir tam pasitelkia Pauliaus pavyzdį. Apaštalas pats mokėsi Įstatymo ir Pranašų pas Gamalielį, o Timotiejų ragino gilintis į Raštus, kuriuos jis pažinojo nuo vaikystės (2 Tim 3,14–15). Iš Jeronimo pasakojimo matyti keli perdavimo žingsniai. Tai, ką žmogus jau gavo iš kitų, laikui bėgant reikia apmąstyti, kad išmokta išmintimi būtų galima ir pačiam dalytis.

Vėliau tame pačiame laiške Jeronimas keturias Evangelijas perskaito Ezekielio regėjimo šviesoje (Ez 1,7–20). Keturios būtybės ir drauge judantys ratai jam padeda kalbėti apie keturių evangelistų tarpusavio dermę ir Šventosios Dvasios vedimą. Pauliaus pavedimas Timotiejui skelbti žodį (2 Tim 4,2) įgyja gylio, kai skelbėjas žino, iš ko jį gavo, ir išmoksta klausytis kelių tarpusavyje susijusių Rašto liudijimų.

ST → NT. Ezekielio keturių būtybių ir ratų regėjimas (Ez 1,7–20) Jeronimui yra keturių Evangelijų dermės ir Dvasios vedimo paveikslas. §3 šį laišką tiesiogiai susieja su 2 Tim 3,14–15.

Ryšys su skaitiniais. Skelbiamo žodžio šaknis reikia prižiūrėti toliau mokantis iš žmonių ir skaitant Raštą.

Šaltinis: Šv. Jeronimas, Epistula 53 Paulinui Nolietičiui, §§3.9, NPNF vertimas.

Šv. Kirilas Aleksandrietis · Ko prašyti skriaudos akivaizdoje?

Jis nori, kad su juo kalbėtumės kaip vaikai su tėvu.

Šv. Kirilas Aleksandrietis, Luko evangelijos komentaras, homilija CXIX, p. 552

Jis myli gailestingumą ir nekenčia neteisybės.

Šv. Kirilas Aleksandrietis, Luko evangelijos komentaras, homilija CXIX, p. 553

Našlė vis ateina pas teisėją, kol šis išgirsta jos prašymą apginti nuo skriaudos (Lk 18,1–8). Kirilas Aleksandrietis atkreipia dėmesį į teisę, kurią meldžiantis žmogus jau turi. Dievas leidžia į jį kreiptis vaikams į tėvą. Atkakli malda todėl gali kilti iš pasitikėjimo tuo, kuris myli gailestingumą. Teisėjo elgesys padeda suprasti, juo labiau kodėl verta nuolat grįžti prie gerojo Dievo.

Aiškindamas, kaip melstis skriaudos akivaizdoje, Kirilas primena Mozės šauksmą Dievui kelionėje per dykumą (Sk 10,35). Šalia jo pastato apaštalus, kurie išgirdę grasinimus prašo drąsos atvirai skelbti Dievo žodį (Apd 4,29). Išėjimo skaitinyje Mozės rankos palaikomos kitų, o Apaštalų darbuose žmones sujungia bendra malda. Abiem atvejais tikėjimo ištvermę stiprina žinojimas, kad prieš sunkumus galima stoti drauge.

ST → NT. Kirilas našlės šauksmą aiškina per Mozės užtarimą (Sk 10,35) ir krikščionių maldą persekiojimo akivaizdoje (Apd 4,29). Iš 17 parodo dar vieną bendro užtarimo pavidalą.

Ryšys su skaitiniais. Užtariant patiriantį skriaudą galima prašyti, kad Dievas sustabdytų blogį ir duotų drąsos veikti.

Šaltinis: Šv. Kirilas Aleksandrietis, Luko evangelijos komentaras, homilija CXIX, Lk 18,1–8, Payne Smith, p. 551–556.

↑ Į šio skirtuko turinį

Šventieji: žodis tampa gyvenimu

Turinys:
Pal. Teofilius Matulionis – už mirusius kunigus
Šv. Antanas Marija Klaretas – pamokos, kurios atsivėrė vėliau
Šv. Jonas Krikštytojas de La Salle – taisyti mokinį jo nežeminant
Šv. Bartolo Longo – malda apima ir priešus
Šv. Elzbieta Ona Seton – Džeinės ir Evos rūpesčiai viename laiške
Šv. Pranciška Ksaverija Cabrini – kalnai laukiant atsakymo iš Bilbao
Šv. Joana Pranciška Šantal – devyndienis ligonei

Pal. Teofilius Matulionis – už mirusius kunigus

Laikau (Mišias) už 1936-1955 m. mirusius konfratrus.

Laiškas Jonui Pilkai, Nr. 24, prierašas

1955 m. lapkričio 24 d. vyskupas Teofilius Matulionis rašė kunigui Jonui Pilkai iš invalidų namų Mordovijoje. Kalbėta, kad namus uždarys. Vyskupas nepateko į pirmąjį išleidžiamų žmonių sąrašą ir nežinojo, ar bus paleistas, ar perkeltas kitur. Kambaryje buvo šalta, daiktus jis pradėjo siųsti iš anksto. Laiško prieraše jis įrašė Mišių intenciją už nuo 1936 m. mirusius kunigus.

Kol laukė žinios apie savo likimą, Teofilius liturgijoje prisiminė tuos, su kuriais jį siejo kunigystė. Išėjimo knygoje Aaronas ir Huras paremia nuvargusias Mozės rankas. Šis laiškas leidžia matyti kitą tokio palaikymo pusę. Pats vargstantis žmogus dar gali melstis už kitus, ir ta malda padeda bendruomenei išsaugoti mirusiųjų atminimą.

Ryšys su skaitiniais. Užtarimo maldą galima tęsti ir tada, kai paties besimeldžiančiojo reikalai lieka neaiškūs.

Šaltinis: Teofilius Matulionis, 1955 m. lapkričio 24 d. laiškas kun. Jonui Pilkai, Nr. 24, prierašas, Prano Gaidos knygoje „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“.

Šv. Antanas Marija Klaretas – pamokos, kurios atsivėrė vėliau

tas didžiąsias tiesas, kurias sakydavau ir kartodavau jų nesuprasdamas

Autobiografía I, IV, §26, p. 145

Antanas Marija Klaretas autobiografijoje prisimena, kaip vos šešerių pradėjo lankyti mokyklą pas Antonio Pascualį. Jis ir dar trys berniukai išmoko katekizmą atmintinai. Mokytojas juos pristatė klebonui José Amigó, o šis paprašė ketvertą per du sekmadienius bažnyčioje padeklamuoti visą katekizmą. Berniukai tai padarė be klaidų ir kiekvienas dovanų gavo po paveikslėlį, kurį saugojo.

Klaretas prisipažįsta, kad tik vėliau atpažino anksčiau išmoktų žodžių prasmę. Šalia išmoktų atsakymų jis prisimena tėvų ir mokytojo paaiškinimus. Paulius taip pat primena Timotiejui žmones, iš kurių jis mokėsi, ir Raštus, kuriuos pažįsta nuo vaikystės. Kartu su perduodamais žodžiais vaikui duodama laiko klausti ir pamažu suprasti tai, ką jis jau moka pasakyti.

Ryšys su skaitiniais. Tikėjimą perduodantys žmonės duoda vaikui žodžius, prie kurių jis galės sugrįžti augdamas.

Šaltinis: Antonio María Claret, Autobiografía I, IV skyrius, §§22–26, p. 143–145, klaretinų kongregacijos leidimas.

Šv. Jonas Krikštytojas de La Salle – taisyti mokinį jo nežeminant

Gėda pravardžiuoti mokinius, be to, jiems tai labai blogas pavyzdys.

Lettres autographes, LA 11,16

Liepos 8 d. laišką broliui Denis Jonas Krikštytojas de La Salle pradėjo patikinimu, kad jo neapleido. Aną kartą paprasčiausiai pritrūko laiko atsakyti. Jis pranešė, kad broliui skirtas drabužis jau pasiūtas, o tada ėmėsi mokyklos reikalų. Prašė maldas su vaikais kalbėti neskubant, tvarkingai reaguoti į skambutį ir mokinius pataisyti, ypač kai jie dar menkai išmano, ko iš jų tikimasi.

De La Salle laiške aiškiai pasako, kaip mokytojo žodžiai patys tampa pamoka. Paulius Timotiejui paveda drausti ir raginti su didžiu kantrumu. Mokytojui šis kantrumas duoda progą padėti mokiniui suprasti klaidą ir parodyti, kaip ją ištaisyti. Vaikas iš suaugusiojo išgirsta ir pataisymą, ir pavyzdį, kaip vienas žmogus turėtų kalbėti kitam, kai šis suklysta.

Ryšys su skaitiniais. Taisydamas mokinį mokytojas kantriais žodžiais kartu moko jį gerbti kitus.

Šaltinis: Jean-Baptiste de La Salle, Lettres autographes, LA 11,1–2.8.10–16, laiškas broliui Denis, liepos 8 d. [1708 m.], p. 2–3.

Šv. Bartolo Longo – malda apima ir priešus

Gailestingumo visiems, o Gailestingumo Motina!

Supplica alla Regina del Santo Rosario, II

1883 m. Bartolo Longo sukūrė maldą Pompėjos Rožinio Mergelei. Jos pradžioje žmonės išpažįsta savo kaltę ir prisimena prie mirštančio Kristaus stovėjusią Mariją. Toliau jie kreipiasi į ją prašydami užtarimo. Antroje dalyje maldininkai ištiesia rankas prašydami gailestingumo šeimoms, draugams, mirusiesiems ir net priešams. Jie meldžiasi ir už visą Europą bei pasaulį.

Evangelijos našlė prašo, kad būtų apginta nuo skriaudos. Kaip ir Mozė ant kalvos, Longo maldininkai kelia rankas už kitus. Į jų maldą patenka ir tie, su kuriais sunkiausia sutarti. Prašyti atitaisyti skriaudą ir melsti gailestingumo priešui galima tuo pačiu metu. Maldininkai kartu pripažįsta, kad patiems reikia atleidimo, ir meldžiasi dėl visų atsivertimo.

Ryšys su skaitiniais. Prašymas atitaisyti skriaudą gali eiti drauge su užtarimu už patį skriaudėją.

Šaltinis: Bartolo Longo, Supplica alla Regina del Santo Rosario di Pompei, II dalis, Ambrosianeum leidime; Pompėjos popiežiškoji šventovė, L’appartamento di Bartolo Longo.

Šv. Elzbieta Ona Seton – Džeinės ir Evos rūpesčiai viename laiške

Parašykite jai kelias eilutes

1820 m. rugpjūčio 24 d. laiškas, antroji pastraipa

1820 m. rugpjūčio 24 d. Elzbieta Ona Seton kunigui Džonui Hikiui pranešė apie sesers Džeinės mirtį. Laiške išreiškė viltį, kad Džeinė pati melsis už gyvuosius, ir pasitikėjimą, kad kunigas melsis už ją. Ant voko pridėjo prašymą priminti apie Džeinę dar vienam kunigui prie altoriaus. Tame pačiame laiške perdavė Evos prašymą melstis ir padėti jai vėl gauti žinių iš savųjų.

Aaronas ir Huras Išėjimo knygoje prilaiko Mozės rankas iš abiejų pusių. Seton laiške galima pamatyti, kaip žmonės vieni kitus palaiko pasidalydami rūpesčiu ir malda. Vienam laiške užrašytam prašymui reikėjo atsakymo keliomis eilutėmis, kitam – atminimo prie altoriaus. Abiem atvejais Elzbieta pasitelkė pažįstamą žmogų, galintį padėti, ir aiškiai pasakė, ko prašo.

Ryšys su skaitiniais. Bendruomenė dalijasi konkrečiais rūpesčiais, kai žmonės vieni kitiems perduoda maldos ir pagalbos prašymus.

Šaltinis: Elizabeth Ann Seton, Letter to Fr. John Hickey, 1820 m. rugpjūčio 24 d., rankraštis ir transkripcija, Georgetown University Library.

Šv. Pranciška Ksaverija Cabrini – kalnai laukiant atsakymo iš Bilbao

Gerasis Jėzus sumanė duoti man išbandymą, kad pajudėčiau per kalnus ir slėnius.

Epistolario III, Nr. 1076, p. 59, 47 išnaša

Pranciška Ksaverija Cabrini kelis mėnesius laukė galutinio atsakymo dėl savo bendruomenės veiklos Bilbao. 1900 m. rugpjūčio 31 d. ji rašė, kad dėl tuo metu kilusių rūpesčių turėjo keliauti per kalnus ir slėnius. Kalnų oras jai išėjo į gera ir sveikata pastebimai pagerėjo. Apie Bilbao ji atsiliepė su šypsena, miestą laiške pavadindama puodu, kuriame būtų užsibuvusi.

Psalmės maldininkas kelia akis į kalnus ir klausia, iš kur ateis pagalba. Atsakymą jis sieja su dangų ir žemę sukūrusiu Viešpačiu. Cabrini įžvelgė Kristaus rūpestį tame, ką patyrė keliaudama, dar tebelaukdama žinios dėl Bilbao. Šis laiškas atliepia psalmę ir leidžia atpažinti vieną ištvermės vaisių. Žmogus gali pastebėti gautą pagalbą ir už ją dėkoti, nors jo pagrindinis rūpestis dar neišspręstas.

Ryšys su skaitiniais. Laukiant svarbios žinios, psalmės malda padeda pastebėti pagalbą, kurią Dievas jau teikia.

Šaltinis: Francesca Saverio Cabrini, Epistolario III, laiškas Nr. 1076, 1900 m. rugpjūčio 31 d., leidinyje Madre Cabrini: L’educazione del cuore, p. 59, 47 išnaša.

Šv. Joana Pranciška Šantal – devyndienis ligonei

Jos devyndienį, kuris baigsis rytoj, pradėjome kitą dieną, kai gavome jūsų laiškus.

Lettres IV, MCCXCIX, p. 316

1634 m. Joana Pranciška Šantal iš pono de Coulanges laiško sužinojo apie jo šeimos rūpestį dėl ponios de Coulanges ligos. Jau kitą dieną buvo pradėtas devyndienis už ligonę. Tėvas Mauricijus ta intencija aukojo Mišias, o Joana kasdien jose dalyvavo ir priėmė Komuniją. Atsakydama ji dėkojo ir už naujienas apie savo mažąją vaikaitę, likusią našlaite, kuri per Velykas ruošėsi priimti Pirmąją Komuniją.

Joana meldė ligonei kūno ir dvasios palengvėjimo, o jos artimiesiems prašė Dievo stiprybės ir paguodos. Psalmėje Viešpats budi prie žmogaus dieną ir naktį. Išėjimo knygoje nuvargęs Mozė sulaukia Aarono ir Huro pagalbos. Šantal laiške abi mintys susitinka paprastame darbe. Šeimai atsidūrus sunkume, žmonės kelias dienas meldžiasi ta pačia intencija ir rūpinasi artėjančia vaiko švente.

Ryšys su skaitiniais. Kartu meldžiantis už ligonį galima atsiminti ir jo šeimos rūpesčius bei viltis.

Šaltinis: Jeanne-Françoise de Chantal, Lettres IV, laiškas MCCXCIX ponui de Coulanges, [Anesi, 1634 m.], p. 315–316.

↑ Į šio skirtuko turinį

Palyginimai

Turinys:
Pranciškus Salezas · Ranka slidžiame take
Albertas Barnesas · Motina prie vaiko lovos
Bazilijus Cezarietis · Vieta, kur randama tinkama pagalba
Jeronimas · Gėlės, parneštos iš skaitinio
Jonas Kasijonas · Durys, už kurių nutyla šurmulys
Charlesas H. Spurgeonas · Pabeldė ir nubėgo
Pranciškus Salezas · Užsukamas laikrodis

Pranciškus Salezas · Ranka slidžiame take

Pranciškus Salezas dvasinę draugystę lygina su ėjimu slidžiu kalnų taku. Lygumoje keliautojas gali žengti vienas. Ant stataus šlaito jis ištiesia ranką kitam ir pats įsikimba, kai po kojomis slysta žemė.

Iš 17, 12. Mozės rankos pavargsta, ir jas prilaiko Aaronas bei Hūras. Salezo vaizdas padeda atpažinti, kada draugui reikia tokios atramos – pasimelsti drauge, pabūti šalia ar pasidalyti darbu.

Šaltinis: Pranciškus Salezas · „Įvadas į pamaldų gyvenimą“.

Albertas Barnesas · Motina prie vaiko lovos

Albertas Barnesas, aiškindamas psalmę, kviečia įsivaizduoti motiną prie sergančio vaiko lovos. Ji rūpinasi vaiku ir stengiasi budėti. Po ilgo laukimo ji pati gali trumpam užsnūsti.

Ps 120 (121), 3–4. Psalmė apie Viešpatį sako, kad jis nei snaudžia, nei miega. Barnesas pasitelkia labai atidžios žmogaus globos vaizdą, kad padėtų suprasti, ką reiškia Dievo dėmesys, kuriam poilsio nereikia.

Šaltinis: Albertas Barnesas · 121-osios psalmės komentaras.

Bazilijus Cezarietis · Vieta, kur randama tinkama pagalba

Bazilijus Cezarietis Raštą lygina su gydymo vieta, kur kiekvienas randa priemonę savo negaliai. Vieną dalyką paaiškina pranašai, kitą – istorijų pasakotojai. Skirtingą pagalbą žmogus gali gauti ir iš Įstatymo ar išminties posakių.

2 Tim 3, 16–17. Paulius sako, kad Raštas naudingas mokyti, pataisyti ir ugdyti. Bazilijaus palyginimas skatina skaitant klausti, kokios pagalbos man reikia šiandien ir kurie Rašto žodžiai gali ją suteikti.

Šaltinis: Bazilijus Cezarietis · Homilija apie pirmąją psalmę.

Jeronimas · Gėlės, parneštos iš skaitinio

Jeronimas pataria Letai kasdien paprašyti dukters parnešti gėlių, kurias ji nusiskynė iš Rašto. Taip jis vadina eilutes, kurias mergaitė išmoko ir gali pati pasakyti motinai. Jeronimas taip pat prašo motinos rodyti pavyzdį savo elgesiu.

2 Tim 3, 14–15. Timotiejui primenama, iš ko jis mokėsi ir kad Raštą pažįsta nuo vaikystės. Jeronimo vaizde Rašto perdavimas tampa dviejų žmonių pokalbiu. Vaikas gali pasakyti, kas jam įstrigo, o suaugusysis gali išklausyti.

Šaltinis: Jeronimas · 107 laiškas Letai.

Jonas Kasijonas · Durys, už kurių nutyla šurmulys

Jonas Kasijonas maldą aiškina kambario su užvertomis durimis vaizdu. Įėję į kambarį uždarome duris, ir gatvės triukšmas nutyla. Taip galima trumpam paleisti ir galvoje besigrūdančius rūpesčius, o savo prašymą tyliai patikėti Dievui.

Lk 18, 1–8. Jėzus ragina melstis visada ir nepaliauti. Kasijono įvaizdis parodo, kaip galima atnaujinti maldą dienos viduryje. Net kai aplink daug triukšmo, žmogus gali akimirką susikaupti ir kreiptis į Dievą.

Šaltinis: Jonas Kasijonas · IX pokalbis apie maldą.

Charlesas H. Spurgeonas · Pabeldė ir nubėgo

Charlesas H. Spurgeonas pasitelkia vaikišką išdaigą. Berniukai pabeldžia į duris ir nubėga. Kai šeimininkas ateina atidaryti, už durų nieko nebėra. Pamokslininkas įžvelgia, kad panašiai kartais elgiamės ir išsakę prašymą maldoje.

Lk 18, 1–8. Našlė su savo prašymu vis grįžta. Spurgeono palyginimas kviečia neskubėti mintimis nuo Dievo, kai jau pasakėme, kas rūpi.

Šaltinis: Charlesas H. Spurgeonas · „The Importunate Widow“.

Pranciškus Salezas · Užsukamas laikrodis

Pranciškus Salezas pamaldų gyvenimą lygina su laikrodžiu. Jį reikia reguliariai užsukti. Kartkartėmis laikrodininkas išardo mechanizmą, nuvalo rūdis ir sutepa spyruokles. Panašiai žmogui praverčia kas rytą ir vakarą atsigręžti į Dievą, o retkarčiais nuodugniau peržvelgti savo gyvenimą.

Lk 18, 1–8. Jėzaus raginimas nepaliauti melstis gali įgauti paprastą dienos ritmą. Salezas dar primena, kad išpažintis ir Eucharistija padeda žmogui atnaujinti tai, kas pamažu apsileido.

Šaltinis: Pranciškus Salezas · „Įvadas į pamaldų gyvenimą“.

↑ Į šio skirtuko turinį

Pasakojimai

Turinys:
Charlesas Dickensas · Paukščiai, laukiantys nuosprendžio
Walteris Scottas · Prašymas, dėl kurio verta eiti iki Londono
Frances Hodgson Burnett · Malda prie skiaučių krepšelio
Elizabeth Barrett Browning · Du žodžiai, kurių neužgožia staklės
Hesba Stretton · Mergaitė, kuri išmokė Danielį melstis
Johann David Wyss · Valtis iš statinių
Annette M. Lyster · Vaikas, kuris padėjo Evangeliją išgirsti iš naujo

Charlesas Dickensas · Paukščiai, laukiantys nuosprendžio

Panelė Flait į Londono teismą vis atsineša savo dokumentus. Ji taip seniai laukia sprendimo, kad dieną, kurią jį išgirs, vadina Paskutinio teismo diena. Kambarėlyje virš sendaikčių krautuvės moteris laiko paukščius. Keliems davė vardus Viltis, Džiaugsmas ir Ramybė. Ji žada atidaryti narvelius, kai teismas pagaliau paskelbs sprendimą.

Ilgainiui bylinėjimosi išlaidos praryja patį turtą, dėl kurio grumtasi. Vėlai vakare panelė Flait verkdama pasako Esterai, kad paleido savo paukščius. Dikenso romane išsekęs teismas nebeturi ko grąžinti. Šią sceną galima papasakoti greta Evangelijos našlės, kad dar aiškiau išgirstume jos prašymą suteikti teisingumą, kol jo laukiančiam žmogui jis dar gali padėti.

Šaltinis: Charles Dickens, „Bleak House“, III, XIV ir LXV skyriai.

Walteris Scottas · Prašymas, dėl kurio verta eiti iki Londono

Škoto romane Džinė Dins išvyksta iš Škotijos į Londoną prašyti malonės mirti pasmerktai seseriai. Argaillo hercogas pasirūpina, kad ji galėtų pasikalbėti su karaliene Karolina. Prieš ją stojusi Džinė prašo prisiminti valandą, kai žmogui pačiam tenka iškęsti bėdą. Tada, sako ji, labiausiai guodžia tai, ką esi padaręs dėl kitų.

Karalienė klausosi, kol Džinė kalba pro ašaras. Suteikti malonės ji pati negali, bet pažada kreiptis į karalių ir atminimui įduoda Džinei siuvinėtą adatų dėklą. Evangelijos našlė pati prašo teisingumo, o Džinė eina prašyti už seserį. Jos žygis primena ir Mozės užtarimą: atkakliai laikytis galima dėl kito žmogaus gyvybės.

Šaltinis: Walter Scott, „The Heart of Mid-Lothian“, II t., XXXVI skyrius.

Frances Hodgson Burnett · Malda prie skiaučių krepšelio

Ankstame XX amžiaus romane Glad atsiveda Antonį Dartą į ankštą panelės Montoben kambarį. Šalia žvakės stovi krepšys margų skiaučių. Šeimininkė iš jų siuva maišelius ir žaislus. Ką gali, parduoda, o ką siuva kaimynų vaikams, atiduoda. Pati kadaise gulėdama ligoninėje iš nepažįstamos moters gavo Bibliją. Grįžusi skaitė ją vėl ir vėl, įsimindama eilutes, kurias galėdavo kartoti gulėdama lovoje.

Jiems kalbantis lauke pasigirsta vaiko verksmas. Į kambarį įbėgusi Glad praneša apie nelaimę gatvėje. Panelė Montoben trumpam sustoja ir tyliai pakartoja Samuelio maldą. Tada eina pasižiūrėti, kuo gali padėti, ir pasišaukia Dartą kartu. Burnett leidžia vienoje scenoje išvysti ir ilgai ugdytą įprotį kreiptis į Dievą, ir tai, kaip jis padeda susikaupti, kai šalia staiga prireikia tavo rankų.

Šaltinis: Frances Hodgson Burnett, „The Dawn of a To-morrow“, III skyrius.

Elizabeth Barrett Browning · Du žodžiai, kurių neužgožia staklės

Elizabeth Barrett Browning eilėraštyje vaikai visą dieną stumia krovinius po žeme arba dirba prie geležinių staklių. Nuo jų ūžesio atrodo, kad sukasi sienos ir pro aukštą langą krintanti šviesa. Kai suaugusieji ragina kreiptis į Dievą, vaikai klausia, kaip Dievas gali išgirsti jų verksmą, jeigu jo nepastebi net žmonės, praeinantys visai šalia.

Vis dėlto vidurnaktį vaikai prisimena du maldos žodžius – „Tėve mūsų“. Gal tarp angelų giesmių, viliasi jie, pasitaikys tyli akimirka, ir Dievas juos išgirs. Galiausiai poetė leidžia jų klausimui pasiekti visą tautą: kiek dar ilgai jos gerovė bus statoma ant vaiko kančios? Šalia Evangelijos našlės šis eilėraštis padeda išgirsti ir šių vaikų balsą. Teisingumo jie laukia iš tų, kurie jau galėtų atsiliepti.

Šaltinis: Elizabeth Barrett Browning, „The Cry of the Children“, VI–XIII posmai.

Hesba Stretton · Mergaitė, kuri išmokė Danielį melstis

Hesbos Stretton pasakojime basakojė Džesika slapta klausosi pamaldų, nes nori sužinoti, kas yra malda ir Dievas. Galiausiai ji sutinka pastoriaus dukteris ir patenka į koplyčią. Pastorius paaiškina, kad Dievas yra Tėvas ir kad su juo galima kalbėtis. Džesika sudeda rankas: prašo išmokti apie Dievą ir prašo, kad jis atsilygintų Danieliui už šiltą kavą, kuria šis ja rūpinosi. Vėliau jos nuolatiniai klausimai apie Jėzų ir apie tai, kam Danielis skiria savo pinigus, pasiekia jo sąžinę.

Kai Džesika sunkiai suserga, Danielis parsineša ją į savo namus ir visą naktį budi prie lovos. Pastoriui jis pasako, kad mergaitės klausimai jį atvedė prie tikėjimo, ir prisipažįsta, kad atiduotų visas santaupas, jei tik Dievas leistų jai gyventi. Džesika pati sušnabžda prašymą: jeigu Danieliui jos reikia, tegul ji dar pasilieka. Pastorius mato, kad mergaitė nurimo. Ji silpnai, bet tolygiai kvėpuoja. Vėliau Danielis ją įsidukrina. Pasakojime malda perauga į rūpestį kitu žmogumi, o vaiko liudijimas pakeičia ir suaugusiojo širdį.

Šaltinis: Hesba Stretton, „Jessica’s First Prayer“, iš „Jessica’s First Prayer and Jessica’s Mother“, VI ir X skyriai (Project Gutenberg eBook 50104)..

Johann David Wyss · Valtis iš statinių

Šešias dienas siautėjusi audra septintąją užvaro laivą ant uolų. Įgula pasišalina valtimis, o šveicarų pastorius su žmona ir keturiais sūnumis lieka ant skilinėjančio laivo. Tėvas ramina išsigandusius vaikus, kad jie nėra palikti Dievo, ir šeima drauge meldžiasi. Per naktį tėvas su vyriausiu sūnumi paruošia vaikams plūdes iš tuščių statinaičių. Motina tokią pasidaro ir sau. Rytui išaušus, tėvas pasiūlo visiems ieškoti, kas gali padėti pasiekti krantą; Džekas primena, kad statines galima paversti plūduriuojančiomis vonelėmis.

Tėvas su vaikais iš statinių ir lentų sukonstruoja aštuonių skyrių valtį. Tėvas, motina ir sūnūs, kiekvienas su irklu, išplaukia nuo nuolaužos; šunys plaukia paskui, kartais atsiremdami į atramas. Pasiekę krantą, visi pirmiausia suklaupia padėkoti Dievui už išsaugotą gyvybę. Melsdamasi šeima randa drąsos imtis darbo. Jai pasitarnauja ir iš pirmo žvilgsnio vaikiška Džeko mintis.

Šaltinis: Johann David Wyss, „The Swiss Family Robinson“, I skyriaus laivo katastrofos, maldos ir išsigelbėjimo epizodas (Project Gutenberg eBook 11703)..

Annette M. Lyster · Vaikas, kuris padėjo Evangeliją išgirsti iš naujo

Annette M. Lyster romane po nelaimingo atsitikimo prie lovos prikaustyta Klarisa klausia motinos, ar Dievas tikrai geras ir kodėl leidžia jai kentėti. Motina Elizė supranta negalinti dukrai atsakyti, todėl atneša didžiąją Bibliją ir ima skaityti Evangeliją pagal Matą. Klarisa klausinėja, ką reiškia Jėzaus vardas ir išgelbėjimas, o pasakojimą apie Betliejaus kūdikius išgyvena taip jautriai, kad prašo atnešti mažąją sesutę ir ją pabučiuoja.

Kitą dieną motina skaito Kalno pamokslą, o Klarisa prašo paaiškinti kiekvieną žodį. Elizė pati išgirsta tekstą naujai, o duktė supranta, kad net sirgdama gali stengtis būti romi ir taikdarė. Vėliau Klarisa paprašo nedidelės Biblijos, kad pati galėtų skaityti; tėvas jai atiduoda velionės sesers, taip pat vardu Klarisa, knygą, o brolis Gajus pasiūlo vėl išmokyti ją raidžių. Vaiko klausimai paverčia paveldėtą tikėjimą gyvu Rašto skaitymu ir išsaugojimu.

Šaltinis: Annette M. Lyster, „Clarice Egerton’s Life Story; or, What She Could“ (1881), Clarice ir motinos Evangelijos skaitymo epizodas (Project Gutenberg eBook 74427)..

↑ Į šio skirtuko turinį

Istoriniai pavyzdžiai

Turinys:
IV a. pabaiga, Sinajus · Kartu į kalną kopę žmonės meldėsi
1732 m., Epvortas · Pirmasis skaitinys po abėcėlės
1839–1841 m., JAV · Belaisviai patys pareikalavo laisvės
1891–1893 m., Naujoji Zelandija · Parašų ritinys parlamentui
1913 m., Aliaska · Ant Denalio viršūnės sukalbėta „Te Deum“
1971 m., Prienai ir Santaika · Tėvai atvedė vaikus mokytis tikėjimo
2024–2025 m., Jungtinė Karalystė · Laiškai paskatino surengti papildomus klausymus

IV a. pabaiga, Sinajus · Kartu į kalną kopę žmonės meldėsi

Piligrimė Egerija rašo, kad į Sinajaus viršūnę teko kopti pėsčiomis. Šlaitas buvo per status joti. Ji įvardija, kas jai tada padėjo – kartu kopusių vienuolių malda. Viršūnėje prie mažos bažnyčios keliautojus pasitiko vietos kunigai ir vienuoliai.

Bažnyčioje jie perskaitė Mozės knygos ištrauką ir šventė Eucharistiją. Išeinantiems svečiams kunigai įdavė vaisių. Egerija pastebėjo, kad viršuje vien akmuo, tad tuos vaisius vienuoliai užaugino mažyčiuose soduose žemiau.

Ryšys su skaitiniais. Iš 17, 8–13. Aaronas ir Hūras prilaiko Mozės rankas. Egerija įvardija, kuo bendrakeleiviai palaikė ją pačią sunkiame kelyje.

Šaltinis: Egerija · „Itinerarium“.

1732 m., Epvortas · Pirmasis skaitinys po abėcėlės

1732 m. Susanna Wesley sūnui Johnui parašė, kaip jų namuose vaikai mokėsi skaityti. Prisiminė Samuelį, savo pirmąjį mokinį. Penkerių sulaukęs berniukas išmoko raides ir ėmėsi pirmojo Pradžios knygos skyriaus.

Samuelis iš pradžių dėliojo žodžius iš raidžių, paskui vėl ir vėl skaitė pirmąją eilutę. Kai jau galėjo ją perskaityti nesustodamas, jiedu ėmėsi kitos. Iki Sekminių berniukas jau neblogai perskaitydavo visą skyrių.

Ryšys su skaitiniais. 2 Tim 3, 14–17. Timotiejui primenama, iš ko ir nuo kada jis pažįsta Raštą. Samuelio motina po daugelio metų dar prisiminė pirmąsias eilutes, kurias jiedu skaitė drauge.

Šaltinis: Susanna Wesley · 1732 m. liepos 24 d. laiškas sūnui.

1839–1841 m., JAV · Belaisviai patys pareikalavo laisvės

Kai 1839 m. prie JAV krantų buvo sulaikyta škuna „Amistad“, iš Afrikos pagrobti žmonės atsidūrė Konektikuto kalėjimuose. Teismo byloje išliko jų pačių reikalavimas – pripažinti, kad jie laisvi, ir paleisti. JAV valdžia, palaikiusi Ispanijos pretenzijas, bylą apskundė.

Belaisvių gynėjai toliau atstovavo jiems Aukščiausiajame Teisme. 1841 m. teismas pripažino juos laisvus ir nurodė paleisti. Gynėjas Johnas Quincy Adamsas apie ką tik paskelbtą sprendimą iškart parašė savo kolegai Rogeriui Shermanui Baldwinui.

Ryšys su skaitiniais. Lk 18, 1–8. Našlė pati stoja prieš teisėją ir prašo teisingumo. Byloje išlikęs belaisvių prašymas leidžia išgirsti tuos, kuriems sprendimas reiškė laisvę.

Šaltinis: JAV Aukščiausiasis Teismas · „United States v. The Amistad“; JAV nacionalinių parkų tarnyba · Johno Quincy Adamso laiškas Rogeriui Shermanui Baldwinui.

1891–1893 m., Naujoji Zelandija · Parašų ritinys parlamentui

Naujojoje Zelandijoje moterų rinkimų teisės šalininkai 1891 ir 1892 m. jau buvo teikę peticijas. Negavę norimo sprendimo, 1893 m. vėl rinko parašus. Iš įvairių vietovių parsiųstus lapus Kate Sheppard Kraistčerče klijavo vieną prie kito ir vyniojo ant šluotos koto dalies.

Išlikęs ritinys driekiasi daugiau kaip 270 metrų. Parlamentą jis pasiekė liepą. Rugsėjį buvo pasirašytas rinkimų įstatymas, suteikęs moterims teisę balsuoti. Tų pačių metų rinkimams užsiregistravo daugiau kaip šimtas tūkstančių moterų.

Ryšys su skaitiniais. Lk 18, 1–8. Našlė grįžta su tuo pačiu prašymu. Peticijos lapuose matyti, ką toks sugrįžimas gali reikšti daugeliui žmonių, metų metus kartu siekiančių teisingumo.

Šaltinis: Naujosios Zelandijos kultūros ir paveldo ministerija · 1893 m. peticijos atvaizdas; Naujosios Zelandijos archyvas · Moterų rinkimų teisės peticija.

1913 m., Aliaska · Ant Denalio viršūnės sukalbėta „Te Deum“

1913 m. birželio 7 d. keturi žmonės pasiekė aukščiausią Denalio viršūnę. Vienas jų, Hudsonas Stuckas, pasakoja, kaip pamatavę oro slėgį jie išardė mažą palapinę. Prie jos beržinio stulpo pritvirtino iš anksto paruoštą skersinį.

Walteris Harperis taip tvirtai įsmeigė kryžių į sniegą, kad, pasak Stucko, jo nebebūtų pavykę ištraukti. Visi susirinko aplink kryžių ir sukalbėjo „Te Deum“. Stuckas prisiminė dėkingumą, kuris jį lydėjo leidžiantis nuo kalno.

Ryšys su skaitiniais. Ps 120 (121), 1–2. Psalmės žmogus pakelia akis į kalnus ir pagalbos laukia iš Viešpaties. Denalio keliautojai pasiekę viršūnę sustojo išreikšti dėkingumo.

Šaltinis: Hudsonas Stuckas · „The Ascent of Denali“; Denalio nacionalinis parkas · Pirmojo įkopimo archyvinė ekspozicija.

1971 m., Prienai ir Santaika · Tėvai atvedė vaikus mokytis tikėjimo

1971 m. vasarą kunigas Juozas Zdebskis Prienų bažnyčioje ruošė vaikus pirmajai išpažinčiai. Teisiamas už tikėjimo mokymą jis pacitavo vieną bylos aktą. Jame buvo užrašyta, kad bažnyčioje pareigūnai rado apie septyniasdešimt vaikų ir penkiasdešimt tėvų.

Pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeris išsaugojo ir Santaikos tikinčiųjų kreipimąsi dėl kunigo. Jie prašė jį paleisti ir leisti išleisti pakankamai maldaknygių bei Evangelijų. Po pareiškimu pasirašė 1190 žmonių.

Ryšys su skaitiniais. 2 Tim 3, 14–4, 2. Paulius primena vaikystėje pažintą Raštą ir ragina skelbti žodį net nepatogiu metu. Šiame liudijime dėl tos galimybės stengiasi kunigas, vaikus atvedę tėvai ir kitos parapijos žmonės.

Šaltinis: „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, Nr. 1 · Juozo Zdebskio byla.

2024–2025 m., Jungtinė Karalystė · Laiškai paskatino surengti papildomus klausymus

2024 m. paskelbus kompensavimo schemą žmonėms, nukentėjusiems dėl užkrėsto kraujo, tyrimo komisija ėmė gauti naujų laiškų. Žmonės rašė apie užsitęsusį laukimą ir sunkumus, kurių nauja schema neišsprendė. Tarp jų buvo ir gydytoja Justine Gordon-Smith. Ji prašė, kad nukentėjusieji galėtų iš esmės aptarti siūlomus pakeitimus.

Tyrimui vadovavęs Brianas Langstaffas sakė iš pradžių nemanęs, kad reikės dar vienos ataskaitos. Perskaitęs laiškus jis surengė papildomus klausymus. 2025 m. liepą paskelbtoje ataskaitoje jis dar kartą iškėlė reikalavimą į sprendimų rengimą įtraukti žmones, kuriems tie sprendimai taikomi.

Ryšys su skaitiniais. Lk 18, 1–8. Našlė prašo sprendimo byloje, kuri liečia ją pačią. Žmonių laiškai padėjo komisijai išgirsti, kokių klausimų vis dar turėjo nukentėjusieji.

Šaltinis: Jungtinės Karalystės Užkrėsto kraujo tyrimo komisija · Papildoma ataskaita dėl kompensavimo.

↑ Į šio skirtuko turinį

10 citatų homilijos minčiai

Turinys:
1. Pranciškus · Maldai reikia vieni kitų pagalbos
2. Benediktas XV · Užtarimas kiekvienam prieinamas
3. Benediktas XVI · Viešpats kaip pavėsis
4. Šv. Jonas Paulius II · Meldžiasi visa Bažnyčia
5. Benediktas XVI · Skaitant kalbamasi su Dvasia
6. Pranciškus · Misionieriaus pirmoji atrama
7. Johnas Bunyanas · Žodžiai iš širdies
8. Benediktas XVI · Malda padeda pasitikti tikrovę
9. Leonas XIV · Atkaklumas liudija viltį
10. Pranciškus · Trumpa malda kasdieniuose darbuose

1. Pranciškus · Maldai reikia vieni kitų pagalbos

Atsidėjimas maldai reikalauja, kad vieni kitus paremtume.

Pranciškus · vertimas į lietuvių k.

Aaronas ir Huras pamato Mozės nuovargį ir prieina iš abiejų pusių. Pranciškus tame geste atpažįsta bendruomenės pagalbą žmogui, kuriam pritrūko jėgų melstis.

Šaltinis: Pranciškus · 2016 m. spalio 16 d. kanonizacijos Mišių homilija.

2. Benediktas XV · Užtarimas kiekvienam prieinamas

Pirmoji pagalbos priemonė yra malda, kad Dievas gailestingai padėtų misijoms.

Benediktas XV · vertimas į lietuvių k.

Benediktas XV iškart prisimena Mozę ant kalvos. Jis aiškina, kaip toli gyvenantis žmogus gali prisidėti prie tų, kurie išėjo skelbti Evangelijos.

Šaltinis: Benediktas XV · Apaštališkasis laiškas „Maximum illud“, § 32.

3. Benediktas XVI · Viešpats kaip pavėsis

Gyvenimo keliu einame po negailestinga saule. Viešpats yra pavėsis, kuris mus saugo ir mums padeda.

Benediktas XVI · vertimas į lietuvių k.

Psalmės užuovėja iš dešinės tampa suprantama prisiminus, ką keliauninkui reiškia pavėsis vidudienį. Popiežius greta prisimena dykumoje Izraelį lydėjusį debesį.

Šaltinis: Benediktas XVI · 2005 m. gegužės 4 d. bendroji audiencija, § 2.

4. Šv. Jonas Paulius II · Meldžiasi visa Bažnyčia

Bažnyčios malda labai galinga!

Šv. Jonas Paulius II · vertimas į lietuvių k.

Minėdamas savo tarnystės dvidešimtmetį, Jonas Paulius II Mozės iškeltas rankas susieja su žmonėmis, kurie ilgus metus meldėsi už Bažnyčią ir už jį.

Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II · 1998 m. spalio 18 d. pontifikato dvidešimtmečio homilija.

5. Benediktas XVI · Skaitant kalbamasi su Dvasia

Tinkamai skaityti Raštus reiškia užmegzti pokalbį su Šventąja Dvasia.

Benediktas XVI · vertimas į lietuvių k.

Timotiejus nuo vaikystės pažįsta šventuosius raštus. Benediktas šioje eilutėje randa kvietimą skaityti taip, kad Dievo žodis galėtų ir pamokyti, ir pataisyti.

Šaltinis: Benediktas XVI · 2009 m. sausio 28 d. bendroji audiencija apie ganytojiškuosius laiškus.

6. Pranciškus · Misionieriaus pirmoji atrama

Malda yra pirmoji Dievo tautos parama misionieriams.

Pranciškus · vertimas į lietuvių k.

Viename kreipinyje Pranciškus sugretina Timotiejaus užduotį skelbti ir našlės ištvermę. Meldžiantis žmogus padeda tam, kuriam patikėta kalbėti ir liudyti.

Šaltinis: Pranciškus · 2019 m. spalio 20 d. Viešpaties Angelo maldos kreipinys.

7. Johnas Bunyanas · Žodžiai iš širdies

Kai meldiesi, verčiau tavo širdis liks be žodžių, negu tavo žodžiai liks be širdies.

Johnas Bunyanas · vertimas į lietuvių k.

Našlės prašymas trumpas ir tikslus. Anglų rašytojas čia padeda pastebėti, kiek daug maldoje priklauso nuo to, ko žmogus iš tiesų trokšta.

Šaltinis: Johnas Bunyanas · „Miscellaneous Pieces“, „Bunyan’s Dying Sayings“, skyrelis „Of Prayer“.

8. Benediktas XVI · Malda padeda pasitikti tikrovę

Tad krikščioniška malda nėra pasidavimas likimui ar neveiklumas. Ji yra tikrovės vengimo priešybė.

Benediktas XVI · vertimas į lietuvių k.

Našlė ir toliau eina pas teisėją. Mozė ant kalvos yra kartu su tauta, kuri grumiasi dėl išlikimo. Šiedu žmonės padeda suprasti, kodėl popiežius maldą sieja su veiklia ištverme.

Šaltinis: Benediktas XVI · 2007 m. spalio 21 d. homilija Neapolyje.

9. Leonas XIV · Atkaklumas liudija viltį

Toks atkaklumas mums tampa gražiu vilties pavyzdžiu, ypač išbandymų ir negandų metu.

Leonas XIV · vertimas į lietuvių k.

Našlės byla ilgai nejuda. Viltis čia atpažįstama iš to, kad ji dar kartą ateina ir išsako tą patį prašymą.

Šaltinis: Leonas XIV · 2025 m. spalio 19 d. kanonizacijos Mišių homilija.

10. Pranciškus · Trumpa malda kasdieniuose darbuose

Tai labai trumpos, lengvai įsimenamos maldos, kurias galima dažnai kartoti per dieną, dirbant įvairius darbus.

Pranciškus · vertimas į lietuvių k.

Pranciškus kalba apie trumpus atodūsius į Dievą. Jie leidžia praktiškai išgirsti Jėzaus raginimą melstis visuomet, net tada, kai dieną užpildo daugybė pareigų.

Šaltinis: Pranciškus · 2022 m. spalio 16 d. Viešpaties Angelo maldos kreipinys.

↑ Į šio skirtuko turinį

Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos

Turinys:
Kurią ranką pakelti?
Ką naktį girdėjo sargas?
Uoliai išmokta pamoka
Kur palikti bažnyčios raktą?
Kokio amžiaus turėtų būti teisėjas?
Tolimas giminaitis teisme
Maldą užbaigė kaip stadione

Kurią ranką pakelti?

Teismo raštininkas liepia dėl vagystės kaltinamam vyrui pakelti dešinę ranką. Vyras pakelia kairę.

„Prašom pakelti dešinę!“ – pakartoja raštininkas. Vyras nė kiek nenuleidžia kairės. „Gerbiamasis, bet aš kairiarankis.“

Ryšys su skaitiniais. Iš 17, 8–13. Teisme rankos pakėlimas yra nustatytas gestas. Mozės rankas Aaronas ir Hūras prilaiko išvydę, kad jam stinga jėgų.

Šaltinis: Markas Lemonas (sud.) · „The Jest Book“, 1865 m. leid..

Ką naktį girdėjo sargas?

Naktį žaislų parduotuvėje švininiai kareivėliai taip triukšmingai mankštinasi, kad niekas nebegirdi komandų. Prie lubų užsidega popierinis balionas. Žaisliniai ugniagesiai atvažiuoja, pastato kopėčias ir nukelia klykiančias popierines lėles.

Auštant užgieda prisukamas gaidys. Žaislai tuoj grįžta į lentynas. Iš viso to triukšmo naktinis sargas neišgirdo nė garso.

Ryšys su skaitiniais. Ps 120 (121), 3–4. Sargą gali įveikti miegas. Psalmėje skelbiama, kad Izraelio globėjas budi be pertraukos.

Šaltinis: Adah Louise Sutton · „Teddy Bears“, 1907 m..

Uoliai išmokta pamoka

Sekmadieninėje mokykloje mokytojas klausia Jono, kas buvo pirmasis žmogus. „Metušelachas?“ Mokytojas pasitikrina atsakymą knygelėje. „Ne, atrodo, kad ne Metušelachas. Spėk dar kartą.“

„Elijas?“ „Ne.“ „Adomas?“ Mokytojas apsidžiaugia: „Teisingai, Jonai. Matyti, kad labai uoliai mokeisi.“

Ryšys su skaitiniais. 2 Tim 3, 14–17. Timotiejus raginamas remtis tuo, ką iš tiesų yra išmokęs. Juokelyje trečias spėjimas mokytojui jau atrodo kaip uolaus mokymosi įrodymas.

Šaltinis: Dwightas L. Moody · „Pleasure & Profit in Bible Study“, 1895 m..

Kur palikti bažnyčios raktą?

Vakaro pamokslas taip užsitęsė, kad iš bažnyčios vienas po kito išslinko klausytojai. Zakristijonas tyliai priėjo prie sakyklos ir po Biblijos kampu pakišo raštelį.

Raštelyje parašyta: „Kai baigsite, prašom išjungti šviesą, užrakinti duris ir palikti raktą po kilimėliu.“

Ryšys su skaitiniais. 2 Tim 4, 2. Paulius ragina skelbti žodį kantriai ir mokyti. Juokelis primena, kad pamokslininkui verta pastebėti, kaip laikosi jo klausytojai.

Šaltinis: George’as Milburnas (sud.) · „The Best Jokes About Preachers“, 1927 m..

Kokio amžiaus turėtų būti teisėjas?

Ponia Veldon apeliaciniame teisme aiškina, kad jos bylą nagrinėjęs teisėjas buvo per senas jai suprasti. Teisėjas primena: „Kai čia buvote praeitą kartą, sakėte, kad ankstesnis teisėjas buvo per jaunas.“

„Tai kokio amžiaus teisėjo norėtumėte?“ Ponia Veldon net nesudvejoja: „Jūsų amžiaus, pone teisėjau.“

Ryšys su skaitiniais. Lk 18, 1–8. Ponia Veldon sumaniai atsako teismui. Jėzaus palyginimo našlė grįžta dėl vieno aiškaus dalyko – kad jos byloje būtų įvykdytas teisingumas.

Šaltinis: George’as A. Mortonas ir D. Macleodas Mallochas · „Law and Laughter“, 1913 m..

Tolimas giminaitis teisme

Teisėjas klausia liudytojo: „Ar kaltinamasis yra jūsų giminaitis?“ Vyras atsako: „Taip, bet labai tolimas.“

„Mūsų šeimoje buvo keturiolika vaikų. Jis vyriausias, aš jauniausias.“

Ryšys su skaitiniais. Lk 18, 1–8. Teisėjui tenka išsiaiškinti, ką liudytojas vadina tolima giminyste. Jėzaus pasakojime našlės prašymas visą laiką toks pat aiškus – apginti ją nuo skriaudėjo.

Šaltinis: „Amerikos lietuvis“, 1931 m. spalio 3 d..

Maldą užbaigė kaip stadione

Penkiametis Čarlis pirmą kartą nueina į amerikietiškojo futbolo rungtynes. Jam taip patinka sirgalių šūksniai, kad vakare mama dar sykį juos išgirsta.

Atėjus laikui įprastai maldai Čarlis taria: „Dieve, laimink tėtį, laimink mamą, laimink Čarlį! Valio! Valio! Valio!“

Ryšys su skaitiniais. Lk 18, 1–8. Čarlis net po tokios įspūdingos dienos prisimena savo vakaro maldą. Ištikimą maldą galima atpažinti ir iš to, kad jai randame vietos, kai esame pilni kitų įspūdžių.

Šaltinis: „Jokes for All Occasions“, Edwardo J. Clode’o leidykla, 1921–1922 m..

↑ Į šio skirtuko turinį