2 advento sekmadienis (C)

Ieškoti homilijų medžiagos

Baruchas skelbia, kad Dievas tiesia kelią namo Jeruzalės vaikams. Psalmėje sugrįžę tremtiniai prisimena savo džiaugsmą ir meldžiasi, kad Viešpats vėl atgaivintų kraštą. Jonas Krikštytojas ragina taisyti kelią ateinančiam Viešpačiui, o Paulius meldžia, kad auganti meilė padėtų rinktis, kas vertingiau.

Pagrindinės skaitinių mintys

Pirmasis skaitinys · Bar 5, 1–9

Dievas parveda Jeruzalės vaikus

Jeruzalei liepiama nusivilkti gedulo drabužį ir pažvelgti į grįžtančius vaikus. Dievas išlygina kelią, kad saugiai parvestų juos namo.

Atliepiamoji psalmė · Ps 125 (126), 1–2ab. 2cd–3. 4–5. 6

Kas sėja ašarodamas, nuims derlių džiūgaudamas

Sugrįžę tremtiniai prisimena Viešpaties darbus ir prašo vėl sugrąžinti kraštui gerovę. Atgimimą psalmė vaizduoja kaip vėl tekančius Negebo upelius. Derliaus džiaugsmą parodo su pėdais grįžtantis sėjėjas.

Antrasis skaitinys · Fil 1, 4–6. 8–11

Dievas užbaigs pradėtą gerą darbą

Paulius džiaugiasi, kad filipiečiai bendradarbiauja Evangelijos labui. Jis meldžia, kad jų meilė augtų ir padėtų atskirti, kas vertingiau.

Evangelija · Lk 3, 1–6

Jonas ragina taisyti Viešpačiui kelią

Viešpaties žodis pasiekia Joną dykumoje. Pajordanėje Jonas skelbia atsivertimo krikštą, o Lukas prisimena Izaijo pažadą, kad visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.

Medžiaga homilijai

Ryšiai su visa Biblija

Kiekvienam skaitiniui parinktos aštuonios papildančios Biblijos vietos. Nuorodos atveria nurodytas eilutes biblija.lt (Rubšio ir Kavaliausko vertimas, LVK, 1998 m.). Po kiekviena ištrauka paaiškinta jos sąsaja su skaitiniu.

Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai

Pirmajam skaitiniui · Bar 5, 1–9

1. Iz 52, 1–3

Vilkis savosios šlovės drabužiais

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Jeruzalei liepiama apsivilkti puošniais drabužiais ir nusimesti grandines. Baruchas panašiai kreipiasi į miestą, išgyvenusį savo vaikų tremtį.

2. Iz 60, 1–5

tavieji sūnūs ateis iš toli

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Šviesa leidžia miestui pamatyti besirenkančius sūnus ir dukteris. Sugrįžimas pakeičia ir pačios Jeruzalės žvilgsnį.

3. Iz 49, 8–12

Padarysiu jiems kelią per visus savo kalnus

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas pažada išvesti belaisvius. Jiems nereikės kęsti alkio ar troškulio, o per kalnus Dievas nuties kelią.

4. Iz 61, 10–11

jis mane aprengė išganymo drabužiais

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievo duotas išganymas ir teisumas primena šventinį drabužį. Kaip žemė išaugina daigus, taip Dievas išaugins teisumą visų tautų akivaizdoje.

5. Jer 31, 7–10

Vesiu juos prie tekančių upokšnių

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Išsklaidytuosius Dievas surenka taip, kad keliauti gali ir silpniausieji. Grįžimas priklauso nuo jo globos.

6. Ez 36, 24–28

Duosiu jums naują širdį

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas surenka išsklaidytuosius. Parvestiems žmonėms jis duoda naują dvasią ir jų akmenines širdis pakeičia gyvomis.

7. Sof 3, 18–20

surinksiu paklydėlius ir permainysiu jų gėdą

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Surinkdamas išsklaidytuosius Dievas keičia jų viešą padėtį. Anksčiau gėdą patyrę žmonės taps gerbiami.

8. Zch 8, 7–8

Jie bus mano tauta

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Grįžę žmonės vėl gyvena Jeruzalėje kaip Dievo tauta. Taip pranašas nusako atkurtą tarpusavio ištikimybę.

↑ Į šio skirtuko turinį

Psalmei · Ps 125 (126), 1–2ab. 2cd–3. 4–5. 6

1. Ps 30, 5–6

džiaugsmas ateina su aušra

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Vakaro verksmą keičia ryto džiaugsmas. Šis trumpas paros vaizdas padeda išgirsti psalmės perėjimą nuo ašarų prie giesmės.

2. Ps 85, 2–5

Atgaivink mus vėl

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Maldininkai prisimena, kaip Viešpats parvedė tremtinius ir atleido jų kaltes. Dabar jie vėl prašo pagalbos.

3. Iz 55, 10–13

neštų sėklą sėjėjui ir duoną alkanam

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Lietus duoda sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui. Panašiai Dievo žodis atlieka tai, kam buvo pasiųstas.

4. Oz 10, 12

Sėkite sau teisumą

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Pranašas ragina sėti teisumą ir ieškoti Viešpaties. Nuo žmogaus darbo mintis pereina prie Dievo dovanojamo lietaus.

5. Jl 2, 21–24

Nebijok, žeme, linksminkis ir džiaukis

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Joelio pranašystėje džiaugtis kviečiami žmonės ir pati žemė. Vėl lyja, o klojimai prisipildo grūdų.

6. Jn 16, 20–22

jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Jėzus mokinių liūdesį palygina su gimdyvės skausmu. Gimdyvė džiaugiasi gimus kūdikiui, mokiniai džiaugsis vėl susitikę su Jėzumi.

7. 2 Kor 9, 6–10

kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Sėklos davėjas padaugina ir gerumo vaisius. Paulius šiuo vaizdu drąsina dalytis.

8. Gal 6, 7–10

savo metu pjausime derlių

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Pjūties laukimas padeda suprasti, kodėl verta nepavargti darant gera. Tam tinkamas laikas yra ir dabar.

↑ Į šio skirtuko turinį

Antrajam skaitiniui · Fil 1, 4–6. 8–11

1. Fil 4, 14–18

Vis dėlto jūs gerai padarėte, bendraudami su manim varge

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Paulius prisimena filipiečių atsiųstą paramą savo kelionėse. Taip atrodo bendradarbiavimas Evangelijos labui, už kurį jis dėkoja laiško pradžioje.

2. 1 Kor 3, 5–9

Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Paulius pasodino, Apolas laistė, o augimą davė Dievas. Kiekvienas gali atlikti savo darbą ir pasitikėti, kad vaisių duos Viešpats.

3. 2 Kor 8, 10–12

Dabar pagal išgales pabaikite tai daryti

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Paulius ragina korintiečius baigti anksčiau pradėtą rinkliavą. Kiekvienas gali duoti tiek, kiek turi išteklių.

4. Žyd 13, 20–21

tenuveikia mumyse, kas jo akims

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Laiško pabaigoje prašoma, kad Dievas duotų, ko reikia jo valiai vykdyti, ir pats veiktų mumyse per Jėzų Kristų.

5. Rom 12, 1–2

kad galėtumėte suvokti Dievo valią

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Proto atsinaujinimas reikalingas atpažinti, kas gera ir Dievui patinka. Tai papildo maldą, kad meilė augtų su pažinimu.

6. Kol 1, 9–12

nešdami visokių gerų darbų vaisių

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievo valią pažinusiam žmogui dera gyventi taip, kad jo darbai duotų vaisių. Paulius kartu prašo ištvermės ir dėkingumo.

7. Ef 2, 8–10

sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Geri darbai seka iš Dievo dovanos. Toks eiliškumas padeda suprasti Pauliaus pasitikėjimą tuo, kuris darbą pradėjo.

8. Jok 3, 13–18

teisumo vaisius sėjamas taikoje

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Išmintį parodo ramus elgesys ir geri darbai. Jokūbas vaizduoja taikdarius, kurie ramybėje sėja teisumo vaisių.

↑ Į šio skirtuko turinį

Evangelijai · Lk 3, 1–6

1. Iz 40, 1–5

Per dykumą tieskite VIEŠPAČIUI kelią

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Izaijas apie kelią kalba guosdamas tautą, kuriai Dievas pažadėjo sugrįžimą. Lukas šiuo pažadu nusako Jono misiją.

2. Mal 3, 1–3

Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelio

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Siunčiamas pasiuntinys parengs Viešpačiui kelią. Pats Viešpats apvalys Levio sūnus, kaip lydytojas valo sidabrą.

3. Iš 23, 20–22

Būk jam atidus ir klausyk jo balso

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievo siunčiamas pasiuntinys sergi tautą kelyje ir veda ją pirmyn. Kelionėje reikia klausyti jo balso.

4. Lk 1, 76–79

tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Zacharijas gieda, kad Jonas eis pirmas ir parengs Viešpačiui kelią. Tauta pažins išganymą, kai jai bus atleistos nuodėmės.

5. Apd 13, 23–26

Jonas paskelbė atsivertimo krikštą visai Izraelio tautai

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Paulius išdėsto Jono vietą tarp pažado Dovydui ir Jėzaus atėjimo. Jonas paaiškina savo tarnystės ribą.

6. Apd 19, 1–5

ragindamas žmones tikėti tą, kuris ateis po jo

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Paulius Efeze paaiškina, kad Jonas ragino tikėti tuo, kuris ateis po jo. Tai išgirdę mokiniai krikštijasi Viešpaties Jėzaus vardu.

7. Iz 45, 20–23

Gręžkitės manin ir būsite išgelbėti

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Išganymo kvietimas pasiekia žemės pakraščius. Taip galima išgirsti, kokia plati Luko formuluotė apie visus žmones.

8. Apd 28, 26–28

šis Dievo išgelbėjimas yra pasiųstas pagonių tautoms

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Apaštalų darbų pabaigoje Paulius sako, kad Dievo išgelbėjimas pasiųstas tautoms. Taip pasakojimas sugrįžta prie Luko Evangelijoje girdėto pažado visiems žmonėms.

↑ Į šio skirtuko turinį

Katekizmas ir temos

Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.

Turinys:
Pranašai ir Mesijo laukimas · KBK 522, 711–716, 722
Jono Krikštytojo misija · KBK 523, 717–720
Izraelio tremtis pranašauja Kančią · KBK 710
Pauliaus rūpinimasis · KBK 2532, 2636

Pranašai ir Mesijo laukimas · KBK 522, 711–716, 722

KBK 522, 711–716, 722: pranašai ir Mesijo laukimas;

Jono Krikštytojo misija · KBK 523, 717–720


KBK 523, 717–720: Jono Krikštytojo misija;

Izraelio tremtis pranašauja Kančią · KBK 710


KBK 710: Izraelio tremtis pranašauja Kančią;

Pauliaus rūpinimasis · KBK 2532, 2636


KBK 2532, 2636: Pauliaus rūpinimasis.

Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29

↑ Į šio skirtuko turinį

Egzegetiniai komentarai

Komentaruose aiškinami hebrajiški ir graikiški skaitinių žodžiai, skaitinių sandara ir istorinės aplinkybės.

Turinys:
Bar 5, 1–4 · Miestas nusivelka gedulą
Bar 5, 5–9 · Kelias, kuriuo žmones parveda Dievas
Ps 125 (126), 1–4 · Nuo tautų nuostabos prie maldos
Ps 125 (126), 5–6 · Išsinešama sėkla, parnešami pėdai
Fil 1, 4–6 · Pradėtas darbas turi tęsinį
Fil 1, 8–11 · Meilė išmoksta pasirinkti
Lk 3, 1–3 · Dievo žodis ateina pas Joną dykumoje
Lk 3, 4–6 · Izaijo kelias pasiekia visus

Bar 5, 1–4 · Miestas nusivelka gedulą

Baruchas kreipiasi į Jeruzalę kaip į gedinčią motiną. Graikiškas posakis στολὴν τοῦ πένθους (stolḕn toû pénthous) čia reiškia gedulo drabužį. Ankstesniame skyriuje motina lieka viena ir aprauda vaikų ištrėmimą. Dabar jai liepiama gedulą nusivilkti, apsigaubti Dievo duotu teisumo apsiaustu ir užsidėti jo amžinosios garbės vainiką. Abu duoda Viešpats. Dievas pažada, kad permainą pamatys visa žemė.

Vardas Εἰρήνη δικαιοσύνης (Eirḗnē dikaiosýnēs) sujungia taiką ir teisumą. Antrasis vardo dėmuo miesto garbę sieja su Dievo garbinimu. Miestas gauna vardą iš to, kuris jam duoda ir naują drabužį. Vardo prasmę pranašas tuojau parodo vaizdu: motina galės išvysti savo vaikus, kurie grįžta namo.

Šaltinis: Barucho 5 skyrius graikiškame Septuagintos tekste; Barucho 5 skyrius ir nuorodos į Izaiją, USCCB.

Bar 5, 5–9 · Kelias, kuriuo žmones parveda Dievas

Jeruzalei liepiama atsistoti aukštumoje ir pažvelgti į rytus. Iš rytų ir vakarų renkasi jos vaikai, džiaugdamiesi, kad Dievas juos prisiminė. Juos iš visų pusių sušaukia Šventojo žodis. Kadaise priešai juos išsivarė πεζοί (pezoí), pėsčius. Dabar grįžtantys žmonės nešami garbingai kaip karaliai. Sugrįžimo orumą galima išgirsti iš to, kaip pasikeičia pats keliavimo būdas.

Kalnai ir slėniai primena Izaijo pažadą apie kelią. Barucho tekste pats Dievas įsako nuleisti aukštumas ir užpilti daubas. Dievui paliepus miškai ir kvapūs medžiai suteikia keliaujantiesiems pavėsį. Galiausiai pasakoma, kad pats Dievas šiuo keliu džiaugsmingai ves Izraelį, lydėdamas jį savo šlovės šviesa, gailestingumu ir teisumu.

Šaltinis: Barucho 5 skyrius graikiškame Septuagintos tekste; Barucho 5 skyrius ir nuorodos į Izaiją, USCCB.

Ps 125 (126), 1–4 · Nuo tautų nuostabos prie maldos

Psalmėje du kartus nuskamba sakinys apie Viešpaties didžius darbus. Iš pradžių tautos kalba apie sugrįžusiuosius. Šie perima jų žodžius ir ima kalbėti patys. Vienas įvardis pakeičia perspektyvą: Dievas padarė didžių dalykų mums. Sapno vaizdas čia perteikia nuostabą, o juokas ir džiūgavimas duoda jai balsą. Tai, ko laukta, jau įvyko.

Ketvirtoje eilutėje tie patys žmonės dar kartą prašo atkurti jų gyvenimą. אֲפִיקִים (ʾĂp̄îqîm) čia reiškia upelių vagas. Sausringuose Negebo kraštuose jos kurį laiką būna sausos, o po stipraus lietaus jomis vėl staiga plūsteli vanduo. Ankstesnis sugrįžimas į kraštą tampa pagrindu laukti, kad Dievas ir dabar gali atgaivinti tai, kas jame išdžiūvę.

Šaltinis: 126 psalmė, Westminsterio Leningrado kodeksas; 126 psalmės paaiškinimai, USCCB.

Ps 125 (126), 5–6 · Išsinešama sėkla, parnešami pėdai

Penktoje eilutėje sėja ir pjūtis nusakomos daugiskaita, kalbant apie sėjėjus drauge. Paskutinėje eilutėje matyti vienas žmogus: jis išeina nešinas sėkla, o parsineša pėdus. Hebrajiški posakiai הָלוֹךְ יֵלֵךְ (Hālôḵ yēlēḵ) ir בֹּא יָבוֹא (Bōʾ yāḇôʾ) pakartoja ėjimo ir grįžimo veiksmus. Pakartojimas padeda įsiminti du veiksmus ir pabrėžia, kad sėjėjas tikrai sugrįš.

Išeidamas jis turi sėklą ir verkia, grįždamas neša pėdus ir džiūgauja. Psalmė palieka abi šio darbo puses vienoje eilutėje. Pradžioje rankos išberia sėklas į dirvą. Atėjus pjūčiai tos pačios rankos prisipildo derliaus.

Šaltinis: 126 psalmė, Westminsterio Leningrado kodeksas; 126 psalmės paaiškinimai, USCCB.

Fil 1, 4–6 · Pradėtas darbas turi tęsinį

Paulius su džiaugsmu meldžiasi prisiminęs filipiečių κοινωνίᾳ (koinōníāi), jų dalyvavimą Evangelijos darbe. Dvi laiko ribos nusako, kiek jau tęsiasi šis bendradarbiavimas: nuo pirmosios dienos iki dabar. Laiško pabaigoje apaštalas primena, kad išvykus iš Makedonijos tik jie prisidėjo prie jo išlaikymo. Dar būdamas Tesalonikoje jis iš jų sulaukė paramos ne vieną kartą.

Kita riba yra Kristaus Jėzaus diena. Veiksmažodžio ἐπιτελέσει (epitelései) būsimasis laikas nukreipia dėmesį į tą, kuris darbą užbaigs. Dievas jau pradėjo jį filipiečiuose. Todėl jų pakartotinai siunčiama parama matoma kaip vienas iš ženklų, kad pradėtas Dievo darbas Filipų bendruomenėje tebevyksta.

Šaltinis: Laiško filipiečiams graikiškas tekstas, SBLGNT; Laiško filipiečiams pirmasis skyrius, USCCB.

Fil 1, 8–11 · Meilė išmoksta pasirinkti

Maldą Paulius pradeda nuo ilgesio visai Filipų bendruomenei. Tada prašo, kad jų meilė augtų kartu su pažinimu ir αἰσθήσει (aisthḗsei), gebėjimu pagauti, kas svarbu konkrečioje padėtyje. Liturginiame tekste tai vadinama visokeriopu išmanymu. Meilė ir toks supratimas auga drauge.

Posakis δοκιμάζειν τὰ διαφέροντα (dokimázein tà diaphéronta) nusako gebėjimą svarstyti ir pasirinkti tai, kas vertingiau. Apaštalas iš karto įvardija, kam to reikia: kad bendruomenė pasitiktų Kristaus dieną tyra ir be priekaišto. Teisumo vaisiai auga per Jėzų Kristų ir savo gausa teikia Dievui garbę.

Šaltinis: Laiško filipiečiams graikiškas tekstas, SBLGNT; Laiško filipiečiams pirmasis skyrius, USCCB.

Lk 3, 1–3 · Dievo žodis ateina pas Joną dykumoje

Lukas nurodo penkioliktuosius ciesoriaus Tiberijaus valdymo metus. Priklausomai nuo valdymo pradžios jie siejami su 27–29 m. po Kristaus. Mini ir Judėjos valdytoją Poncijų Pilotą bei Galilėjos tetrarchą Erodą. Sąrašas baigiasi vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo vardais.

Išvardijęs valdovus ir kunigus, Lukas pasakoja apie Zacharijo sūnų dykumoje. Ῥῆμα θεοῦ (Rhêma theoû), Dievo žodis, pasiekia Joną. Taip pasakodavo apie pranašą, kurį Dievas pašaukia kalbėti. Jonas iš dykumos patraukia per Pajordanę. Jis skelbia atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti. Taip jo kelionė atsako į ką tik išgirstą žodį.

Šaltinis: Evangelija pagal Luką graikiškai, SBLGNT; Luko trečiasis skyrius ir išnašos, USCCB.

Lk 3, 4–6 · Izaijo kelias pasiekia visus

Izaijo žodžiai apie kelią skamba paguodos žinioje žmonėms, kuriems pažadėta grįžti. Luko pasakojime juos išgirstame greta Jono skelbiamo atsivertimo krikšto. Viešpačiui reikia taisyti kelią. Evangelistas išvardija, ką tai apima: užpilti daubas, nulyginti kalnus, ištiesinti vingius ir sulyginti išdaužytą kelią.

Izaijo citata tęsiasi iki pažado, kad πᾶσα σάρξ (pâsa sárx), pažodžiui „kiekvienas kūnas“, išvys Dievo išgelbėjimą. Čia kalbama apie visus žmones. Apaštalų darbų pabaigoje tas pats išganymas minimas Pauliui kalbant apie tautas, kurios išgirs šią žinią. Ištiesinto kelio gale matyti, kaip toli siekia pažadas apie Dievo išgelbėjimą.

Šaltinis: Evangelija pagal Luką graikiškai, SBLGNT; Luko trečiasis skyrius ir išnašos, USCCB; Scott Hahn, The Road Home, St. Paul Center.

↑ Į šio skirtuko turinį

Bažnyčios tėvų komentarai

Turinys:
Šv. Ireniejus Lionietis · Sugrįžimo pažadas apima ir kūną
Kasiodoras · Šiltas vėjas išjudina sustingusį vandenį
Šv. Augustinas · Prie upės vargšas tampa davėju
Šv. Jonas Auksaburnis · Auganti meilė mokosi spręsti
Šv. Kirilas Aleksandrietis · Pažadėtas išgelbėjimas pasiekia visas tautas
Šv. Grigalius Didysis · Jono krikštas nurodo Kristaus dovaną
Origenas · Žodis gali pasiekti ir dykumą žmogaus viduje

Šv. Ireniejus Lionietis · Sugrįžimo pažadas apima ir kūną

Ankstesnioji Jeruzalė yra šiosios įvaizdis

V, 35, §2, po Apr 21, 1–4; mūsų vertimas iš anglų kalbos

pats Dievas iš tiesų prikelia žmogų

V, 35, §2, baigiamoji pastraipa; mūsų vertimas iš anglų kalbos

Šventasis Ireniejus Lionietis cituoja Barucho žodžius, kuriuos savo veikale priskiria Jeremijui. Jeruzalės vaikai grįš, o miesto garbė bus parodyta visai žemei. Ireniejus greta skaito Izaijo pažadą apie žmones, kurie gyvens savo statytuose namuose, sodins vynuogynus ir valgys jų derlių, kurį užaugins savo rankomis. Jam svarbu, kad šitaip pažadėtas gyvenimas būtų tikras. Prisikėlęs žmogus, Ireniejaus teigimu, iš tiesų gyvens atnaujintoje kūrinijoje.

Ankstesnioji Jeruzalė Ireniejui yra Dievo būsimojo miesto įvaizdis. Apreiškime Jonui naujoji Jeruzalė nužengia lyg nuotaka. Dievas apsigyvena tarp žmonių, nušluosto jiems ašaras, o mirties ir skausmo daugiau nebėra. Ireniejus šiuos žodžius įtraukia į svarstymą apie kūrinijos atnaujinimą. Barucho pranašystėje gedulo drabužį nusivelka Jeruzalė, išgyvenusi savo vaikų tremtį. Apreiškimo vaizde matyti, ką atgaivintai Jeruzalei ir joje gyvenantiems žmonėms dovanoja pats Dievas.

ST → NT. Ireniejaus aiškinime ankstesnioji Jeruzalė iš anksto vaizduoja Apr 21 apreikštą naująją Jeruzalę, kurioje Dievas gyvens su prikeltais žmonėmis.

Ryšys su skaitiniais. Bar 5, 1–9. Dievas parveda Jeruzalės vaikus. Ireniejus šiame pažade įžvelgia prisikėlimo viltį.

Šaltinis: Šv. Ireniejus Lionietis, Prieš erezijas, V, 35, §§1–2 (A. Robertso ir W. Rambauto vertimas, ANF I, 1885).

Kasiodoras · Šiltas vėjas išjudina sustingusį vandenį

prašo, kad jiems būtų suteiktas atleidimas

Ps 125, 10 skirsnis, pirmoji pastraipa; mūsų vertimas iš lotynų kalbos

ištirpsta nuo dangaus gailestingumo šilumos

Ps 125, 10 skirsnis, antroji pastraipa; mūsų vertimas iš lotynų kalbos

Kasiodoras pastebi psalmės posūkį nuo bendro džiaugsmo prie prašymo. Išgirdusi apie atpirkimą, bendruomenė džiaugiasi, kad Kristus išlaisvino žmones. Paskui ji prašo asmeniško atleidimo už nuodėmes. Komentatorius čia primena Izaijo raginimą pačiam įvardyti savo nedorybes. Atsiminimas, ką Viešpats padarė dėl visų, leidžia ir pačiam drąsiai jo prašyti atleidimo.

Lotynišką psalmės eilutę apie upelį pietuose Kasiodoras skaito kaip vaizdą apie šiltą pietų vėją. Nuo jo atitirpęs vanduo vėl ima tekėti. Taip Kasiodoras aiškina, ką dangaus gailestingumas padaro nuodėmės sukaustytam žmogui. Lietuviškoje liturgijoje ta pati eilutė primena sausringos Pietų šalies upelius. Viename vaizde kliūtis yra šaltis, kitame – vandens trūkumas. Abu vaizdai padeda išgirsti maldininką, prašantį Dievo atgaivinti tai, kas atrodė sustingę ar išdžiūvę.

ST → NT. Kasiodoras Siono išlaisvinime įžvelgia Kristaus atpirkimą. Psalmininko prašymas parvesti tremtinius jam primena maldą atleisti nuodėmes.

Ryšys su skaitiniais. Ps 125 (126), 3–4. Tai, ką Dievas jau padarė dėl mūsų, drąsina vėl prašyti jo pagalbos.

Šaltinis: Kasiodoras, Psalmės 125 (126) aiškinimas, 10 skirsnis (Monumenta.ch lotyniškas leidimas).

Šv. Augustinas · Prie upės vargšas tampa davėju

jis duoda išmaldą turtuoliui

§9, perėjimas per upę; mūsų vertimas iš anglų kalbos

Taip mylėkite ir taip rūpinkitės vieni kitais

§9, paraginimas po pavyzdžio; mūsų vertimas iš anglų kalbos

Aiškindamas sėją su ašaromis, šventasis Augustinas prašo įsivaizduoti per upę keliaujantį pasiturintį žmogų. Turtingajam šaltas vanduo pavojingas. Įbridęs nuogomis kojomis jis galėtų sunkiai susirgti. Tada prieina vargšas, kuris turi daugiau jėgų, ir perneša keleivį į kitą krantą. Augustinas sako, kad tą akimirką išmaldą duoda būtent vargšas.

Šioje trumpoje scenoje Augustinas sukeičia įprastas davėjo ir gavėjo vietas. Šalia stokojančio pinigų jis parodo žmogų, kuriam staiga pristinga jėgų. Todėl klausytojų prašo pažvelgti į greta esančius žmones ir pastebėti, kam tuo metu labiausiai reikia pagalbos. Gailestingumas reikalauja laiko ir jėgų, ypač kai patys patiriame rūpesčių. Pažadas, kad sėję su ašaromis pjaus džiūgaudami, drąsina tęsti gerą darbą.

ST → NT. Augustinui ašaromis sėjama sėkla yra dabarties gailestingumo darbai, o derlius – būsimas jų vaisius.

Ryšys su skaitiniais. Ps 125 (126), 5–6. Pjūties pažadas drąsina padėti kitam net tada, kai pačiam sunku.

Šaltinis: Šv. Augustinas, Psalmės 125 (126) aiškinimas, §9 (NPNF I.8, 1888).

Šv. Jonas Auksaburnis · Auganti meilė mokosi spręsti

Meilės matas – niekur nesustoti

II homilija, prie Fil 1, 9; mūsų vertimas iš anglų kalbos

laikytis tikrojo mokymo ir drauge dorai gyventi

II homilija, prie Fil 1, 11; mūsų vertimas iš anglų kalbos

Šventasis Jonas Auksaburnis išgirsta, kaip Paulius meldžia vis gausesnės filipiečių meilės. Jis prisimena kitą laišką, kuriame apaštalas ragina nelikti niekam skolingam, išskyrus meilę. Šią skolą galima mokėti visą gyvenimą, jos visiškai negrąžinant. Kartu meilę turi lydėti gebėjimas spręsti: Auksaburnis įspėja, kad draugystė gali paskatinti pritarti tam, ko žmogus pats gerai neįvertino.

Aiškindamas teisumo vaisius, Auksaburnis sujungia teisingą mokymą ir dorą gyvenimą. Jis pabrėžia Pauliaus žodžius, kad vaisiai ateina per Jėzų Kristų. Šiuo pasakymu, jo aiškinimu, apaštalas neieško pagyrimo sau. Ir tiesos pažinimas, ir gyvenimo vaisiai tarnauja tam pačiam tikslui. Žmogus savo elgesiu gali pagerbti Dievą. Tokiam pasirinkimui Auksaburnis ragina meilę derinti su nuovoka.

ST → NT. Aiškindamas Pauliaus maldą, kad augtų filipiečių meilė (Fil 1, 9–11), Auksaburnis prisimena ir apaštalo raginimą mylėti vieniems kitus (Rom 13, 8).

Ryšys su skaitiniais. Fil 1, 9–11. Paulius meldžia meilės, kuri padeda rinktis tai, kas vertingiau, ir duoda teisumo vaisių.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, II homilija apie Laišką filipiečiams, prie Fil 1, 9–11 (NPNF I.13, 1889).

Šv. Kirilas Aleksandrietis · Pažadėtas išgelbėjimas pasiekia visas tautas

nes jis atsiuntė Sūnų būti mūsų Gelbėtoju

VI homilija, prie Lk 3, 6; mūsų vertimas iš anglų kalbos

visa žmonių giminė

VI homilija, žodžio „kūnas“ paaiškinimas; mūsų vertimas iš anglų kalbos

Šventasis Kirilas Aleksandrietis sustoja prie Izaijo pažado, kuriuo baigiasi skaitinys. Žodžius apie visą kūną jis supranta kaip pažadą visai žmonijai. Tėvas atsiuntė Sūnų būti žmonių Gelbėtoju. Kirilas tai padeda įsivaizduoti dviem vaizdais: Kristaus tinklas aprėpia pasaulį, o jo šviesa pasiekia tamsoje buvusius žmones.

Toliau Kirilas prisimena psalmę apie tautas, kurios ateis pas jas sukūrusį Viešpatį ir pagarbins jį. Jis prisimena ir Mozės giesmę, kurioje tautos kviečiamos džiaugtis drauge su Dievo tauta. Kalbėdamas apie pažadą visoms tautoms, Kirilas kartu mini išgelbėtą Izraelio likutį. Izaijo pažado aprėptį jis randa jau senosiose Izraelio giesmėse.

ST → NT. Kirilas Izaijo pažadą (Iz 40, 5) ir kvietimą tautoms garbinti Dievą (Ps 85 [86], 9 ir Įst 32, 43) sieja su Tėvo atsiųstu visų Gelbėtoju.

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 6. Evangelijos pažadas leidžia skelbti Kristų kaip kiekvienos tautos žmonėms duotą Gelbėtoją.

Šaltinis: Šv. Kirilas Aleksandrietis, Luko evangelijos komentaras, VI homilija, prie Lk 3, 6 (R. Payne Smith, 1859).

Šv. Grigalius Didysis · Jono krikštas nurodo Kristaus dovaną

Juk nuodėmių atleidimas mums suteikiamas tik Kristaus krikšte

XX homilija, §2; mūsų vertimas iš lotynų kalbos

ir pats jo krikštas, eidamas pirma, taptų tikrovės šešėliu

XX homilija, §2; mūsų vertimas iš lotynų kalbos

Šventasis Grigalius Didysis aiškina, kodėl Lukas Jono veiklą vadina atsivertimo krikštu nuodėmėms atleisti. Jonas krikštijo Jordano vandeniu ir rengė žmones priimti atleidimą. Grigaliui šis krikštas iš anksto rodo Kristaus krikštą, kuriuo iš tiesų atleidžiamos nuodėmės. Pranašo kvietimas atgailauti veda žmogų pas tą, kuris atleidžia.

Šį santykį Grigalius aiškina dviem pirmtakavimo ženklais. Vienas yra dykumoje girdimas Jono balsas, einantis pirma įsikūnijusio Tėvo Žodžio. Antrasis yra Jono krikštas, einantis pirma Kristaus krikšto. Jono apeigą Grigalius vadina būsimos tikrovės šešėliu. Šis įvaizdis padeda atpažinti, kieno artumą žmonėms iš anksto rodo Jono tarnystė.

ST → NT. Grigalius Jono balsą atpažįsta Izaijo pranašystėje. Jono krikštą jis laiko išankstiniu Kristaus krikšto ir nuodėmių atleidimo ženklu.

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 3–4. Jono raginimas atsiversti ruošia priimti atleidimą, kurį dovanoja Kristus.

Šaltinis: Šv. Grigalius Didysis, Evangelijų homilijos, XX, §§2–3 (lotyniškas tekstas, Wikisource).

Origenas · Žodis gali pasiekti ir dykumą žmogaus viduje

dykuma geriau suprantama, kai ieškome jos dvasinės prasmės

XXI homilija, PL 26, 263 D; mūsų vertimas iš lotynų kalbos

jis skelbia ramybės neturėjusios sielos dykumoje

XXI homilija, PL 26, 263 D; mūsų vertimas iš lotynų kalbos

Origenas atkreipia dėmesį, kad Dievo žodis Joną pasiekia dykumoje. Jis prisimena Jeremijo pašaukimą ir pastebi, kaip panašiai Lukas pasakoja apie Joną. Toliau homilistas gretina dykumą ir Izaijo pažadą apie apleistąją moterį, kuri turės daugiau vaikų už ištekėjusiąją. Laiške galatams pažadas pakartotas. Origenas pažado išsipildymą sieja su Evangelijos skelbimu plačiam pasauliui.

Vėliau Origenas klausia, kam dykumoje skirtas pirmtako balsas. Jis girdi Joną kalbant žmogui, kurio sieloje stinga ramybės. Tokiam klausytojui Jono balsas ruošia vietą Kristui, kaip ištartas garsas leidžia išgirsti patį žodį. Su šia mintimi galima skaityti ir Baruchą. Namo parvedamų vaikų kelias leidžia įsivaizduoti, kaip Dievo žodis pasiekia vietą, kurioje žmogus jau nebesitiki gyvybės.

ST → NT. Origenas Jono dykumoje įžvelgia Izaijo pranašystę apie apleistąją motiną (Iz 54, 1), kurią cituoja ir Paulius (Gal 4, 27). Dykumą su Barucho aprašytu sugrįžimu gretiname šiame puslapyje.

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 2–4 ir Bar 5, 7–9. Dievo žodis gali atverti kelią ten, kur žmogus jaučiasi paliktas ir neranda ramybės.

Šaltinis: Origenas, XXI homilija apie Luką (Jeronimo lotyniškas vertimas, Patrologia Latina 26).

↑ Į šio skirtuko turinį

Šventieji: žodis tampa gyvenimu

Turinys:
Šv. Oskaras Arnulfas Romero · Dievas lydi tautą jos istorijoje
Šv. Teresė Benedikta nuo Kryžiaus · Advento giesmės pažadina ilgesį
Šv. Elžbieta Ona Seton · Po šiurkštaus laiško ji tęsia darbą
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė · Dovana pirmosioms misionieriaus Mišioms
Šv. Pranciškus Salezas · Geru darbu bręsta gauta dovana
Šv. Jonas Henrikas Newmanas · Atsiversti mokomės kasdien
Pal. Jurgis Matulaitis · Kaip ryžtis žengti pirmą žingsnį

Šv. Oskaras Arnulfas Romero · Dievas lydi tautą jos istorijoje

Didelė viltis, kad Dievas mus lydi mūsų istorijoje

1979 m. gruodžio 9 d. homilija, I b, p. 11; mūsų vertimas iš ispanų kalbos

1979 m. gruodžio 9 d. San Salvadoro arkivyskupas šventasis Oskaras Arnulfas Romero pamokslavo katedroje susirinkusiems žmonėms ir radijo klausytojams. Iš Barucho skaitinio jis išskyrė kelią, kuris tremtiniams atveria sugrįžimą į sugriautą miestą. Kadaise priešas juos išsivarė pėsčius, o dabar Dievas juos parveda su karališka garbe. Romero atkreipė dėmesį į Jeruzalės vardą, kuriame susitinka taika ir teisumas, ir ragino tokios taikos siekti Salvadore.

Luko Evangelijoje Romero matė Joną Krikštytoją, kuris skelbė Dievo žodį tarp savo meto valdovų ir susipriešinusių grupių. Jis kvietė Salvadoro krikščionis tęsti pirmtako darbą savo krašte. Kreipdamasis į juos Romero pabrėžė, kad krikščionių bendruomenei neužtenka vadintis Bažnyčia ir rinktis prie Biblijos. Jos nariams reikia atsiversti. Paulius meldžia, kad jų meilė nuolat augtų. Tada jos gyvenimas ir kitiems padės ieškoti Kristaus bei pasitikėti Dievu savo tautos istorijoje.

Ryšys su skaitiniais. Bar 5, 5–9 ir Lk 3, 2–6. Romero ragino savo krašto krikščionis tęsti Jono darbą, kad kiti žmonės atrastų Kristų.

Šaltinis: Šv. Oskaras Romero, 1979 m. gruodžio 9 d. homilija, Su pensamiento, VIII, p. 11–13 (Biblioteca Virtual Miguel de Cervantes).

Šv. Teresė Benedikta nuo Kryžiaus · Advento giesmės pažadina ilgesį

tam Rarotų varpai ir advento giesmės širdyje pažadina šventą ilgesį

Kalėdų slėpinys, 1 dalis; mūsų vertimas iš vokiečių kalbos

1931 m. sausį Liudvigshafene Edita Stein, vėliau tapusi šventąja Terese Benedikta nuo Kryžiaus, kalbėjo apie Kalėdų slėpinį. Trumpėjant dienoms ir iškritus pirmajam sniegui, ji įžvelgė pirmuosius pasirengimo ženklus. Apie tai, kaip kitus pradžiuginti, tada galvoja ir žmonės, kuriems pasakojimas apie Betliejų svetimas. Bažnyčios liturgijoje Stein girdėjo ankstyvųjų advento Mišių varpus ir giesmes, žadinančias Gelbėtojo ilgesį.

Ji prisiminė liturgijos kvietimą Jeruzalei džiaugtis, nes ateina jos Gelbėtojas. Paskutinėmis advento dienomis didžiosios „O“ antifonos kartu su Marijos giesme kviečia su vis stipresniu ilgesiu prašyti Viešpatį ateiti ir išgelbėti. Pasak Stein, ilgesys dar išlieka ir sužibus eglutėms bei apsikeitus dovanomis. Jį pasitinka Kalėdų nakties liturgija, skelbianti, kad Žodis tapo kūnu.

Ryšys su skaitiniais. Bar 5, 1–5. Advento liturgijoje girdime Jeruzalei skirtą kvietimą džiaugtis, nes jos laukimas baigiasi.

Šaltinis: Šv. Teresė Benedikta nuo Kryžiaus, Kalėdų slėpinys, 1 dalis „Adventas ir Kalėdos“ (ESGA 19, Edith-Stein-Gesellschaft).

Šv. Elžbieta Ona Seton · Po šiurkštaus laiško ji tęsia darbą

Tačiau tokie neprotingi žodžiai nesutrukdys mums ir toliau jais rūpintis, vykdant tai, ką jiems numatė Dievo Apvaizda

1815 m. spalio 9 d. laiškas, Nr. 6.209; mūsų vertimas iš anglų kalbos

1815 m. spalio 9 d. šventoji Elžbieta Ona Seton rašė Baltimorės arkivyskupui Johnui Carrollui apie sunkumus, kilusius vadovaujant seserų bendruomenei ir mokyklai Emitsburge. Vieno mokinio tėvas atsiuntė laišką, kurį ji pavadino žiauriu. Seton atvirai pranešė arkivyskupui apie kaltinimus ir paaiškino, kad seserims patikėta rūpintis šio žmogaus vaiku.

Rašydama seserų vardu, Seton patikino, kad jos ir toliau rūpinsis vaikais. Taip jos ir toliau darys tai, ką joms patikėjo Dievo Apvaizda. Psalmėje sėjėjas taip pat išeina su ašaromis ir atiduoda sėklą žemei. Seton suprato, kad ir toliau teks rūpintis to žmogaus vaiku. Jos laiškas leidžia išgirsti, kodėl po aštrių žodžių ji kartu su seserimis ryžosi tęsti tarnystę.

Ryšys su skaitiniais. Ps 125 (126), 5–6. Darbas gali duoti vaisių, kai net įskaudinti pasiliekame prie patikėtos tarnystės.

Šaltinis: Šv. Elžbieta Ona Seton, 1815 m. spalio 9 d. laiškas arkivyskupui Johnui Carrollui, Nr. 6.209 (Collected Writings, II, p. 349, cit. Vincentian Heritage 35.2, 22 išnaša).

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė · Dovana pirmosioms misionieriaus Mišioms

palę, kurią su tokiu džiaugsmu nutapiau

LT 189, pastraipa apie kelionę per vandenyną; mūsų vertimas iš prancūzų kalbos

1896 m. birželio 23 d. šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresė iš Lizjė Karmelio parašė į misijas besirengiančiam Adolphe’ui Roulland’ui. Prieš dvi dienas, per vienuolyno vyresniosios šventę, Teresė jai perdavė korporalą, purifikatorių ir palę su prašymu nusiųsti juos būsimam kunigui. Teresė laiške prisiminė seną savo troškimą paruošti liturginius reikmenis kunigui, kuris per pirmąsias Mišias prisimintų ją prie altoriaus. Dabar paprasti, konkrečiam žmogui skirti daiktai susiejo jos maldą su būsimomis birželio 29-osios pirmosiomis Mišiomis.

Palę, kuria uždengiama taurė, Teresė nutapė pati. Ji prašė Roulland’o, kad persikėlęs už vandenyno ir pamatęs palę prisimintų Karmelyje už jo misiją besimeldžiančią seserį. Dovaną lydėjo Teresės pažadas melstis už būsimą misionierių. Jos pačios paruoštas reikmuo galėjo pasiekti kraštą, į kurį ji negalėjo nuvykti. Taip net likdama vienuolyne Teresė rado būdą prisidėti prie Evangelijos skelbimo.

Ryšys su skaitiniais. Fil 1, 4–5. Paulius dėkoja už bendradarbiavimą Evangelijos labui. Teresė savo misijų broliui padėjo malda ir dovana nuošaliame vienuolyne.

Šaltinis: Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, 1896 m. birželio 23 d. laiškas kun. Adolphe’ui Roulland’ui, LT 189 (Lizjė Karmelio archyvas).

Šv. Pranciškus Salezas · Geru darbu bręsta gauta dovana

gerais darbais jie auga teisume, kurį gavo iš Dievo malonės

III, 1, pirmoji pastraipa; mūsų vertimas iš anglų kalbos

Šventasis Pranciškus Salezas Traktato apie Dievo meilę skyrių apie meilės augimą pradeda Tridento Susirinkimo mokymu. Pasak jo, Dievo draugai eidami nuo vienos dorybės prie kitos kasdien atsinaujina. Geri darbai leidžia augti teisume, jau gautame iš Dievo malonės. Greta šios minties Salezas skaito Laišką filipiečiams, kuriame Paulius meldžia vis gausesnės meilės ir supratimo. Jis taip pat primena Laiško efeziečiams raginimą augti Kristuje laikantis tiesos ir meilės.

Salezas klausia, kaip žmogus gali pasinaudoti tuo, ką Dievas jau davė. Vienas atsakymas jo tekste yra pastovus judėjimas iš vienos dorybės prie kitos. Jis primena Paulių, kuris bėgiką ragina bėgti taip, kad šis laimėtų. Salezui laimikis yra Kristus, o jo siekiama einant paskui jį. Pažinimas ir meilė tada auga drauge su konkrečiu geru darbu.

Ryšys su skaitiniais. Fil 1, 6. 9–11. Dievas pradeda gerą darbą, o žmogus atsako augdamas meile ir darydamas gera.

Šaltinis: Šv. Pranciškus Salezas, Traktatas apie Dievo meilę, III, 1, p. 127–129 (H. B. Mackey vertimas, CCEL).

Šv. Jonas Henrikas Newmanas · Atsiversti mokomės kasdien

Atsivertimas yra darbas, atliekamas įvairiu metu ir subręstantis pamažu, patiriant daug nesėkmių

III, 7, p. 91; mūsų vertimas iš anglų kalbos

1831 m. lapkričio 20 d. dar būdamas anglikonų kunigas Jonas Henrikas Newmanas pamokslavo apie atsivertimą. Jis pasitelkė sūnaus palaidūno sugrįžimą. Praradęs gautas gėrybes sūnus atsitokėja kentėdamas ir grįžta pasirengęs būti samdiniu. Newmanas sako, kad kai kas gali įvardyti dieną, nuo kurios pasuko Dievo link. Tačiau Šventoji Dvasia žmogų ragina ne kartą. Kartais ji vėliau sulaukia atsako ten, kur anksčiau žmogus liko abejingas.

Ką daryti tam, kuris nori grįžti, bet nežino, nuo ko pradėti? Newmanas siūlo reguliariai eiti į bažnyčią, melstis rytą ir vakarą ir skaityti Šventąjį Raštą. Iš pradžių tokie veiksmai žmogui gali būti sunkūs kaip samdinio darbas. Ilgainiui įprasta malda gali tapti miela. Pamokslininkas ragina ir toliau iš naujo gailėtis dėl nuodėmių bei prašyti atleidimo. Net daug pasiekęs krikščionis vis randa priežasčių sugrįžti kaip palyginimo sūnus.

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 3–4. Ruošdami Viešpačiui kelią, galime imti melstis ir skaityti Šventąjį Raštą kasdien.

Šaltinis: Šv. Johnas Henry Newmanas, Christian Repentance, Parochial and Plain Sermons, III, 7, p. 90–94 (Newman Reader).

Pal. Jurgis Matulaitis · Kaip ryžtis žengti pirmą žingsnį

reikia drąsiai stoti prie darbo ir eiti prie tikslo

Užrašai, 1910 m. spalio 24 d., p. 10

1910 m. spalio 24 d. palaimintasis Jurgis Matulaitis dienoraštyje aprašo, kas nutinka pradėjus svarstyti gerą darbą. Žmogus mintyse peržvelgia šiandienos kliūtis ir tas, kurios gal niekada nė nepasirodys. Jis ieško trūkstamų priemonių ir iš anksto sprendžia, kaip apeiti visus sunkumus. Ties pasirengimu darbas neretai ir sustoja. Matulaičiui pirmiau svarbu išsiaiškinti, ar tikslas geras ir ar jis gali pasitarnauti Dievo garbei bei Bažnyčiai.

Atpažinus gerą tikslą, pasak Matulaičio, verta darbo imtis jau dabar. Tik ėmusis darbo gali paaiškėti, kurias kliūtis įveiksime, kurias teks apeiti ir kokių priemonių dar stigs. Matulaitis pripažįsta, kad sunku iš anksto atspėti, kaip klostysis darbas. Tačiau išdrįsęs pradėti žmogus nebūtinai pralaimi net tada, kai sumanymas nepasiseka. Dievui jis gali patikėti pačias pastangas ir gerą norą.

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 4–5. Tiesinant kelią Viešpačiui svarbu pradėti nuo gėrio, kurį jau galime padaryti.

Šaltinis: Pal. Jurgis Matulaitis, Užrašai, 1910 m. spalio 24 d., p. 10 (Aidai, 1998, Katalikai.lt leidinys).

↑ Į šio skirtuko turinį

Palyginimai

Turinys:
Popiežius Benediktas XVI · Šviesos drabužis
Popiežius Pranciškus · Ašaros kaip akiniai
Šv. Tomas Akvinietis · Augalo augimas
Šv. Pranciškus Salezas · Auštant šviesėja pamažu
Tomas Kempietis · Ugnies įkaitinta geležis
Popiežius Leonas XIV · Sunkūs akmenys kelyje
Popiežius Pranciškus · Taikos meistrai

Popiežius Benediktas XVI · Šviesos drabužis

Popiežius Benediktas XVI primena seną krikšto apeigą. Žmogus nusivelka drabužius, panyra į vandenį ir išlipęs apsivelka baltu drabužiu. Naujai pakrikštytajam duodama ir deganti žvakė. Popiežiui šie matomi ženklai padeda pasakyti, kas įvyko žmoguje: naują gyvenimą Dievas pats apšviečia savo šviesa.

Bar 5, 1–4. Jeruzalė kviečiama nusivilkti gedulo drabužį ir apsivilkti Dievo jai duotu spindesiu. Drabužio baltumas ir žvakės liepsna padeda suprasti, kaip regima išorė gali kalbėti apie Dievo atkurtą orumą. Pranašo vaizde šviesa duodama visam atgaivinamam miestui.

Šaltinis: Benediktas XVI · Velyknakčio homilija, 2010 m. balandžio 3 d..

Popiežius Pranciškus · Ašaros kaip akiniai

Popiežius Pranciškus kalbėjo apie Mariją Magdalietę, kuri verkė prie kapo ir iš pradžių Jėzaus neatpažino. Ašaras jis palygino su akiniais: pro juos žmogus kartais gali pamatyti, kas iki tol jam buvo neįžiūrima. Prisikėlęs Viešpats pašaukia Mariją vardu. Išgirdusi jo balsą Marija atpažįsta tą, kurį manė praradusi.

Ps 125 (126), 5–6. Psalmėje ašaros dar lydi sėją, o džiaugsmas ateina su derliumi. Pranciškaus įvaizdis leidžia melstis ir tada, kai džiaugsmo nematyti. Marija sutinka Viešpatį toje pačioje vietoje, kurioje iš pradžių verkė.

Šaltinis: Pranciškus · 2013 m. balandžio 2 d. meditacijos žodžiai, cituojami Leono XIV 2025 m. rugsėjo 15 d. homilijoje.

Šv. Tomas Akvinietis · Augalo augimas

Šventasis Tomas Akvinietis meilės augimą lygina su augančiu organizmu. Augalas ne kiekvieną akimirką paauga tiek pat. Vienu metu jame vyksta tai, kas augimą parengia, kitu metu jau galime pamatyti prieaugį. Panašiai kiekvienas meilės darbas žmogų nuteikia vėl elgtis su meile. Kai jis pagaliau imasi veikti su didesniu užsidegimu, gali stiprėti ir pati meilė.

Fil 1, 6. 9–11. Paulius meldžia, kad filipiečių meilė vis augtų. Akviniečio mintis padeda pamatyti ir dar tik bręstantį Dievo darbo vaisių. Vienas nuoširdus poelgis padeda ryžtis kitam, kuris pareikalaus daugiau meilės.

Šaltinis: Tomas Akvinietis · „Summa theologiae“, II–II, 24 klausimas, 6 straipsnis.

Šv. Pranciškus Salezas · Auštant šviesėja pamažu

Šventasis Pranciškus Salezas žmogų, atsigręžiantį į Dievą, lygina su aušra. Pirmasis šviesos ruožas danguje jau praneša, kad brėkšta. Tamsa vis dar laikosi ir pasitraukia pamažu. Salezas šį kitimą sieja su sielos gijimu: tai, kas įsigali greitai, neretai traukiasi lėtai. Todėl nereikėtų mesti pradėto darbo išvydus senų trūkumų.

Lk 3, 3–5. Jonas ragina atsiversti ir paruošti Viešpaties kelią. Aušros vaizdas padeda priimti laiką, kurio tam reikia. Pirmas žingsnis Dievo link jau svarbus, o kitą dieną galima tęsti pradėtą kelionę.

Šaltinis: Pranciškus Salezas · „Įvadas į pamaldų gyvenimą“, I dalis, V skyrius.

Tomas Kempietis · Ugnies įkaitinta geležis

Tomas Kempietis įkaitintą geležį pasitelkia kalbėdamas apie žmogų, kuris visa širdimi atsigręžia į Dievą. Į ugnį įmesta geležis netenka rūdžių, o pati ima švytėti. Kempietis panašiai nusako ir tai, kas nutinka žmogaus vangumui: senojo įpročio varžomas žmogus gali tapti naujas.

Lk 3, 3–5. Jonas kviečia atsiversti ir ištiesinti Viešpačiui takus. Geležies vaizdas leidžia įsivaizduoti, kaip giliai atsivertimas gali žmogų paliesti. Paviršiuje nelieka rūdžių, o iš ugnies ištraukta geležis švyti visa. Taip ir žmogus gali atsinaujinti visas.

Šaltinis: Tomas Kempietis · „Kristaus sekimas“, II knyga, IV skyrius, 2 pastraipa.

Popiežius Leonas XIV · Sunkūs akmenys kelyje

Popiežius Leonas XIV gyvenimo sunkumus lygina su sunkiais akmenimis. Vienas toks akmuo gali žmogų sustabdyti, kitas – priversti pasukti į šalį. Leonas kalba apie žmogų, einantį namo su prisikėlusiu Kristumi. Kelyje Kristus jį palaiko, atgaivina ir malšina jo troškulį. Keliaujančiajam vis dar tenka eiti, tačiau Viešpats žino, kur jį veda.

Lk 3, 4–6. Jonas ragina ištiesinti Viešpačiui takus. Kelyje išvydę kliūtį galime jos išsigąsti ar pasukti kitur. Leono palyginimas padeda prisiminti, kad atgailos keliu einame su tuo, kuris parveda namo.

Šaltinis: Leonas XIV · Bendrosios audiencijos katechezė apie prisikėlusį Kristų, 2025 m. spalio 15 d..

Popiežius Pranciškus · Taikos meistrai

Popiežius Pranciškus taiką lygina su architektų ir amatininkų darbu. Institucijos sudaro sąlygas susitarimams ir padeda juos įtvirtinti. Taikos meistrų reikia kiekviename krašte. Jie savo šeimose ir bendruomenėse taiso pažeistus santykius, išgirsta prie bendro stalo retai kviečiamus žmones ir suteikia jiems vietą bendrame darbe. Taip susitarimas įsitvirtina žmonių kasdienybėje ir tarpusavio santykiuose.

Bar 5, 4. Dievas duoda Jeruzalei vardą, kuriame susitinka teisumas ir taika. Pranciškaus vaizdas padeda atpažinti šį ryšį tarp žmonių. Valdžios pasiekti susitarimai tampa tvirtesni, kai juos kuriant suteikiama vietos tiems, kurių gyvenimus taika labiausiai paliečia.

Šaltinis: Pranciškus · „Fratelli tutti“, 231 punktas, 2020 m. spalio 3 d..

↑ Į šio skirtuko turinį

Pasakojimai

Turinys:
Lazdynų Pelėda · Našlaitės kelias per žiemos girią
Juliana Horatia Ewing · Raktažolės ginčo pievoje
Broliai Grimai · Fleita po daugelio metų
Louisa May Alcott · Patės vieta prie Kalėdų stalo
Selma Lagerlöf · Kas pasitinka Astridą prie senosios trobelės?
Frances Hodgson Burnett · Kas aplankys lėles iš gretimos pilies?
Edith Nesbit · Vaikai kartu atsuka surūdijusį čiaupą

Lazdynų Pelėda · Našlaitės kelias per žiemos girią

Globėja viduržiemį išsiunčia našlaitę į girią žibučių. Lauke speigas ir gilus sniegas. Girios tankmėje mergaitė pamato sausų šakų ugnį. Aplink ją sėdi dvylika vyrų. Žilas senolis išklauso našlaitę ir paprašo Gegužio padėti. Šis praskleidžia žalią apsiaustą. Pasklinda šiluma, nutirpsta sniegas ir pražysta žibutės. Prisiskynusi pilną glėbį, našlaitė paklausia, už ką melstis. Vyrai prisistato dvylika brolių, metų Mėnesiais.

Kitą vakarą globėja liepia atnešti žemuogių. Mergaitė vėl randa brolius prie ugnies. Birželis rankomis nubraukia sniegą nuo kelmų. Išsiskleidžia lapeliai, pražysta balti žiedai ir sunoksta uogos. Našlaitė žemuogėmis pripildo puodelį ir iš tošies susuktą indelį. Globėja su dukterimis pati patraukia į girią, tikėdamasi gauti daugiau. Joms tenka susidurti su audra. Pasakos pabaigoje namai lieka našlaitei. Vėliau kunigas ją sutuokia su jaunu gyvenimo draugu.

Ryšys su skaitiniais. Bar 5, 1–9 ir Ps 125 (126), 5–6. Baruchas piešia Dievo parengtą kelią namo. Pasakoje per sniegą išėjusi našlaitė sulaukia pagalbos ir pagaliau grįžta į savus namus.

Šaltinis: Lazdynų Pelėda, „Apie našlaitę ir dvylika brolių“; išspausdinta „Pavasaryje“, 1912 m., Nr. 8.

Juliana Horatia Ewing · Raktažolės ginčo pievoje

Marijos tėvas ir kaimynas dvarininkas bylinėjasi dėl tako per pievą. Tėvui jo reikia, kad pasiektų laukus, o vaikai gailisi vietos, į kurią eidavo klausytis lakštingalos. Dvarininkas pievą stebi jodamas ant pilko arklio, su buldogu Saksonu prie šono. Gavusi šešias neįprastas raktažoles, Marija tylomis nueina jų pasodinti į pievą, kur jau auga paprastųjų. Marijai pasodinus ir paliejus keturias raktažoles, pasirodo dvarininkas ir apkaltina ją kasant gėles iš jo žemės. Mergaitė išmeta likusias dvi raktažoles. Saksonas ištrūksta iš šeimininko ir ima jai laižyti veidą. Marija apsikabina pažįstamą šunį ir pravirksta.

Pavasarį Marijos brolis Kristoforas iš pievos parneša žydinčių raktažolių. Mergaitė supranta, kad tai tie patys jos sodinukai. Kitą rytą ją namuose aplanko dvarininkas, įsisegęs tokį pat žiedą į atlapą. Išgirdęs apie vaikų žaidimą, dvarininkas pats apžiūrėjo augalus ir suprato neteisingai apkaltinęs Mariją. Dabar jis prašo atleidimo ir įduoda mergaitei didelį popierių. Marija baiminasi, kad pieva atiteko svetimam žmogui. Dvarininkas paaiškina, kad dovanojimo aktas surašytas jos pačios vardu. Tėvas patvirtina dovaną, o dvarininkas sako, kad čia Marija galės sodinti ir žaisti.

Ryšys su skaitiniais. Ps 125 (126), 5–6. Pievos žiedus Marija pamato tik kitą pavasarį. Jie padeda susitaikyti su kaimynu, o psalmėje po laukimo džiaugsmą atneša subrendęs derlius.

Šaltinis: Juliana Horatia Ewing · „Mary’s Meadow“, I, IX, XI–XII skyriai, Project Gutenberg.

Broliai Grimai · Fleita po daugelio metų

Turtų netekusiam malūnininkui tvenkinio undinė pažada grąžinti gerovę, jeigu jis atiduos tai, kas ką tik gimė jo namuose. Tik grįžęs sužino, kad tą rytą gimė sūnus. Vaikas užauga ir tampa medžiotoju. Vieną dieną undinė jį įtraukia į tvenkinį, kai jis plauna rankas. Žmona ant kranto randa jo krepšį. Sapne regėtos senolės padedama, tris pilnatis sugrįžta prie vandens. Pirmąsyk auksinėmis šukomis sušukuoja ilgus juodus plaukus ir palieka šukas ant kranto. Banga jas nusineša, o virš vandens trumpam pasirodo vyro galva. Antrąsyk moteris pagroja auksine fleita. Šįkart vyras išnyra iki pusės ir tiesia rankas. Banga ir vėl jį nusineša. Trečiąsyk auksiniu rateliu ji privepia pilną ritę, ir vyras pagaliau išnyra visas. Tvenkinio vandeniui išsiliejus, senolė išgelbsti abu: moteris virsta rupūže, vyras – varle. Srovė juos nuneša į skirtingus kraštus.

Atgavę žmogaus pavidalą abu daugelį metų gano avis. Tarp jų plyti kalnai ir slėniai. Vieną pavasarį vyras tolimoje pašlaitėje pamato bandą ir nuvaro ten savąją. Slėnyje jie susitinka, tačiau vienas kito neatpažįsta. Nuo tada gano greta ir, nors mažai kalbasi, abu jaučiasi mažiau vieniši. Kartą, kai avys jau ilsisi, o danguje šviečia pilnatis, vyras iš kišenės išsitraukia fleitą ir pagroja liūdną melodiją. Moteris pravirksta. Ji prisimena, kaip prie tvenkinio pati grojo tą melodiją, o iš vandens iškilo mylimasis. Vyras įsižiūri į jos veidą ir atpažįsta žmoną. Mėnesienoje ji įsižiūri į jo veidą ir taip pat jį atpažįsta. Tiek metų vienas kito ilgėjęsi, jie pagaliau apsikabina.

Ryšys su skaitiniais. Bar 5, 5–9. Ganytojai susitinka po daugelio metų, praleistų skirtinguose kraštuose. Jų džiaugsmas primena Jeruzalės džiaugsmą, kai Dievas parveda jos vaikus.

Šaltinis: Jacobas ir Wilhelmas Grimmai · „Die Nixe im Teich“, KHM 181, 1857 m. leidimas, p. 377–383.

Louisa May Alcott · Patės vieta prie Kalėdų stalo

Trylikametė Patė auga našlaičių prieglaudoje. Ji stebi išsivežamus vaikus ir vis tikisi, kad kas nors pasiims ir ją. Viešnia Džeinė pamato Patę prie lango, atsisėda šalia ir išklauso. Netrukus mergaitė pradeda dirbti Džeinės sesers namuose. Prieš Kalėdas šeima išvyksta pas Džeinę, o Patę palieka prižiūrėti namų ir saugoti sandėliuke sudėtų pyragų nuo katės. Džeinei paklausus, kodėl mergaitės nėra su jais, šeima nustemba: juk nė vienas nemanė, kad ir ji pakviesta. Tuomet Džeinė išsitraukia vieną po kito Patės laiškus. Namiškiai išgirsta, kiek mergaitė apie kiekvieną pastebi ir ką daro, kad jų diena būtų lengvesnė. Grįždami rogėmis jie jau tariasi, kaip Patę nustebinti.

Prie durų niekas jų nepasitinka. Pro virtuvės langą namiškiai pamato miegančią Patę su kate glėbyje. Prie židinio šyla įvairaus dydžio šlepetės, atokiau pastatytas arbatinukas. Iš prijuostės kyšo mažos vaikams ruoštos dovanos. Patė užmigo dar neprisegusi visų vardų. Džeinė ją pakelia ant rankų ir mergaitė atsibunda. Kitą rytą Patė pati randa dovanų kojinėse prie lovos. Per Kalėdų pietus ji jau pasirengusi patarnauti, kai šeimininkas parodo kėdę šalia Džeinės ir pakviečia valgyti kartu. Vakare Nedas įtraukia ją į šokį. Džeinė paklausia, ar Patė dar svajoja apie giminaičius. Mergaitė sako jau radusi savus žmones.

Ryšys su skaitiniais. Fil 1, 9–11. Išgirdę Džeinės skaitomus Patės laiškus, namiškiai geriau supranta mergaitę. Per Kalėdas šeimininkas pakviečia ją valgyti drauge.

Šaltinis: Louisa May Alcott · „Patty’s Place“, Aunt Jo’s Scrap-Bag IV, IX, 1878 m. leidimas, Project Gutenberg.

Selma Lagerlöf · Kas pasitinka Astridą prie senosios trobelės?

Jūreivis Börjė Nilsonas savo jaunai žmonai Astridai žada, kad prie uosto plevėsuos vėliavos ir susirinks minia. Namuose jų laukia tarnai ir sidabru nukrautas stalas. Tačiau krantinė tuščia. Börjė aiškina, kad dėl gero oro atplaukė per anksti ir niekas nespėjo atsiųsti vežimo. Jiedu pėsčiomis pereina miestą ir vėjuotus laukus. Astridai dabar būtų gera ir viename iš mažų žvejų namų, kur languose baltuoja užuolaidos. Tačiau vyras vis eina. Sustojus prie apgriuvusios trobelės ant smėlio kalvelės, Astrida jau žino, kad pažadai buvo išgalvoti.

Astrida sako, kad būtų atėjusi ir į vargingus namus, jeigu Börjė būtų kalbėjęs tiesą. Jai sukant atgal, prasiveria durys. Dalį ginčo girdėjusi Börjės motina paglosto marčiai skruostą ir pakviečia vidun. Apgavusį sūnų ji palieka už durų. Astrida viduje gali pagaliau išsiverkti ir atvirai papasakoti, kas nutiko. Tąnakt Börjė lieka miegoti lauke ant smėlio. Motina kalbasi su Astrida daug dienų, kol jaunieji galiausiai susitaiko.

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 4–5 ir Bar 5, 5–9. Kelias atgal atsiveria, kai Astrida išdrįsta pasakyti, kas nutiko, o Börjės motina ją išklauso.

Šaltinis: Selma Lagerlöf · The Romance of a Fisherman’s Wife, Astridos atvykimas.

Frances Hodgson Burnett · Kas aplankys lėles iš gretimos pilies?

Mergaitė Sintija įsivaizduoja, kad puošniosios pilies lėlės susirgo skarlatina. Ji suguldo ligonius į loveles, duoda vaistų ir palieka žaidimą. Vidurnaktį gretimo apšiurusio namelio lėles pažadina aimanos. Tarnai pilyje miega, tad kaimynai skuba padėti. Ridiklė, geriausiai išmananti ligas, liepia pažadinti tarnus ir pasirūpinti ligoniais. Lėlės ramina karščiuojančiuosius ir deda jiems ant kaktų šlapius audeklus.

Ledi Gvendolenai atlėgsta karštis. Ji pasižada daugiau nebeniekinti apdriskusių kaimynų. Piteris stoja ant galvos ir mataruoja kojomis, kol pradeda juoktis vienas ligonis, paskui kitas. Prieš išeidamos lėlės susikimba rankomis ir pašoka rateliu. Dar nebaigus šokti, pilyje jau girdėti ramus ligonių knarkimas. Kaimynai grįžta į namelį prisimindami, kaip šiltai su jais kalbėjo anksčiau juos niekinusi Gvendolena.

Ryšys su skaitiniais. Fil 1, 9–11. Paulius meldžia meilės, kuri pastebi, ko reikia kitam. Namelio lėlės atskuba pas kaimynus, išgirdusios jų aimanas.

Šaltinis: Frances Hodgson Burnett · Racketty-Packetty House, epizodas apie žaislų ligą.

Edith Nesbit · Vaikai kartu atsuka surūdijusį čiaupą

Slibinams užplūdus Angliją, Efė ir Haris patenka į uoloje įrengtą kambarį. Ten stovi čiaupai su porcelianinėmis lentelėmis. Vienas valdo saulę, kiti leidžia paleisti vėją, lietų ar sniegą. Veidrodyje matyti visas kraštas. Ten, kur žaliuoja laukai ir ruduoja miestai, šliaužioja žali slibinai. Saulės čiaupas sugedęs, todėl vaikai paleidžia sniegą, lietų ir truputį krušos. Slibinai nustoja judėti, bet tebeguli visame krašte.

Tada Haris aptinka seną surūdijusį čiaupą. Efė nuvalo nešvarumus bei voratinklius ir perskaito užrašą apie vandens nuleidimą. Čiaupas vos pajuda, tačiau dviese vaikai jį įstengia atsukti. Veidrodyje šalies viduryje žiojėja juoda anga. Žemė veidrodyje pakrypsta, ir visas vanduo suteka į angą. Pakeliui jis nusineša didelius ir mažus slibinus. Vaikai grįžta traukiniu, o kraštui išdžiūvus žmonės labiau domisi nauju išradimu. Dabar bandeles galima skrudinti elektra.

Ryšys su skaitiniais. Fil 1, 4–6 ir Lk 3, 4–5. Abu vaikai pastebi skirtingus dalykus. Kai ateina laikas atsukti surūdijusį čiaupą, prireikia jų abiejų jėgų.

Šaltinis: Edith Nesbit · The Deliverers of Their Country, iš The Book of Dragons.

↑ Į šio skirtuko turinį

Istoriniai pavyzdžiai

Turinys:
Apie 515–495 m. pr. Kr., Egiptas · Vandens kelias nuo Nilo
1843–1852 m., Rothamstedas · Pirmieji pėdai iš bandymų lauko
XX a. devintasis dešimtmetis, Bangladešas · Kaip šeimos pritaikė tai, ko išmoko
1992–1993 m., Lietuva · Paskutinis ešelonas prieš vidurnaktį
2008 m., Otava · Atsakomybė įvardyta parlamente
2025 m., Malakalis · Nyagak įsikuria savo namuose
2026 m., Faifas · Tiltas virš geležinkelio vėl sujungia bendruomenes

Apie 515–495 m. pr. Kr., Egiptas · Vandens kelias nuo Nilo

1866 m. netoli Kabreto Egipte rasta rožinio granito stela liudija apie Persijos karaliaus Darijaus I darbus. Viršuje valdovas pavaizduotas du kartus. Apačioje apie kanalą pasakojama senąja persų, elamitų ir babiloniečių kalbomis. Kitoje pusėje iškalti egiptiečių hieroglifai. Darijus skelbia liepęs kasti kanalą nuo Nilo iki jūros. Darbai datuojami maždaug 515–495 m. pr. Kr.

Valdovas kanalo darbų rezultatą apibūdina laivų kelione. Pasak jo, laivai iš Egipto jau plaukė kanalu Persijos link. Dabar sunku pasakyti, ar visą kanalą reikėjo kasti nuo pradžių, ar Darijus atnaujino senesnį vandens kelią. Steloje paliudyta, kam atliktas darbas pravertė. Laivams atsivėrė kelias nuo Nilo į Raudonąją jūrą ir toliau Persijos įlankos link.

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 4–6. Kanalas primena, kiek reikia darbo, kad atsivertų kelias. Jonas kelio vaizdu ragina atsiversti ir skelbia, kad visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.

Šaltinis: Darijus I · Šalufo stela, įrašas DZc, 2–6 eilutės · Livius.

1843–1852 m., Rothamstedas · Pirmieji pėdai iš bandymų lauko

1843 m. rudenį Broadbalko lauke Anglijos Rothamstede pasėti žieminiai kviečiai. Bandymu siekta sužinoti, kaip derlių keičia mėšlas ir įvairios mineralinės trąšos. Žemę tuomet arė jaučiais. Kitą vasarą kiekvieno laukelio kviečius rankomis nupjovė atskirai, surišo į pėdus ir atidėjo iki kūlimo. Paskui pasvėrė grūdus ir šiaudus bei atskyrė jų mėginius cheminei analizei.

Pirmus sezonus tręšimo būdai dar keitėsi. 1852 m. tyrėjai nustatė pastovią schemą. Viena lauko juosta visą laiką liko netręšta, todėl buvo su kuo palyginti kitus plotus. Johnas Bennetas Lawesas ir Josephas Henry Gilbertas vėliau tyrė per kelis dešimtmečius sukauptus mėginius. Kadangi kiekvieno laukelio derlius nuimtas atskirai, tyrėjai ilgainiui galėjo palyginti, kiek grūdų duodavo skirtingai tręšiami plotai.

Ryšys su skaitiniais. Ps 125 (126), 5–6. Nuo pirmosios bandymo sėjos iki pjūties praėjo beveik metai. Psalmėje po ilgo laukimo į namus su pėdais grįžtama džiūgaujant.

Šaltinis: Rothamsted Experimental Station · „Broadbalk Winter Wheat“, 1984 m. vadovas, p. 7; Electronic Rothamsted Archive · „Crop nutrient content“.

XX a. devintasis dešimtmetis, Bangladešas · Kaip šeimos pritaikė tai, ko išmoko

Devintojo dešimtmečio pradžioje Bangladešo organizacijos BRAC darbuotojai lankė šeimas. Motinas jie mokė, kaip namuose paruošti skysčių netekusiam vaikui skirtą geriamąjį rehidratacijos tirpalą. Moterys išmoko jį ruošti, tačiau apklausos parodė, kad susirgus vaikams žinias pritaikydavo nedidelė jų dalis. Organizacija aiškinosi, kas trukdė, ir keitė mokymo tvarką. Vienas iš klausimų buvo, ar būtina kiekvieną moterį mokyti atskirai.

1988 m. paskelbto tyrimo autoriai A. M. Chowdhury, F. Karimas ir J. Ahmedas palygino mokymą po vieną ir po penkias. Po metų dviejose vietovėse apklausta 2500 namų ūkių. Tyrėjai tikrino, ką dalyvės išmoko ir kaip elgėsi vaikui susirgus, net tyrė motinų paruošto tirpalo mėginius. Mokant grupėmis, žinių ir tirpalo naudojimo rezultatai reikšmingai nesiskyrė, o išlaidos vienai dalyvei sumažėjo beveik perpus. Patikrinimas leido spręsti apie mokymą iš to, kas vyko šeimose.

Ryšys su skaitiniais. Fil 1, 9–10. Paulius meldžia meilės, kuri auga kartu su pažinimu. BRAC darbuotojai grįžo pas šeimas išsiaiškinti, kaip jų pagalba pravertė kasdienybėje.

Šaltinis: BRAC · Programos vykdytojų retrospektyva apie 1980-ųjų mokymus Bangladeše; A. M. Chowdhury ir kt. · „Teaching ORT to women: individually or in groups?“, 1988 m. tyrimo santrauka.

1992–1993 m., Lietuva · Paskutinis ešelonas prieš vidurnaktį

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šalies teritorijoje liko buvusios SSRS kariuomenės dalinių. Pirmasis oficialus Lietuvos ir Rusijos delegacijų susitikimas įvyko 1992 m. sausio 29 d. Lietuvos delegacijai vadovavo Česlovas Stankevičius. Rugsėjį Maskvoje krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas pasirašė išvedimo grafiką. Spalio 1 d. fotografas Paulius Lileikis užfiksavo, kaip Vilniaus Kirtimų stotyje ant geležinkelio platformų kraunami tankai iš Šiaurės miestelio.

Galutinis terminas buvo 1993 m. rugpjūčio 31 d. Prieš pat tos dienos vidurnaktį Lietuvos sieną kirto paskutinis Rusijos kariuomenės ešelonas. Juo išvyko paskutinio šalyje dislokuoto dalinio kariai. Tai buvo 108-asis oro desanto pulkas, įsikūręs Kauno Vaidoto gatvėje. Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos valstybių sulaukė visiško Rusijos kariuomenės išvedimo.

Ryšys su skaitiniais. Ps 125 (126), 1–3. Lietuvos žmonėms sugrįžusią laisvę ženklino paskutinis per sieną išvažiavęs okupacinės kariuomenės ešelonas. Psalmėje po tremties vėl girdėti žmonių juokas.

Šaltinis: LR Seimas · Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo grafikas; Krašto apsaugos ministerija · „Prieš aštuonerius metus iš Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė“; Lietuvos valstybės naujasis archyvas · „30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos“.

2008 m., Otava · Atsakomybė įvardyta parlamente

2008 m. birželio 11 d. Kanados ministras pirmininkas Stephenas Harperis Otavoje parlamento salėje kreipėsi į buvusius čiabuvių internatinių mokyklų auklėtinius. Jis pripažino valdžios vaidmenį sistemoje, kuri prievarta atskirdavo vaikus nuo šeimų. Daug tokių mokyklų valdžia administravo kartu su krikščionių bažnyčiomis. Vaikams buvo draudžiama kalbėti savo kalbomis, o jų šeimų perduodami papročiai laikyti kliūtimi. Harperis įvardijo ir tai, kad vaikai mokyklose kentė nepriežiūrą bei smurtą.

Vyriausybės vardu Harperis viešai atsiprašė už vaikams padarytą žalą ir paprašė čiabuvių atleidimo. Jis kreipėsi į maždaug aštuoniasdešimt tūkstančių dar gyvų buvusių auklėtinių, jų šeimas ir bendruomenes. Jų pastangomis buvo pasiektas 2007 m. rugsėjo 19 d. pradėtas vykdyti susitarimas. Jame numatyta Tiesos ir susitaikymo komisija. Ji turėjo padėti Kanados visuomenei suprasti mokyklų sistemą ir jos ilgalaikius padarinius.

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 3–5. Jono skelbiamas atsivertimas kviečia žmogų pasikeisti. Viešas atsakomybės pripažinimas leidžia įvardyti konkrečią kliūtį susitaikymui. Nukentėjusiųjų liudijimai padeda suprasti, kokių veiksmų dar reikia.

Šaltinis: Stephenas Harperis · Kanados vyriausybės atsiprašymo pareiškimas, 2008 m. birželio 11 d..

2025 m., Malakalis · Nyagak įsikuria savo namuose

Nyagak Akuoch Akuei dvidešimt devynerius metus gyveno Mabane, toli nuo gimtojo Malakalio Pietų Sudane. Sugrįžusi iš pradžių apsistojo buvusioje civilių apsaugos vietoje. 2025 m. birželį per Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros programą ji gavo namą ir žemės sklypą Malakalio Hai Mataro rajone. Programą finansavo Europos Sąjunga. Sąlygos laikinoje gyvenvietėje buvo tokios sunkios, kad moteris persikėlė dar nebaigus statybos.

Namo sienas ji pati nutinkavo vietinėmis medžiagomis. 2026 m. gegužę paskelbtame reportaže matome septyniasdešimt septynerių Nyagak prie savo namo. Ten ji kalbasi su artimaisiais ir pasakoja, kaip tenka verstis be pastovių pajamų. Ji nusiperka maišą cukraus, padalija į mažas porcijas ir parduoda kaimynams. Savas būstas leidžia rūpintis šeima ir užsidirbti kasdieniams poreikiams.

Ryšys su skaitiniais. Bar 5, 5–9. Baruchas kviečia Jeruzalę pažvelgti į vaikus, grįžtančius namo. Po daugelio metų svetur Nyagak savo mieste pati imasi atstatyti namus.

Šaltinis: Dmytro Charskykhas ir Charlesas Chopas · UNHCR reportažas apie Nyagak Akuoch Akuei, 2026 m. gegužės 21 d..

2026 m., Faifas · Tiltas virš geležinkelio vėl sujungia bendruomenes

Atkuriant Levenmouth geležinkelį Škotijoje, Kirklandą ir Mountfleurie skyrė bėgiai, o įprasta pėsčiųjų jungtis kurį laiką buvo neprieinama. Naują tiltą suplanavo Faifo savivaldybė ir pastatė „Network Rail“. 2025 m. pabaigoje didžioji plieninė konstrukcija per savaitgalį pakelta virš bėgių. Iki atidarymo dar reikėjo įrengti dangą, saugos elementus ir sutvarkyti tilto prieigas.

2026 m. pėstiesiems, dviratininkams ir žmonėms su vežimėliais atverta šimto metrų ilgio jungtis. Projektui išleisti penki milijonai aštuoni šimtai tūkstančių svarų sterlingų. Lėšų skyrė Jungtinės Karalystės vyriausybė. Abipus geležinkelio gyvenantys žmonės vėl gali šiuo keliu pasiekti mokyklas ir vietines paslaugas. Tiltas vėl sujungė abi gyvenvietes, atskirtas atkuriant geležinkelį.

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 4–6. Lukas skelbia, kad visi išvys Dievo išgelbėjimą. Faifo tiltas leidžia pasvarstyti, kokios kliūtys kelyje lieka žmonėms, jei pasirūpiname vien tais, kurie eina pėsčiomis.

Šaltinis: Faifo savivaldybė · Pranešimas apie Mountfleurie tilto konstrukcijos pakėlimą, 2025 m.; Faifo savivaldybė · Pranešimas apie Mountfleurie tilto atidarymą, 2026 m..

↑ Į šio skirtuko turinį

10 citatų homilijos minčiai

Turinys:
1. Scottas Hahnas · Atsiminimai atgaivina tikėjimą
2. Popiežius Benediktas XVI · Džiaugsmas sugrįžus su derliumi
3. Maironis · Venta atgyja
4. Popiežius Pranciškus · Užpilti abejingumo išgraužtus slėnius
5. Popiežius šv. Jonas Paulius II · Dievas nori apsigyventi tarp žmonių
6. Popiežius Pranciškus · Dievas ateina ir į dykumą
7. Popiežius šv. Jonas Paulius II · Melstis, kad meilės liudijimas išliktų
8. Popiežius Pranciškus · Maldoje kalbėti kaip draugui
9. Popiežius Pranciškus · Troškimus tikrinti meile
10. Popiežius Leonas XIV · Karalystė pasirodo romumu

1. Scottas Hahnas · Atsiminimai atgaivina tikėjimą

Prisimename tam, kad atgytų mūsų tikėjimas.

Scottas Hahnas · vertimas iš anglų k.

Psalmėje tremtiniai prisimena džiaugsmą sugrįžus. Dabar jie vėl prašo Viešpaties atgaivinti kraštą.

Šaltinis: Scottas Hahnas · The Road Home, St. Paul Center, pastraipa apie atmintį.

2. Popiežius Benediktas XVI · Džiaugsmas sugrįžus su derliumi

Kai ateina gausi ir džiugi pjūtis, jie pamato, kad jų kančia davė vaisių.

Benediktas XVI · vertimas iš anglų k.

Sėjėjas išeina su sėkla ir ašaromis, o su derliumi grįžta džiūgaudamas.

Šaltinis: Benediktas XVI · Bendroji audiencija, 2005-08-17, §3.

3. Maironis · Venta atgyja

Numetusi ledą, nudžiugus Venta, bučiuodama krantą, banguoja, putojas.

Maironis · originalas lietuvių k.

Maironio Venta atgyja nusimetusi ledą. Psalmėje staiga atgyjančios upių vagos išreiškia žmonių maldą, kad Viešpats vėl atgaivintų kraštą.

Šaltinis: Maironis · Jaunoji Lietuva, antroji giesmė, I.

4. Popiežius Pranciškus · Užpilti abejingumo išgraužtus slėnius

Pirmiausia esame kviečiami užpilti slėnius, atsiradusius dėl šaltumo ir abejingumo.

Pranciškus · vertimas iš anglų k.

Toliau Pranciškus ragina pastebėti tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Atsivertimas prasideda, kai prieiname prie žmogaus, kurį iki šiol apeidavome.

Šaltinis: Pranciškus · Viešpaties angelo malda, 2018-12-09, pastraipa apie abejingumą.

5. Popiežius šv. Jonas Paulius II · Dievas nori apsigyventi tarp žmonių

Dievas nori ateiti ir gyventi su visų laikų ir kraštų žmonėmis. Jis kviečia juos bendradarbiauti su juo.

Šv. Jonas Paulius II · vertimas iš anglų k.

Jonas Paulius II Jono kvietimą sieja su bendruomenės gyvenimu. Taisyti kelią reiškia imtis šalinti neteisybę, kuri trukdo kitam gyventi oriai.

Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II · Viešpaties angelo malda, 1997-12-07, §2.

6. Popiežius Pranciškus · Dievas ateina ir į dykumą

Nėra vietos, kurios Dievas neaplankytų.

Pranciškus · vertimas iš anglų k.

Lukas pamini valdovus ir kunigus, o Dievo žodis pasiekia Joną dykumoje. Pranciškus čia atpažįsta atramos netekusį žmogų.

Šaltinis: Pranciškus · Homilija Atėnuose, 2021-12-05, pastraipa apie dykumą.

7. Popiežius šv. Jonas Paulius II · Melstis, kad meilės liudijimas išliktų

Bažnyčia meldžiasi už jus, kad jūsų meilės liudijimas niekad nenutrūktų.

Šv. Jonas Paulius II · vertimas iš anglų k.

Žodžiai skirti pašvęstojo gyvenimo žmonėms. Paskui popiežius cituoja Paulių, kuris meldžia, kad meilė augtų iki Kristaus dienos.

Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II · Redemptionis donum, §15, prieš cituojant Fil 1.

8. Popiežius Pranciškus · Maldoje kalbėti kaip draugui

Ji leidžia paprastai ir artimai kreiptis į Dievą, kaip kalbėtume su draugu.

Pranciškus · vertimas iš anglų k.

Atvirai kalbėdamiesi su Dievu mokomės apsispręsti. Paulius meldžia meilės, kuri padėtų pažinti ir rinktis tai, kas vertingiau.

Šaltinis: Pranciškus · Bendroji audiencija, 2022-09-28, pastraipa apie maldą.

9. Popiežius Pranciškus · Troškimus tikrinti meile

Jis suprato, kaip svarbu nuolat tikrinti troškimus, mokantis juos atskirti.

Pranciškus · vertimas iš anglų k.

Pranciškus primena šventojo Pranciškaus Salezo būdą atpažinti, kur veda troškimai. Jų vertę jis matuoja meile.

Šaltinis: Pranciškus · Totum amoris est, skirsnis apie meilės kriterijų.

10. Popiežius Leonas XIV · Karalystė pasirodo romumu

Tas pats Jonas nustebs, kaip Dievo karalystė pasirodo Jėzuje Kristuje: romumu ir gailestingumu.

Leonas XIV · vertimas iš anglų k.

Aiškindamas Mato pasakojimą, Leonas XIV atkreipia dėmesį į Kristaus romumą. Barucho Dievas taip pat pats veda Izraelį, lydėdamas gailestingumu ir teisumu.

Šaltinis: Leonas XIV · Viešpaties angelo malda, 2025-12-07, apie karalystės pasirodymą.

↑ Į šio skirtuko turinį

Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos

Turinys:
Edwardas Everettas Hale’as · Pastoriaus antrininkui pritrūko atsakymų
Frankas R. Stocktonas · Vienas bijojo vežimo, kitas – valties
Henry Cuyleris Bunneris · Jaunavedžiai, kuriuos išdavė ryžių sauja
Eliza Leslie · Benis turi suvaidinti Hamletą
„Punch“ · Per lietų radome automobilį
E. V. Lucasas · Kas geriausiai atrodo su fraku?
„Punch“ · Redaktoriui reikia naujos pabaigos

Edwardas Everettas Hale’as · Pastoriaus antrininkui pritrūko atsakymų

Pastorius Frederikas Ingamas pavargsta nuo susirinkimų ir susiranda antrininką Denisą Šėjų. Pastorius išmoko jį keturių atsakymų. Su žmona parūpina Denisui akinius ir aprengia jį kaip pastorių. Kol Denisas vartoja išmoktus atsakymus, pastorius gali ramiai skaityti namie. Vienam susirinkimui organizatorius prašo, kad Ingamas bent atsisėstų scenoje. Žmona pažada, o pastorius dar perspėja Denisą nepratarti nė žodžio.

Du numatyti kalbėtojai nepasirodo. Gubernatorius pamato tariamą Ingamą, o balsai iš salės ragina kalbėti. Denisas stojasi: „Jau tiek daug gerai pasakyta, kad laiko nebegaišinsiu.“ Žmonėms šaukiant, kad tęstų, jis bando antrą atsakymą: „Džiaugiuosi, kad jums patiko!“ Iš balkono kažkas šūkteli, kad čia apgaulė. „Iš esmės sutinku su draugu kitoje salės pusėje“, – rimtai atsako Denisas. Gubernatorius jau eina jo nutildyti, kai tas pats balsas paklausia: „Kaip tavo mama?“ Denisas ištraukia paskutinį atsakymą: „Labai gerai, dėkui. O jūs?“ Galiausiai gubernatorius su pagalbininkais išveda jį iš salės. Mieste dar ilgai manoma, kad tą vakarą pastorius padaugino.

Ryšys su skaitiniais. Fil 1, 4–6. 8–11. Paulius sako pasiilgęs žmonių, su kuriais dalijasi darbu. Denisas gali išmokti pastoriaus mandagius atsakymus, tačiau jo bendruomenės nepažįsta.

Šaltinis: Alexander Jessup (ed.), The Best American Humorous Short Stories, Project Gutenberg eBook 10947; individual stories by Edward Everett Hale, Frank R. Stockton, and Henry Cuyler Bunner..

Frankas R. Stocktonas · Vienas bijojo vežimo, kitas – valties

Tomas Buleris bijo Viljamo Podingtono arklio, o Podingtonas bijo Bulerio valties. Bičiuliai vis dėlto sutaria vienas kitą aplankyti. Podingtonas išsiveža draugą vežimu. Išgirdęs traukinį, Buleris prašosi išleidžiamas. Šeimininkas mėgina apsigręžti siaurame kelyje, tačiau arklys atbulas įstumia vežimą į tvenkinį. Išvydęs, kad srovė juos neša, Buleris bemat atkunta ir aiškina, kaip vairuoti į kitą krantą.

Per kitą vizitą Buleris draugui uždeda kamštinę gelbėjimosi liemenę ir pasamdo berniuką su arkliu valčiai traukti kanalu. Arklys pasibaido ir lekia pirmyn. Valtis daužosi į krantą. Buleris šaukia mesti inkarą, o Podingtonas laikosi viena ranka, kita įstumia inkarą į vandenį. Valtis sustoja, arklys pargriūva. Podingtonas šoka į krantą ir prilaiko arklį, kol šį atkabina. Grįžtant pėsčiomis berniukas šūkteli: „Nusiimkit tą liemenę ir duokit draugui ant galvos!“ Buleris pametė skrybėlę, o Podingtonas pamiršo nusivilkti liemenę. Po dešimties puikių dienų bičiuliai vėl kviečia vienas kitą į svečius. Kiekvienas tuojau supranta, ko kitas net nedrįsta prašyti. Abu suspaudžia rankas: apie vežimą ar valtį šįkart nė neužsimins.

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 4–6. Bičiuliai gali susitikti, kai nustoja vienas kitam primesti, kuo reikėtų atvažiuoti.

Šaltinis: Alexander Jessup (ed.), The Best American Humorous Short Stories, Project Gutenberg eBook 10947; individual stories by Edward Everett Hale, Frank R. Stockton, and Henry Cuyler Bunner..

Henry Cuyleris Bunneris · Jaunavedžiai, kuriuos išdavė ryžių sauja

Vasarnamio svečiai susipažįsta su maloniaisiais Bredais. Pasakotojo žmona iš ponios Bredės išgirsta, kad jie augina berniuką ir mergaitę. Pačiam pasakotojui ponas Bredas tikina turįs tris vaikus, paliktus uošvės globai. Net apie Materhorną jų prisiminimai skiriasi. Pagaliau šeimininkas ponas Džeikobusas priremia poną Bredą klausimu: „Ar turite su savimi santuokos liudijimą?“ Už vijokliais apaugusių verandos grotelių suklūsta klausytis susispietę svečiai. „Ne. O jūs savąjį turite?“ Kitiems vyrams tenka prisipažinti sau, kad ir jie nė nežino, kur jo ieškotų.

Bredai susikrauna lagaminus. Jiems išeinant ponia Bredė išskleidžia skėtį nuo saulės. Ant jos skrybėlės, suknelės ir verandos grindų pabira vestuviniai ryžiai. Ponia Bredė pravirksta pasakotojo žmonai ant peties. Jiedu tenorėję, kad niekas neatpažintų jaunavedžių, bet nesitikėję, jog teks tiek prasimanyti. Džeikobusas liepia lagaminus nešti atgal ir ištiesia ponui Bredui ranką. Verandoje puotą tęsia du balandžiai.

Ryšys su skaitiniais. Fil 1, 9–10. Paulius meldžia meilės, kuri padeda geriau pažinti kitą. Čia pašnekovai taip skuba nuspręsti, kas yra Bredai, kad vis pražiūri tikrą užuominą.

Šaltinis: Alexander Jessup (ed.), The Best American Humorous Short Stories, Project Gutenberg eBook 10947; individual stories by Edward Everett Hale, Frank R. Stockton, and Henry Cuyler Bunner..

Eliza Leslie · Benis turi suvaidinti Hamletą

Šeimininkė poniai Morland pristato jauniausiąjį savo sūnų Benį. Penkiametis miega kėdėje išsižiojęs, bet motina nori parodyti, kaip puikiai mokytoja išmokė deklamuoti. Broliai jį pažadina. Benis pasitrina akis ir ima zyzti. Mama jį pasisodina, nuramina ir pastato prieš viešnią. Benis įsikiša nykštį į burną. Motina sufleruoja apie Platoną, sesuo Džeinė siūlo kitus žodžius. Brolis Kristoforas šaukia, kad reikia Hamleto.

„Nagi, Beni, būti ar nebūti...“ Benis pagaliau prabyla: „Visai nebūti! Nė žodžio jums nesakysiu. Nekenčiu šitos kalbos!“ Šeima choru šaukia, kad pasakytų bent ką. Viešnia prašo leisti mieguistam berniukui pailsėti. Benis dar garsiau pareiškia: „Aš visai nenoriu miego ir niekada neisiu gulti!“

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 2–4 ir Fil 1, 9–11. Jono balsą Lukas leidžia išgirsti tyruose. Votkinsonų svetainėje visi taip uoliai sufleruoja Beniui, kad nustemba išgirdę, ką jis iš tiesų nori pasakyti.

Šaltinis: Eliza Leslie, „The Watkinson Evening“, epizodas apie Benio deklamaciją, „The Best American Humorous Short Stories“.

„Punch“ · Per lietų radome automobilį

Vakarui baigiantis pila lietus. Vilobis nueina pas durininką ir grįžta lyg sąmokslininkas. „Taksi negavau, bet turiu automobilį. Vilkis paltą ir neklausinėk.“ Apačioje durininkas prislopintu balsu ragina paskubėti: vairuotojas jau vėluoja. Vairuotojas yra durininko draugas ir vis tiek važiuoja į tą pačią aikštę. Vilobis paprašo pusės kronos. Broliai įsitaiso po kailiniu užklotu. Tik pakeliui pasakotojas sužino, kad niekas iš jų net nenutuokia, kieno automobiliu važiuoja. Vilobis paprašo dar dviejų tokių pat monetų.

Pažįstamoje aikštėje automobilis sustoja prie svetimų laiptų. „Rodžersai, kur taip vėluojate?“ – pasigirsta savininko balsas. Vilobis išlipa su bandža po pažastimi. Kaltę prisiima sau: taksi negavę, o brolio sveikata silpna. Brolis, po vakaro žaidimų raudonas kaip burokas, irgi išsiropščia. Jiems nuėjus iki savų durų, Vilobis nusijuokia. „Tau dar pasisekė. Tu čia gyveni ir galėsi įrodyti kaimynams, kad nebuvai girtas. Aš tokios progos neturėsiu.“

Ryšys su skaitiniais. Lk 3, 4–5. Jonas kviečia ištiesinti Viešpačiui takus. Šioje istorijoje trumpas kelias namo iš pradžių atrodo patogus, bet paskui prireikia vis daugiau pasiaiškinimų.

Šaltinis: „Conspiracy“, „Punch“, 1920 m. gegužės 12 d., p. 376.

E. V. Lucasas · Kas geriausiai atrodo su fraku?

Jaunas padavėjas pirmą kartą dirba su fraku. Šeima ilgai jam taupė, tad vaikinas stengiasi nė lašo neužtikšti ant naujo drabužio. Prie stalo linksminasi buvę bendramoksliai, kasmet susitinkantys ta pačia proga. Pokalbiui nutilus vienas apžiūri vaikino fraką. „Ar matei, kokia apykaklė? Marškinių nė nesimato!“ Kitas sumurma, kad ir pečių linija netikusi. Paskui jų dėmesį patraukia įeinanti viešnia.

Tuo metu prie įėjimo motina, susitarusi su durininku, pro stiklą ieško sūnaus. Ji dar niekada nematė jo darbe. Pagaliau randa prie jaunųjų svečių stalo. „Pažiūrėkit, kaip jam gražiai tinka! Jei jis ten atsisėstų, o vienas iš tų ponų jam patarnautų, niekas nė skirtumo nepastebėtų.“

Ryšys su skaitiniais. Bar 5, 1–4. Baruchas Jeruzalės nauju drabužiu nusako Dievo grąžintą orumą. Motina įžvelgia savo sūnaus pastangas ten, kur svečiai mato vien blogai pasiūtą fraką.

Šaltinis: E. V. L., „Points of View“, „Punch“, 1920 m. liepos 21 d..

„Punch“ · Redaktoriui reikia naujos pabaigos

Literatūros agentas Klibersas užsako karo apsakymų. Tinka bet kas, jeigu pabaiga bus nauja. Rašytojas išsitraukia tris senus rankraščius. Viename herojus tris kartus perplaukia Reiną ir iš senovinio laikrodžio iššoka kaip tik tuo metu, kai kaizeris perduoda slaptus dokumentus. Juos nugvelbęs, herojus parskrenda ir nusileidžia ministrui prie kojų. Pakeistoje versijoje ministras išvynioja paketą, o ten – Berlyno kainoraštis, kuriame surašytos kiaulienos, arklienos ir net šunienos dešros.

Gavęs visus tris perdirbtus apsakymus, Klibersas atrašo vieną sakinį: „Iš proto išsikraustėte?“ Rašytojas skubiai išsiunčia ankstesnes versijas. Klibersas iškart skambina: „Va šitokio naujumo man reikia! Atsiųskite daugiau.“

Ryšys su skaitiniais. Fil 1, 9–10. Paulius prašo gebėjimo rinktis tai, kas vertingiausia. Čia telefonu paaiškėja, ką redaktorius iš tiesų norėtų pakeisti.

Šaltinis: „My War Stories“, „Punch“, 1916 m. vasario 23 d., epizodas „Secret Service“.

↑ Į šio skirtuko turinį