Švč. Trejybės iškilmė mums sako, kad Trejybėje vienas Dievas yra su kiekvieno iš mūsų gyvenimu susijęs slėpinys, kurio negalime abejingai apeiti. Tai šaltinis, iš kurio mes gimėme krikščionimis. Trejybė mus nuolat lydi visą gyvenimą. Švč. Trejybė yra centrinis mūsų tikėjimo slėpinys. Pradėdami kiekvieną dieną ar kiekvieną svarbų darbą, net sėsdamiesi valgyti, mes žegnodamiesi tariame Švč….
Po mokinių nusivylimo, netekties ir pralaimėjimo nuotaikos išgyvenus Jėzaus mirtį ant kryžiaus, po sutrikimo moterims pranešus apie tuščią kapą, Mokytojas pasirodo, nuramina, dar keturiasdešimt dienų keliauja žemės keliais, dosniai dalija Duoną. Tačiau jo buvimas jau kitoks… Pagaliau jis, pažadėjęs atsiųsti Globėją, pakyla į dangų. Tokia paskutinių įvykių chronologija. Tačiau galbūt visai netikėtai ši pabaiga perauga…
Šiandien švenčiame Kristaus žengimo į dangų iškilmę (Šeštines). Praėjus keturiasdešimčiai dienų po prisikėlimo, Kristus sugrįžo pas savo Tėvą (plg. Apd 1, 3), iš kurio buvo atėjęs ir įsikūnijęs Mergelės Marijos įsčiose. Šiais metais skaitome Mato evangelijos ištrauką, kurioje, skirtingai negu Luko evangelijoje (24, 50–53), kalbama ne apie žengimą į dangų, bet apie naują buvimą. Tarp…
Šeštąjį Velykų sekmadienį dėmesys persikelia nuo Kristaus prie Šventosios Dvasios, nuo Prisikėlusiojo prie jo Dovanos. Rengiantis Sekminėms, prasideda tam tikra prasme mažasis adventas (lot. „adventus“ – atėjimas). Kristaus atėjimas buvo parengtas pranašų ir nurodytas Jono Krikštytojo. Šventosios Dvasios atėjimą paskelbė Jėzus, kuris pats buvo dieviškosios Dvasios pirmtakas: „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą…
Penktąjį Velykų sekmadienį skaitome Evangelijos ištrauką iš Jėzaus atsisveikinimo kalbos, pasakytos Paskutinės vakarienės metu prieš kančią. Jėzus kalba savo mokiniams apie savo misiją, kuri bus įvykdyta jo mirties, prisikėlimo ir sugrįžimo pas Tėvą slėpiniu. Tačiau mokiniai ne iškart suprato jiems skirtus mokymus. Pirmasis Jėzaus kalbą pertraukė apaštalas Tomas, norėdamas pasitikslinti kelią, kuris veda į Tėvo…
Velykų ketvirtasis sekmadienis yra vadinamas Gerojo Ganytojo sekmadieniu. Krikščioniškojo meno pradžią ženklina Gerojo Ganytojo atvaizdas, simbolizuojantis Jėzų Kristų, nešantį ant pečių avinėlį. Jau III a. po Kr. jį aptinkame Romos katakombose, daug anksčiau negu kryžiaus atvaizdą. Tokio senumo priežastis yra turtingas biblinis šio paveikslo vaizdavimas. Šio įvaizdžio dėka Jėzus atskleidžia savo tapatybę ir misiją: Įsikūnijimo…
Evangelijos tekstas mus sugrąžina į Velykų sekmadienio popietę, prie dviejų keliaujančių į savo gimtąjį kaimą mokinių. Emauso vietovė nėra tiksliai nustatyta. Yra keletas versijų. Tai leidžia manyti, kad Emausas yra kiekvienoje vietoje: kelias, vedantis į jį, yra kiekvieno krikščionio, tiksliau, kiekvieno žmogaus, kelias. Mes taip pat galime, kaip moterys ir Petras, eiti prie kapo. Kaip…
Velykų aštuntąją dieną – Atvelykį – tęsiame Viešpaties prisikėlimo šventimą, jo susitikimą su savo mokiniais. Pirmasis iš dviejų Kristaus pasirodymų, aprašytų šiandienos Evangelijoje, įvyksta Velykų vakarą, pirmosios svaitės dieną (plg. Jn 20, 19), o antrasis – „po aštuonių dienų“ (Jn 20, 26), tai yra vėl pirmosios savaitės dieną. Šių dviejų pasirodymų laiko pabrėžimas rodo evangelisto…
Didžiojo šeštadienio vakare, nusileidus saulei, susirenkame švęsti Velyknakčio liturgijos – Kristaus prisikėlimo, perėjimo iš mirties į gyvenimą, iš tamsos į šviesą. Nuo penktadienio Kristus buvo paguldytas kape. Rodos, mirtis jį visiškai nugalėjo, ir ši Velykų naktis, panirusi į tamsą ir tylą, atrodo kaip mus nuo Dievo skiriančios mirties simbolis. Tačiau kaip tik šiuo momentu, nakties…
Verbų sekmadienis mus atveda į Didžiąją savaitę, kai Viešpats Jėzus žengia link savo žemiškojo gyvenimo kulminacijos. Jis kopia į Jeruzalę įvykdyti Raštų ir būti pakabintas ant kryžiaus medžio, sosto, iš kur jis karaliaus amžinai patraukdamas prie savęs visų laikų žmones ir teikdamas visiems atpirkimo dovaną. Iš evangelijų žinome, kad Jėzus keliavo į Jeruzalę kartu su…