Bažnyčios žinios

Trejybės slėpinys

Bene dažniausiai vartojami katechetiniai simboliai, kuriais norima išreikšti Švč. Trejybę, yra trilapis dobilas ar lygiakraštis trikampis. Jais norima pailiustruoti tiesą, kad Dievas yra tuo pačiu metu Trejybė ir Vienybė. Tačiau jie nėra bibliniai. Visi simboliai, kuriais norima atvaizduoti Trejybę, turi bendrą bruožą: jais siekiama parodyti, kad trejybiškumas neprieštarauja vienybei. Tačiau nė vienas simbolis negali visapusiškai…

„Vėl grįšiu pas jus!“

Kaip ir praėjusį sekmadienį, šiandien girdime Jėzaus žodžius, pasakytus Paskutinės Vakarienės metu. Tai bene reikšmingiausi ir brangiausi Jėzaus pasakyti žodžiai. Reikia pripažinti, jog bendras įspūdis, juos išklausius, gana netikras. Mus kiek glumina tai, jog nesilaikoma mums įprastos loginės pasakojimo sekos. Atrodo, kad Viešpats skuba nuo vienos temos prie kitos, o šių minčių niekas tiksliai nesusieja….

Matyti ir tikėti

A. de Sent-Egziuperi „Mažajame Prince” lapė patiki Mažajam Princui paslaptį: „Gerai matyti galima tik širdimi. Esminiai dalykai nematomi akimis”. Mažasis Princas pakartojo šį sakinį, kad geriau įsimintų. Mes taip pat pritartumėm šiam teiginiui, nereikalaudami tam kokio nors griežto pagrindimo. Šį teiginį paprasčiausiai patvirtina gyvenimo patyrimas. Jeigu kas nors reikalautų patvirtinti šią tiesą, tai reikštų, kad…

Atpildas ir gailestingumas

Pirmojoje Samuelio knygoje gausu pasakojimų apie varžybas tarp Sauliaus ir Dovydo. Saulius iš pavydo tampa priešiškas Dovydui: Dovydas pranoko jį kovų laimėjimais. „Saulius užmušė savo tūkstančius, Dovydas savo dešimtis tūkstančių” (1 Sam 18, 7). Kai Saulius nusprendžia užmušti Dovydą, pastarasis priverstas bėgti. Šios dienos skaitinyje aprašoma, kaip Dovydas užklumpa miegantį Saulių ir turi progą atimti Sauliui gyvybę….

Meilės kelias

„Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią.” Šiais apaštalo Pauliaus žodžiais iš Laiško Korintiečiams prasideda viena gražiausių Šventojo Rašto vietų – vadinamasis Himnas meilei. Tikrai, šis kelias pranoksta visus kitus kelius. Tikra yra tai, kad meilė – svarbiausias žmogiškosios būties dalykas. Vienintelis klausimas, kurį kelia sau žmonės ir į kurį taip sunku atsakyti,– kas toji meilė ir…

Dvi karalystės

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Šio sekmadienio skaitinius vienija mintis apie Karalystę, kurią Jėzus, antrąkart nužengęs į pasaulį, perduos Tėvui. Pirmajame skaitinyje pranašo perteikiamoje vizijoje Bažnyčios tradicija įžvelgia Kristaus paveikslą. Antrajame skaitinyje jau aiškiai kalbama apie Jėzų, kuris yra Alfa ir Omega, kuris ateina su debesimis. O Evangelijoje girdime Jėzų liudijant apie Karalystę Poncijaus Piloto akivaizdoje. Daugumai…

Dvylikos pasiuntimas

Mūsų žodžiuose ir posakiuose dažnai glūdi gilesnė prasmė, negu atrodo iš pažiūros. Kai tikintieji sekmadieniais dalyvauja šv. Mišiose, jie atlieka savo kaip katalikų pareigą. Pats žodis Mišios turi gilesnę prasmę, negu paprastai numanoma, kalbant apie sekmadienio pareigos atlikimą . Jis kilęs iš lotyniškojo “missa”,  turinčio “pasiuntinybės” reikšmę. Baigiamųjų Mišių žodžių “ite missa est” prasmė yra…

Kas save aukština, bus pažemintas

Fariziejų būta ne tik Jėzaus laikais. Fariziejiškumas yra nuolatinis pavojus visais laikais ir išbandymas, ypač tenkantis religingiems žmonėms. Nors ir gerbdamas Rašto mokytojų bei fariziejų mokymo autoritetą, Jėzus atmeta jų gyvenimo būdą. Praraja tarp mokymo ir gyvenimo yra smerktinas dalykas, Jėzus reikalauja žodžių ir darbų sutapimo. Jėzaus kritika fariziejų adresu yra daugialypė. Jis prikiša fariziejams,…

Dievas yra istorijos Viešpats

Dievo Tautai niekada neteko gyventi šiltadaržio sąlygomis. Pergalės džiaugsmą  keitė įtampa ir nerimas dėl artėjančios grėsmės, ramų gyvenimą savoje žemėje nutraukė tremtis. Kaip lengva  politinės maišaties, ekonominės suirutės sąlygomis prarasti tikėjimą ir viltį, užmiršti, kam tarnauji ir, koks pagrindinis gyvenimo tikslas! Šios dienos Šventraščio tekstai mums sako, kad mus valdo ne permainingos istorinės aplinkybės, o…

Pasitikėti Dievu ir atsakyti į jo meilę

Skaitydami Šventraštį prisimename Išganymo istoriją, kurios šerdis – pokalbis tarp žmogaus ir jį užkalbinusio Dievo, su meile ir kantrumu laukiančio  atsako. Dievo rūpestį žmogumi apdainuoja Izaijas, lygindamas jo išrinktąją tautą su vynuogynu, kurį Viešpats stropiai prižiūri: purena žemę, išrenka iš jos akmenis ir apsodina rinktinėmis vynuogėmis (plg. Iz 5, 2). Tačiau giesmė baigiasi liūdnai. Vietoj…