Išrautas iš savo namų, iš savo aplinkos, senas vienišas žmogus gyveno be draugų tolimame neturtingame kaime Italijoje. Kalėdų laikotarpiu jį aplankė kunigas. Senelis jo laukė padengęs stalą ir padėjęs dvi krištolines taures. Iš savo skurdžios pensijos sukrapštė ir nupirko butelį šampano. Kunigas, peržengęs slenkstį, palaimino namus, pasveikino senelį ir pasakė, jog vėluoja, nes skuba į…
Gerasis ganytojas, laikantis ant pečių avelę, vaizduoja Išganytoją Kristų ir žmogaus sielą, kurią Jis išgelbėjo. Tai vienas iš dažniausių simbolių, vaizduojančių Kristaus meilę. Šį simbolį labai mėgo pirmųjų amžių krikščionys. Gerojo Ganytojo sekmadienį minime Pasaulinę maldų už pašaukimus dieną. Priklausydami Kristaus kaimenei, paprašykime Dievą, kad mūsų tauta niekada nestokotų išmintingų ir šventų kunigų. Tegul jie…
„Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos.“ Nežymus, bet kartu labai iškalbingas Jėzaus meilės apaštalams gestas. Apaštalams, pavargusiems nuo naktinės žvejybos ir nusivylusiems dėl nesėkmės, Jėzus pasiūlo pavalgyti. Rodos, koks paprastas meilės ir draugiškumo gestas, bet sykiu ir koks didis, nes jį daro pats Kristus. Dievas myli žmogų ir…
Broliai ir seserys, paraginimu „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ pradėjome gavėnią, šis paraginimas šiandien – Kristaus iš numirusių prisikėlimo šventės dieną – įgyja savo pilnutinę reikšmę. Evangelinės žinios centras yra toks: Jėzus buvo miręs ir prisikėlė dėl mūsų. Žodis Pasqua reiškia „perėjimas“. Kristus išėjo iš kapo, iš mirties į gyvenimą. Tai Gyvojo Dievo triumfo diena. O…
Šiandien liturgija sujungia karališką Kristaus triumfą ir jį pažeminančią siaubingą kančią. Iš vienos pusės iškilmingas Jėzaus sutikimas, iš kitos pusės – tos pačios minios pasmerkimas. Paprastai sekmadieniais galima surasti bendrą temą, kaip raudona gija jungiančią visus skaitinius, o šiandien tai padaryti yra sunkiau. Tačiau būtent šiandien galima rasti atsakymus į svarbius mūsų gyvenimo klausimus. Pavyzdžiui,…
Kas gi iš žmonių be nuodėmės? Kas turi teisę teisti? Į šį klausimą mums atsako šv. Jonas: „Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos“ (1 Jn 1, 8). Nuodėmė yra nuolatinis pavojus žmogui jo žemiškajame gyvenimo kelyje. Kiekvienas nusidedame, tik vienų blogybės išeina aikštėn, o kiti jas kaip įmanydami slepia….
Šio sekmadienio Evangelija mums kalba ne tik apie nuodėmę ir atgailą, bet ir apie Dievo gailestingumą. Susitaikymas su Dievu. Nėra gražesnio veiksmo už susitaikymą su Dievu. Sugrįžti, kad iš naujo taptum Dievo draugu. Mums visiems reikia gailestingumo, kadangi visi esame nusidėjėliai, būdami silpni labai dažnai klystame. Du sūnūs šiandien atstovauja mūsų žmonijai, padalytai į nusidėjėlius…
Kartais mes sutinkame žmonių, kurie sakosi esą taip laimingi, lyg dangus būtų ant žemės. Ar iš tikrųjų taip gali būti? Ar iš tikrųjų galima visada būti ramiam, patenkintam, linksmam ir nieko nebijoti? Šv. Raštas sako, jog gyvenime patiriame tik trupinėlius laimės, praktiškai tik pragiedrulius. Dažnai laimė greitai užgęsta užleisdama vietą žemiškoms problemoms, fizinėms ir dvasinėms…
Gundymai neatsiejamai lydi žmogų per visą gyvenimą. Mūsų gyvenimas – tai pavojingas kelias, pilnas gundymų. Gundymo formos ir būdai keičiasi priklausomai nuo laiko, papročių ir kultūros, tačiau visada išlieka pagrindinės pagundos: turėti, galėti, žinoti ir patikti. Todėl šiandieninė visuomenė suteikia gundytojui nesuskaičiuojamų galimybių. Šėtonas pasiūlė Mesijui tris pasaulio užkariavimo būdus. Pirmuoju gundymu masės pavergiamos žemiškųjų…
Dievo, laisvai ir dovanai pasirenkančio žmogų, tema atsispinti visuose trijuose liturginiuose skaitiniuose. Izaijas buvo pasirinktas per liturgines apeigas Jeruzalės šventykloje: „Išgirdau Viešpaties balsą: Ką man pasiųsti? Kas gi mums eitų? ir atsiliepiau: Štai aš: mane ir pasiųsk!“ Petras žvejybos metu: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi.“ Galiausiai Paulių Viešpats pakviečia tuomet, kai jis keliauja į…