Liturginiai Bažnyčios metai iš pradžių plėtojosi prasidėdami ne nuo Kristaus gimimo, bet nuo tikėjimo Prisikėlimu: Kristaus prisikėlimas yra krikščioniškojo tikėjimo pagrindas, Evangelijos pagrindas, pagimdęs Bažnyčią. Todėl būti krikščionimis reiškia gyventi velykiškai, susiejant save su perkeitimu, kylančiu iš Krikšto, kuriuo esame numarinami nuodėmei, kad gyventume su Dievu (plg. Rom 6, 4). Šventosios Kalėdos – Velykų slėpinio…
Paskutinįjį advento sekmadienį, likus savaitei iki šventųjų Kalėdų, Evangelijos tekstas mums primena tą didingą akimirką, kai Mergelė Marija savo ištartu „taip“ priima Dievą: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Įsikūnijimo pagrindinė žinia skelbia, jog neregimasis Dievas įžengė į regimąjį pasaulį tam, kad mes, kurie esame susieti su materialiu pasauliu,…
Tikroji šviesa yra Kristus, Tėvo meilės apreiškėjas; spindinti šviesa, kuri įveikia pasaulio tamsą ir parodo žmogaus gyvenimui tikrąją kryptį. Tačiau ši apreiškimo šviesa gali būti pastebėta tik tikėjimo akimis; todėl reikia šviesos liudytojo, įvesdinančio kitus į slėpinio pažinimą. Liudytojo veikla ir žodis kreipia kitų žvilgsnį nuo savęs į Kitą. Pirmtakas yra kaip aušra, pirma šviesos…
Antrąjį advento sekmadienį pasirodo Jonas Krikštytojas, Jėzaus pirmtakas, tarpinė asmenybė tarp pranašystės ir pažado įvykdymo. Išties Jonas jau nuo pat gimimo buvo pasveikintas savo tėvo Zacharijo kaip pranašas: „O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu,0 nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti“ (Lk 1, 76). Manoma, kad Jonas kurį laiką praleido religinėje bendruomenėje, savo…
Šiandien, paskutinį liturginių metų sekmadienį, Bažnyčia, švęsdama Kristaus Karaliaus iškilmę, pateikia didingą Paskutinio teismo paveikslą: būsime teisiami pagal meilę, mūsų veiksmingai parodytą savo artimui. Čia nėra paminėtas tikėjimas, kuris, be abejo, yra Dievo ir žmogaus santykio pagrindas. Paskutinio teismo vizija tik pabrėžia, jog tikėjimas neaprėpia viso santykio. Tikėjimas turi vesti į žmogaus perkeitimą. Mat po…
Talentas Jėzaus laikais buvo ne pinigas, bet svorio matas, maždaug 39 kg sidabro luitas. Jo vertė tada buvo apie 6000 denarų, o vienas denaras būdavo vienos dienos darbo užmokestis. Erazmas Roterdamietis († 1536) pirmasis žodžiui „talentas“ suteikė platesnę reikšmę, kuria mes ir šiandien nusakome žmogaus gebėjimus. Palyginime matome, kad talentas nėra uždirbtas ar nupirktas. Jis…
Dėl karšto klimato Palestinoje vestuvės prasidėdavo vakare ir tęsdavosi iki vėlyvos nakties. Vestuvių dieną jaunosios draugės būdavo kartu su jaunąja jos namuose. Jaunosios giminaičiai tardavosi su jaunikiu dėl vestuvių kainos. Sutarus jaunikis kartu su savo draugais vykdavo į jaunosios namus. Tam tikroje kelionės vietoje vienas iš jaunikio draugų paspartindavo žingsnį link jaunosios namų ir garsiai…
Mirusiųjų paminėjimas – mus kviečia akimirką stabtelti ir pamąstyti apie tai, kas esame ir kas būsime. Žvelgdami į artimųjų kapus jaučiame, kad šis gyvenimas iš tikro yra ilgesnė arba trumpesnė akimirka, dovanota Dievo ir besitęsianti anapus šio gyvenimo. Ankstyvojoje Bažnyčioje krikščionių mirties diena buvo švenčiama iškilmingai ir vadinama „gimimo diena“ (lot. dies natalis). Žmogus, susivienijęs…
„Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“ (Mt 5, 8). Kai girdime šį palaiminimą, dažniausiai manome, jog tai šeštojo Dievo įsakymo atitikmuo: „Nesvetimauk.“ Šis aiškinimas dominavo ilgus amžius krikščioniškame dvasingume. Tačiau graikiško žodžio katharos (liet. „tyraširdis“) pirminė reikšmė yra „skaidrus“, „nuoširdus“. Pavyzdžiui, kalbėdami apie skaidrų, permatomą ir nedrumzliną vandenį, sakome tyras vanduo. Todėl „tyraširdžio“ antonimas yra…
Sinagogoje buvo suformuluota 616 įsakymų, iš jų 248 teigiami ir 365 neigiami, savo ruožtu šie nuostatai suskirstyti į mažuosius ir didžiuosius. Tokiame gausume žmogui norisi aiškumo, paprastumo, nuoširdumo. Be to, žmogus ieško saugumo. Įstatymas gali būti būdas, kaip tą saugumą pasiekti. Meilė – įsakymo pilnatvė. Jėzus, atsakydamas į klausimą, neišskyrė kurio nors įsakymo, bet, kas…