Viešajame gyvenime vis dažniau pasigirsta, kad valdžia privalo tarnauti žmonėms. Šį teiginį, bent jau žodžiais, išpažįsta visų lygių politikai. Priešingai kalbėti būtų „nekorektiška“. Nors gyvenime netrūksta piktnaudžiavimo valdžia ar autoritarinio valdymo patirčių, visuotinis suvokimas, kad valdžia privalo tarnauti, jau yra nemenkas pasiekimas. Sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės rūpybos sistemos mums tapo savaime suprantamu ir neatsiejamu civilizacijos…
Kristaus Karaliaus švente Bažnyčia baigia dar vienus liturginius metus. Karalių laikai seniai praėjo, todėl 1925 m. popiežiui Pijui XI ją paskelbus enciklikoje “Quas primas” buvo abejojančių šios šventės tikslingumu. Vis dėl to ji prigijo liturginiame kalendoriuje, nors dabar dažniau tituluojama Kristaus Pasaulio Valdovo švente. Kaip pavadinsi, nepagadinsi. Kristus yra pasaulio ir istorijos Viešpats, o šio…
Pranašas Amosas buvo didysis teisingumo šauklys, gynęs Dievo įsteigtą ir Sandora įtvirtintą dorovinę tvarką. Jis pliekė karštligiško turtėjimo epochoje (Jeroboamo II karalystės laikotarpiu, 783 – 743 m. prieš Kristų) įsigaliojusias negeroves. Jo akis badė socialinio nuosmukio požymiai. Turtai, suplaukę į nedaugelio tautos vadovų rankas, buvo jų korupcijos priežastis; vargšų išnaudojimas tapo įprastas dalykas; ištobulintos tautinės…
Kartais mus trikdo Evangelijos palyginimai, kuriuose vaizduojami kitokie, seniai istorijos praeitin nuėję socialiniai santykiai. Jėzus, palyginimu mokantis mus būti tarnais ar vergais, anaiptol nenori mūsų pažeminti. Palyginimas tik pabrėžia, kad visiškai priklausome Dievui. Mūsų laisvė nereiškia išsilaisvinimo nuo Dievo – esame laisvi Dieve ir dėl Dievo. Palyginime vaizduojamų tarnų darbo laikas neribojamas, jie neturi poilsio…
Šį sekmadienį Šventojo Rašto skaitiniai kviečia mus mąstyti apie tarnystę. Vatikano II Susirinkimas ypač pabrėžė, jog Bažnyčioje į įvairias tarnystes kviečiami ne tik kunigai ar vienuoliai, bet visų pirma pasauliečiai. Pasirodžius, kad vienai visuomenės grupei reikalinga pagalba, buvo parinkti septyni vyrai ir atvesti pas apaštalus, kurie „melsdamiesi uždėjo ant jų rankas”. Paprastai ši vieta laikoma…
Gyvenime daug dalykų neįžvelgiame. Dažnai pačių didžiųjų – Dievo Sūnaus, Dievo karalystės… Gyvenime tiek kartų sutikome Dievą: melsdamiesi, patarnaudami kitiems. Tačiau šiuose susitikimuose Dievas vis likdavo tarsi pasislėpęs nuo mūsų. Gal net mums atrodydavo, kad Dievas mūsų vengia. Juk niekada negalime Jo sau pasiturėti. Negalime pasakyti: „Dabar aš Jį pažinau!“ Keliaudami pas Dievą mes vis…
Pasakojimas apie sunkiai sergančią katalikę mergaitę protestantų ligoninėje. Jos karštis siekė 41 laipsnį. Atėjus kunigui ir suteikus Paskutinį patepimą, mergaitės karštis netikėtai nukrito dviem laipsniais. Ji pasijuto lengviau. Gydytojas, pamatęs tai, nustebo ir pasakė, kad kunigas turėtų dažniau lankyti ligoninę. Pasakojimas iliustruoja Sakramentų, ypač Paskutinio patepimo, galią ne tik sielai, bet ir kūnui. Vienoje protestantų…
Filosofas Diogenas, ieškodamas tikro žmogaus tarp minios, vadino žmones gyvuliais, nes jie pasiduodavo savo geiduliams. Šv. Stanislovas Kostka, kovodamas su pagundomis, sakydavo esąs gimęs aukštesniems dalykams. Išmintingasis Diogenas kartą dienos metu užsidegė žibintą ir išėjo su juo į turgavietę. Nustebę žmonės paklausė jį: „Ką tu čia darai?“ Diogenas atsakė: „Ieškau žmogaus.“ Žmonės jam atsakė: „Argi…
Šį sekmadienį evangelistas Morkus parodo mums Jėzų, apsuptą didžiulės minios. Minia kelia gailestį, nes atrodo „tarsi avys be piemens”. Ši Jėzaus užuojautos sulaukusi minia yra visų laikų pasaulio įvaizdis. Jis tinka ir pranašo Jeremijo laikams – ką tik skaitėme jo žodžius apie išblaškytas kaimenės avis, – ir mūsų dienoms. Ar tai reiškia, kad pasaulyje vyrauja…
Kai atsivertė Džei Džons (Jay Johns), kuris vėliau tapo žinomu evangelistu, jam mama sakė: žinai, tau smegenis išplovė. Tuomet jis atsakė savo mamai: jeigu tu žinotum, kas buvo tose smegenyse, tu džiaugtumeisi, kad jas išplovė.
Kijeve, Šv. Sofijos katedros apsidėje, akis patraukia didinga freska, vaizduojanti Švč. Mergelę Mariją, sudėtomis rankomis ir žvelgiančią į viršų, kur pavaizduotas Kristus kaip pasaulio viešpats ir teisėjas. Šio paveikslo pagrindinis akcentas ne Švč. Mergelė Marija, bet jos Sūnus Jėzus Kristus. Pati Mergelė Marija, maldai sudėtomis rankomis, žvelgia į savo Sūnų, tarsi visiems Bažnyčios vaikams rodydama,…
Pasakojimas apie jauną vaistininko pagalbininką Savanoje, kuris per geltonosios drugio epidemiją liko ištikimas savo darbui, nors visi kiti pabėgo. Jis dirbo dieną ir naktį, slaugė sergantį savininką iki jo mirties, paskui virėją, kol ji pasveiko, o galiausiai ir pats susirgo. Jo draugas, kurį jis pagydė, jį slaugė, tačiau abu mirė. Pasakojimas pabrėžia pareigos atlikimą, ištikimybę…