Pranašas Izaijas skelbiamą tikrovę aprašo kaip jau įvykusią. Ištremtoji tauta neliks tamsoje, ji bus išlaisvinta. Šį Izaijo tekstą turime suprasti kaip dvasinį išlaisvinimą. Pati blogiausia tremtis žmogui yra nuodėmės pančiai ir atskirtis nuo draugystės su Dievu. Tamsybių šalis yra ta vieta, kur Dievas nebesuvokiamas kaip artimas žmogui, kaip Emanuelis. Tamsybėse ir dvasinėje sumaištyje mums gresia…
Maža klaida gali turėti didelius padarinius.
Dievas kiekvieną veda skirtingais keliais. Tad vargu ar atsiras siela, kurios keliavimo būdas bent pusiau sutaptų su kitos keliavimo būdu. Šv. Kryžiaus Jonas, Gyvosios meilės liepsna
Žodžių ir darbų tarpusavio neatitikimas yra tarsi autoriteto vėžys. Kas nori klausyti to, kuris vienaip moko, o pats kitaip elgiasi? Veidmainystės šaknys kyla iš pirmųjų žmonių nuopuolio. Nepažeisti gimtosios nuodėmės žmonės buvo atviri vieni kitiems, jokie barjerai netrukdė nuoširdžiai bendrauti: „Jiedu abu buvo nuogi, žmogus ir jo žmona, tačiau jie nejautė jokios gėdos” (Pr 2,…
Nuosavybės atžvilgiu Luko evangelijoje laikomasi atsargios nuostatos. Turtas vadinamas net stabo Mamonos vardu, nes žmogus lengvai leidžiasi jo pavergiamas. Mamona – hebrajiškas ar aramėjiškas žodis, kuris reiškia tai, kuo žmogus pasitiki, platesne prasme reiškiantis kiekvieną materialų turtą ar pinigą, tačiau Jėzui jis – stabas, priešprieša gyvajam Dievui. Pats pinigas nėra „apgaulinga Mamona“ ar „stabas“, bet…
Geltonojo drugio epidemijos metu Savanoje, visiems pabėgus, jaunas vaikinas pasisiūlė slaugyti ligonius. Nepaisant pavojaus, jis atsidėjo šiam darbui ir net paaukojo visą savo uždarbį ligonių labui. Mirė pats užsikrėtęs. „Tamsta pavaduoji Frankliną“, tarė ministras grafas de Vergennes Džefersonui, pasiųstam į Paryžių pasiuntiniu. „Tik užimu jo vietą“, atsakė Džefersonas, „joks žmogus negali jo pavaduoti.“
Pasakojimas-palyginimas apie keliautoją, sutikusį slibiną su septyniomis galvomis. Jis nukirto šešias galvas, bet paliko paskutinę. Kai keliautojas užmigo, slibinas atsigavo ir jį pasmaugė. Palyginimas su kova prieš ydas – negalima palikti nė vienos ydos nenuvaldyta, nes ji gali sunaikinti. Vienas keleivis, sako padavimas, susitikęs miške baisų slibiną su septyniomis galvomis. Pabėgti nuo slibino nebebuvę galima….
Ko Jėzus labiausiai troško artinantis mirčiai? Kas jam buvo svarbiausia pačiomis paskutinėmis žemiškojo gyvenimo valandomis? Jis matė džiūgaujančias žmonių minias, jų lūkesčius ilgintis išvaduotojo karaliaus. Galėjo įpilti alyvos į jų jausmus, kurstyti kurti žemiškąją karalystę. Galėjo toliau gydyti ligonius, maitinti alkanuosius, guosti prislėgtuosius. Tai būtų dar labiau sužadinę minios entuziazmą. Džiūgaujančių žmonių lūkesčiuose veikiausiai netrūko…
Šiandien penktasis Velykų sekmadienis. Atkreipkime dėmesį, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje nesakoma: „Penktasis sekmadienis po Velykų“, kaip, pavyzdžiui, Kalėdų laiku girdime sakant: „Pirmasis (ar antrasis) sekmadienis po Kalėdų“, bet „Pirmasis (ar antrasis ir t. t.) Velykų sekmadienis“. Išties po Velykų – Kristaus mirties ir prisikėlimo – jau nieko nebegali būti didingesnio ir svarbesnio. Neverta manyti, jog kažkas…
„Štai Dievo padangtė tarp žmonių.” Ši mintis iš antrojo liturginio skaitinio dažnai kartojama Šventajame Rašte. Ji žadina mūsų tikėjimą ir primena tuos laikus, kai prie Sinajaus kalno Izraelis formavosi kaip Dievo tauta. Nuo tada buvo nuolat suvokiamas Dievo, kažkokiu būdu gyvenančio tarp savo žmonių, buvimas. Dievo esamybę išreiškė Sandoros skrynia. Viešpats buvo vaizduojamas kaip „sėdintis…
Šiandien švančiame pergalės prieš mirtį dieną. Šią pergalę Jėzus laimėjo Velykų dieną, o šiandien į ją įsilieja jo Motina. Kaip ir per visas kitas Marijos šventes ji pasirodo visiškoje vienybėje su savo Sūnumi, trokštanti ištikimai vykdyti Jėzaus Motinos vaidmenį. Kadaise ši šventė vadinta Marijos Užmigimu. Užmigimo sąvoka nurodo Marijos žemiškojo gyvenimo pabaigoje įvykusį mirties slenksčio…
Sodo grožis tampa pamoka apie Dievo išmintį ir kūriniją.