Morkaus evangelijos pasakojimas prasideda keistokai: „Taip jie ateina į Jerichą”. Kitas sakinys: „Iškeliaujant jam su mokiniais ir gausinga minia iš Jericho…”. Iš pirmojo sakinio galėjome tikėtis kokio nors svarbaus Jėzaus tarnystės įvykio šiame mieste. Iš kito sakinio atrodo, jog Jėzus buvo įžengęs į Jerichą vien tam, kad po to iš jo išeitų. Egzegetai aiškina, kad…
Sąžininga prekyba reikalauja saiko ir atsakomybės.
Šv. Pranciškus Asyžietis, nugalėjęs prigimtinę baimę, apkabino ir pabučiavo raupsuotąjį. Tai tapo jo atsivertimo pradžia. Nuo tada jis tarnavo raupsuotiesiems, vadindamas juos broliais ir seserimis. Jaunas kaimietis atsisakė pinigų už gelbėjimą, prašydamas atiduoti juos vargšai šeimai. Prezidentas, atidaręs duris vėlai grįžusiems žmonėms, pasielgė mandagiai ir geranoriškai. Šv. Pranciškus Asyžietis visada buvo gailestingas: kas tik ko…
Savo viešosios veiklos pradžioje Galilėjoje Jėzus kalba žmonėms palyginimais. Palyginimas (gr. parabole) yra tam tikra Jėzaus kalbėjimo forma, kuri tuo pačiu metu apšviečia ir pridengia tiesą bei vaizdžiai sugretina Evangelijos tiesų ir kasdienių įvykių panašumus. Šiuo žodžiu graikai vadino bendros simbolinės prasmės pasakojimą. Simbolinė kalbėsena būdinga visoms kultūroms ir yra būtina perteikiant Dievo slėpinį. Palyginimas…
Šios dienos Viešpaties Krikšto švente baigiasi Kalėdų liturginis laikas. Kūdikį, kurį Betliejuje išminčiai iš Rytų pagarbino įteikdami simbolines dovanas (plg. Mt 2, 1–12), dabar jau atrandame subrendusį, po trisdešimties metų (plg. Lk 3, 1–2), prie Jordano upės krantų, kur didysis pranašas Jonas krikštija. Krikštas (gr. baptízô reiškia „panardinti“), kurį Jonas ragino priimti, skiriasi nuo įprastinių…
Šv. Pranciškus Borgija buvo pasiųstas apžiūrėti karalienės Izabelės lavono. Atidaręs karstą ir pamatęs puvėsių krūvą vietoj garsios karalienės, jis suvokė žemiškos grožybės ir turtų laikinumą. Šis reginys paskatino jį atsisakyti pasaulio ir įstoti į vienuolyną, kur jis tapo šventuoju. Šv. Pranciškus Borgija buvo pasiųstas iš Toledo į Grenadą pažiūrėti karalienės Izabelės, karaliaus Karolio V žmonos,…
Tėvai atnešė pas Pal. Arso kleboną paralyžiuotą vaiką, prašydami palaiminimo. Klebonas pirmiausia išklausė tėvų išpažintį. Tėvas, senas muzikantas, turėjo atsisakyti savo amato, groti šokiams. Po ilgų dvejonių, dėl vaiko jis sutiko ir sudaužė savo smuiką. Tą pačią akimirką vaikas pasveiko. Vieni tėvai atnešė pas pal. Arso kleboną suparaližuotą vaiką ir prašė jį palaiminti. Pal. klebonas…
Prancūzijos karalius šv. Liudvikas gimė 1215 m. Jis tapo karaliumi sulaukęs vienuolikos metų, dar valdant motinai, po to per keturias dešimtis karaliavimo metų buvo energingas ir visų gerbiamas valdovas. Šventojo Liudviko gyvenimas buvo toks maldingas ir kupinas pasiaukojimo, jog net laisvamanis Volteras pripažino jo kaip karaliaus, didvyrio ir žmogaus dorybių darną. Šis šventasis karalius mėgdavo…
Praėjusį sekmadienį girdėjome Jėzaus palaiminimus, skirtus dvasios neturtėliams, pasitikintiems Viešpačiu, o ne vien žmogiškomis jėgomis bei ištekliais. Šiandien Jėzus tęsia mokymą apie palaiminimus, taikydamas jį santykių su kitais žmonėmis sričiai. Vienas sunkiausių tų santykių egzaminų yra priešų meilė. Atsimename, kad kliūtis įžengti į Dievo karalystę yra turtingumo dvasia ir savininkiškas instinktas. Jei norime pasitikrinti, kokiu…
Neįtikimas meilės stebuklas. Viešpats Jėzus tapo gyvąja duona, kad mes ją valgytume ir turėtume savyje jo gyvybės (plg. Jn 6,52). Dar daugiau: Išganytojas šv. Komunijoje save mums duodamas kaip dovaną, sako: “Kas valgo Mano kūną ir geria Mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, (…) tas pasilieka Manyje ir Aš jame”. Kitoje Evangelijos vietoje Jėzus kalba:…
Šio sekmadienio Evangelija gali mus nugąsdinti: iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad meilė vaikams ar tėvams supriešinama su meile Jėzui. Iš šių griežtų žodžių sunku atpažinti tą patį Jėzų, laiminusį vaikus ir raginusį tapti mažutėliais dėl Dangaus karalystės. Žinoma, Jėzus neprašo iš mūsų daugiau, negu pats yra mums padaręs. Jis labiau klausė dangiškojo Tėvo valios negu…
Šį sekmadienį Viešpats nori pratęsti pokalbį su savo Bendruomene apie misiją. Tai paskutinioji iš penkių Evangelijos pagal Matą, Jėzaus kalba. Paskutinioji ir labiausiai spalvinga, labiausiai įpareigojanti, labiausiai sunki. Šiandieninė liturgija visą savo dėmesį sutelkia į priėmimą: pranašo, teisiojo, mažutėlio, tai yra savojo Viešpaties, savojo kryžiaus, savojo krikščioniško gyvenimo priėmimą. Tačiau šis priėmimas ne pasirinktinas, bet…