Pasakojimas apie vokiečių karalių Karolį V, kuris uoliai kas sekmadienį klausydavo Mišių. Kartą pamaldų metu pas jį atėjo tarnas pranešti, kad atvykęs pasiuntinys reikalauja skubaus susitikimo. Karolis V atsakė, kad dabar kalbasi su kitu karaliumi ir priims pasiuntinį po šio pasikalbėjimo. Pasakojimas iliustruoja Dievo teikimą virš žemiškų reikalų ir Mišių pamaldumo svarbą. Vokiečių karalius Karolis…
Panelė Marija Heten Didelot, po nepavykusios operacijos, kelis kartus lankė Lurdą. Pirmą kartą nepagijo, tačiau 1930 m., per kitą kelionę, priėmusi šv. Komuniją, staiga pasijuto sveika. Gydytojai patvirtino, kad ligos žymių nėra ir jos svoris padidėjo. Dėkodama Švč. Marijai, ji pasiliko Lurde tarnauti ligoniams. Jos pagijimas buvo pripažintas antgamtišku. 1906 m. Wassy gimusiai panelei Marijai…
Krikščionys neabejoja, kad istorija turi pabaigą, kai šlovingai pasirodys prisikėlęs Viešpats. Kai kuriais istorijos laikotarpiais antrojo Kristaus atėjimo laukiama ypač intensyviai, įvairiausių „pranašysčių” trikdomi žmonės spėlioja, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyks. Jėzus anaiptol nenori, kad būtume baimingai susirūpinę, girdėdami Evangelijos raginimą budėti. Paulius, rašydamas tesalonikiečiams, neįtikinėja jų būsimuoju Kristaus atėjimu, nes jie tuo tiki….
Dėl karšto klimato Palestinoje vestuvės prasidėdavo vakare ir tęsdavosi iki vėlyvos nakties. Vestuvių dieną jaunosios draugės būdavo kartu su jaunąja jos namuose. Jaunosios giminaičiai tardavosi su jaunikiu dėl vestuvių kainos. Sutarus jaunikis kartu su savo draugais vykdavo į jaunosios namus. Tam tikroje kelionės vietoje vienas iš jaunikio draugų paspartindavo žingsnį link jaunosios namų ir garsiai…
Šio sekmadienio skaitiniai rengia Sekminių šventei. Evangelijoje Jėzus pažada mokiniams atsiųsti Globėją. Šventoji Dvasia aiškiai veikia Petro ir Jono misijų darbe. Pilypo pamokslavimas ir gydymas Jėzaus vardu sukėlė mieste „didelį džiaugsmą”. Graikiškajame tekste pavartotas žodis, nusakantis trykšte trykštantį ir visa viršijantį džiaugsmą. Toks džiaugsmas galimas tik Viešpačiui veikiant. Toliau pasakojama, kaip Petras ir Jonas, atstovaujantys…
“Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis?” Taip kalbėjo “daugelis”, kurie sekė Jėzų po to, kai išgirdo jį kalbant. Tai jau šis tas. Šiandien dažnai nenorima klausyti Kristaus žodžių, ypač iš lūpų tų, kurie kalba Kristaus vardu – net neišgirdus, kas kalbama ar skelbiama. O ką jie buvo išgirdę? Tai, ką per pastaruosius keturis sekmadienius…
Šį sekmadienį Senojo Testamento ir Evangelijos skaitiniai ypač papildo vienas kitą. Abiejuose skaitiniuose svarstoma dramatiška pasirinkimo galimybė: laisvė priimti arba atmesti Dievą. Jozuės knygos pabaigoje vaizduojamos Izraelio gentys, galiausiai įveikusios savo priešus ir pasiekusios Pažado žemę. Tauta, susibūrusi savo vadovo Jozuės akivaizdoje, klauso pasakojimo apie išganymo įvykius nuo Abraomo laikų. Išrinktosios tautos istoriją siejanti gija…
Fantastinio žanro kūrinyje aprašomas dviejų krikščionių ir iš kosmoso atskridusių ufonautų susitikimas. Marsiečiai domėjosi įvairiomis proto formomis, religijomis ir tuo, kas skatina pasaulį žengti į priekį. Išgirdę apie Kristų, kad jis gimė žydų tautoje ir buvo ilgus amžius jo laukusios tautos Mesiju – išgelbėtoju, ufonautai sušuko: „Gražu, ir kas įvyko toliau?“ „Žmonės jo nesupratę Jėzų…
Ateinančio (XXXII) sekmadienio liturginiuose šv. Mišių tekstuose galima įžvelgti tris temas, kurios padeda pasiruošti šventimui. Jos yra tokios: 1) Prašymas Dievo apsaugoti nuo dabartinio gyvenimo pavojų, 2) Dievo išklausymas ir 3) jau įgyta amžinojo gyvenimo viltis. Prašymas Dievo apsaugoti nuo dabartinio gyvenimo pavojų Šv. Mišių pradžioje psalmistas prašo, kad jo malda pasiektų Dievą ir kad šis išgirstų…
Jėzui keliaujant su mokiniais kai kurių kaimų gyventojai atsisakė juos priimti. Kaip pasakojama Luko evangelijoje, mokiniai užsirūstinę sušuko: “Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!” Ar mes nesinešiojame širdyje panašių troškimų? Dievas turėtų tarsi energingiau įsikišti ir parodyti savo galybę. Kodėl Dievas vienodai elgiasi su maldingaisiais ir nemaldingaisiais, su teisiaisiais…
Šiandien mūsų visuomenėje daug sumaišties ir netvarkos. Žmonės kenčia dėl sunkių gyvenimo sąlygų, nuo neteisybės, melo, korupcijos. Dažnai klausiame, kada gi tas gyvenimas pagerės, kada žmonės taps sąmoningesni, jaus didesnę atsakomybę už save, kitus ir visą tautą. Susidūrę su neviltimi, giliai širdyje ieškome to, kas gali duoti viltį. Evangelija kalba apie viltį, kurią Dievas sėja…
Išklausę Evangelijos skaitinio, daugelis mūsų kartu su apaštalu Tomu taip pat norime paliesti savo rankomis Jėzų, kad galėtume sušukti vieną iš pačių gražiausių tikėjimo išpažinimų: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Šie žodžiai liudija, jog Dievas žmogui yra visų svarbiausias gyvenimo Viešpats. Nors ir kaip norėtume, negalime apkabinti savo rankomis Viešpaties ir paliesti jo žaizdų. Tačiau…