Didžiadvasiškumo iššūkis

Per ilgą krikščionybės istoriją nuolat rūpintasi teisinga doktrina (ortodoksija) ir teisinga gyvensena (ortopraksija). Teologai pripažįsta, jog abu šiuos aspektus sieja glaudus ryšys. Per visą Naująjį Testamentą nuolat parodoma, kad tikėjimas yra meilės artimui pagrindas. Tuo pat metu krikščionis privalo įrodyti savo tikėjimą veiksmais – tai ypač pabrėžia apaštalas Jokūbas. Ortodoksija netenka prasmės be ortopraksijos. Luko…

Tikroji laimė

Jeremijo pateikiama antitezė tarp tikinčiojo ir bedievio gali mums pasirodyti supaprastinta. Ar iš tikrųjų taip yra? Ar ši perskyra atitinka šiuolaikinę mūsų galvoseną? Šiandien kaip ir ankstesniais laikais žmogus privalo daryti aiškius pasirinkimus. Jei jis pasirenka save patį kaip visa ko matą ir vienintelį pažinimo šaltinį, jei Dievas išstumiamas iš žmogaus širdies, kur priimami sprendimai,…

Kitokios didybės akivaizdoje

Šio sekmadienio skaitiniuose matome giliausius religinius išgyvenimus. Žmogus susiduria su Dieviškąja didybe ir suvokia savo misiją. Pirmuoju atveju Izaijo knygoje šį reiškinį atskleidžia gausi simbolika. Dievas vaizduojamas kaip didingas karalius, sėdintis ant aukšto sosto. Serafimai, sparnuotos būtybės, išreiškia jam savo pagarbą. Dviem sparnais šios būtybės dengė savo veidą, kad jų neapakintų Dievo šlovė. Dviem sparnais…

Atmetimas ir meilė

Nei vienas istorinis Senojo Testamento veikėjas taip labai neprimena Jėzaus kaip Jeremijas. Bažnyčia tai pabrėžia, sugretindama šio sekmadienio liturginius skaitinius. Netrukus po Jeremijo laikų nežinomas pranašas tremtyje parašė eilę poemų, kurias dabar randame Izaijo knygoje. Šiose poemose aprašomas kenčiantis Jahvės tarnas. Kai kurie biblistai mano, kad Jeremijo gyvenimas galėjo pasitarnauti prototipu Izaijo knygos poemoms. Krikščionys…

Viešpaties apsireiškimas

Triumfuojanti pranašo giesmė iš Izaijo knygos toli pranoksta vienos tautos, grįžusios iš Babilono vergijos, pasididžiavimą. Jeruzalė vaizduoja visų pasaulio žmonių susitikimą su Dievu. Pasaulio tautos ilgisi miesto, nutvieksto Dievo šlovės. Išminčių žygis yra tarsi pranašystė, veiksmu papildanti žodinę Izaijo pranašystę. Epifanija yra tarsi signalas žmonijai leistis į žygį. Tai impulsas visoms tautoms laukiant šlovingojo Viešpaties…

Marijos motinystė

Bažnyčios liturgijoje po Kristaus Gimimo dienos minėjimo atskira iškilmė skirta jo Motinai. Bažnyčia pabrėžia glaudų Motinos ir Sūnaus ryšį Išganymo istorijoje. Marija yra tuo pat metu Dievo Motina ir žmonių motina. Gyvendama žemėje Marija buvo susijusi tiek su savo Sūnaus asmeniu, tiek su jo darbu. Vatikano II Susirinkimo konstitucijos Lumen gentium baigiamasis skyrius skirtas „Marijai,…

Pagarba šeimoje

Pagarba žmogaus asmeniui yra kertinis žmonių visuomenės akmuo. Kur nėra šios pagarbos, įsigali visokie nusikaltimai, prievartavimai, priespauda. Geroje krikščioniškoje šeimoje pagarba yra gerų santykių prielaida ir priežastis, drauge ir padarinys. Tai yra būtina meilės ryšių plėtojimo sąlyga. Gera šeima savo ruožtu puoselėja pagarbą visiems kitiems visuomenės nariams. Trijuose šio sekmadienio skaitiniuose kalbama apie pagarbą kaip…

Kalėdų nakties Mišios

Tai, kad Kalėdų proga aukojamos trejos skirtingos Mišios ir skaitomi skirtingi skaitiniai, turi gilią simbolinę prasmę. Vidurnaktį aukojamos Bernelių Mišios simbolizuoja amžinąjį Kristaus gimimą Tėvo prieglobstyje, rytmečio Mišios – Jėzaus gimimą Marijos įsčiose, o dienos Mišios – mistinį Kristaus gimimą tikinčiųjų širdyse.Ankstyviausias Kristaus gimimo šventimas gruodžio 25-ąją anksčiausiai užfiksuotas 336 metais. Ši šventė greitai paplito…

Jėzaus genealogija

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS    Genealogija yra daugiau negu vien vardų sąrašas. Ji nurodo kelią, atvedusį į dabartinį momentą. Tiek Izaijo skaitinys, tiek ištrauka iš Apaštalų darbų pilnutinę prasmę įgyja Mato genealogijos šviesoje. Apaštalų darbai primena mums, jog Dovydui buvo išpranašautas palikuonis, pranoksiantis jį patį. Izaijas primena Abraomui pažadą, kad jis taps didelės tautos tėvu ir turės…

Mesijo pažadas

Jonas sutinka Jėzų. Senasis Testamentas susitinka su Naujuoju Testamentu. Šis įvykis užbaigia advento laikotarpį. Nors šie du kūdikiai dar tebėra savo motinų įsčiose, pasakojime jau dvelkia būsimųjų Kalėdų nuojauta. Turime suvokti Luko aprašytų įvykių reikšmingumą. Nepanašu, kad evangelistui rūpėtų aprašyti tik šeimos memuarus ir kūdikio Jėzaus gimimo aplinkybes. Lukas panaudoja šias aplinkybes kaip nuostabaus teologinio…

Kantrus laukimas

Kantrus laukimas nėra savaime suprantamas dalykas. Natūralu ko nors laukti, karštai ir netgi nekantriai viliantis greičiau sulaukti. Tačiau šio sekmadienio Evangelija kalba būtent apie kantrų laukimą. Pirmąjį advento sekmadienį mūsų dėmesys buvo sutelktas į viltį, kuri yra pagrindinė šio liturginio laikotarpio tema. Antrąjį advento sekmadienį svarstome, kaip šiandien pritaikyti Jono Krikštytojo žodžius apie viltį. Dievo…

Jono skelbimas

Per liturginius metus iš Barucho knygos skaitoma tik C ciklo II advento sekmadienį ir per Velyknaktį. Žinoma, kad Baruchas buvo istorinis asmuo, Jeremijo sekretorius. Jis du kartus užrašė pranašo kalbas, nes Judo karalius sunaikino pirmuosius užrašus. Jei ne Baruchas, pasauliui galėjo nelikti nuostabiai jaudinančio religinės literatūros pavyzdžio. Tačiau šiandien skaitoma Barucho knyga, nors išleista jo…