Kalvio sūnus nuolat kalinėjo vinis į kalvės duris, nepaisydamas tėvo draudimo, nes manė, kad tai mažmožis ir vinis bus galima ištraukti. Vėliau, ištraukus vinis, durys liko sugadintos. Tėvas paaiškino, kad net maži dalykai, tokie kaip mažos nuodėmės, gali sugadinti sielą. Vieno kalvio sūnus, kada tik nutrūkdavo nuo darbo, vis kalinėdavo į kalvės duris vinis. Tėvas…
Pasakojama apie Anglijos katalikų persekiojimą. Kankiniai, prieš mirtį pakardami ir sumušami, iš jų krūtinės išplėšdavo širdį. Vienas dvasiškis, prieš tokią nežmoniškumą, pareiškė, kad tai ne išdaviko, o Dievui pašvęsto širdis. 1926 metais anglai panaikino keletą įstatymų, varžiusių Anglijos katalikus kelis šimtmečius. Nuo 16 š. pabaigos iki 18 š. uždrausta buvo viešai praktikuoti katalikų apeigas. Neleido…
Pasakojimas apie Palaimintąjį kun. Don Bosko, kuris pasakojo savo auklėtiniams palyginimą apie šv. Pilypą Florencijoje. Šv. Pilypas su draugu eidavo išpažinties prieš chorą. Vieną naktį velnias, apsivertęs vienuoliu, išklausė vieno išpažinties ir į kiekvieną nuodėmę sakė "Tai nieko!". Vienuolis suprato, kad tai apgaulė. Pasakojimas pabrėžia, kad negalima ignoruoti net mažų nuodėmių, nes jos veda į…
Filosofas Kratesas, tapytojo Nikomacho sumuštas, nekeršijo, bet sakydavo, kad tai Nikomacho darbas, pabrėždamas jo nesusivaldymą. Tai iliustruoja aistrų valdymą. Tapytojas Nikomachas taip sudrožė kartą filosofui Kratesui per ausį, jog šio net veidas sutino. Ar jam Kratesas atkeršijo? Visai ne! Kai jo paklausdavo, kas pasidarė veidui, Kratė atsakydavo: „Tai Nikomacho darbas.“ Ir visas miestas galėjo matyti,…
Pasakojimas iš Prancūzų revoliucijos laikų apie kunigą Sikardą, kuris visą gyvenimą mokė kurčiuosius nebylius. Revoliucionierių minia įsilaužė į kalėjimą, kur jis buvo. Vienas sanskiulotas, pažinęs kunigą Sikardą, sustabdė minios siautulį, sakydamas, kad tai didis geradarys ir kurčiųjų nebylių tėvas. Minia pagerbė kunigą, parodydama, kad net žiaurūs žmonės gali būti paveikti gėrio. Pasakojimas iliustruoja gailestingumo ir…
Romoje kunigas kapelionas bandė sutaikinti su Dievu mirties bausme nuteistą nusikaltėlį, tačiau nesėkmingai. Kai nusikaltėlį vedė į egzekucijos vietą, kunigas puolė jam po kojų maldaudamas atlikti išpažintį. Nusikaltėliui atsisakius, kunigas garsiai pareiškė: "Taip miršta pasmerktasis!". Šis įvykis vėliau sutrukdė šį kunigą kanonizuoti, parodydami, kaip svarbu mirštančiam pasiekti sutaikinimą su Dievu. Romoje vienas nusikaltėlis buvo pasmerktas…
Popiežiaus karūnavimo metu Romoje vyksta apeiga, kurios metu deginami linai, simbolizuojantys, kad taip, kaip dūmai, nyksta pasaulio garbė. Tai priminimas apie puikybės laikinumą. Kai Romoje vainikuojamas naujai išrinktas popiežius, Šv. Petro bažnyčioje būna didžiausios iškilmės. Tada Bažnyčia parodo visa, kuo ji tik gali pagerbti savo viršininką, Kristaus vietininką žemėje. Susirenka visi Romos hierarchai, vartojami brangiausi…
Vienas iš Viešpaties kalbėjimo būdų yra bažnytinė liturgija. Pabandykime įsiklausyti, ką mums byloja Advento liturgija. Čia nuolat sutinkame tris asmenybes: pranašą Izaiją, kuris skelbė, jog ateis Viešpats, kuris surinks savo tautą ir rūpestingai ją globos; Joną Krikštytoją, kuris nukreipė savo klausytojų žvilgsnį į Kristų, kaip pasaulio nuodėmę naikinantį aukos avinėlį, ir Mariją, kuri ištarė Fiat…
Šio sekmadienio Evangelija mus perspėja, kad nepapultume į garbės ir galios troškimo pinkles. Dažnai žmonės labai trokšta išgarsėti: kad apie juos rašytų laikraščiai, juos rodytų televizija, į aukštą postą paskirtų, nes ten prestižas ir pinigai. Odisėjui buvo lengviau praplaukti pro dainuojančias sirenas, nei žmogui atsilaikyti prieš garbės troškimo pagundą. Ir ne vienas, pamynęs teisingumą, moralę…
Jėzaus žodžiai gali paaiškinti Jo mirtį. Taip pat – juos užrašiusio evangelisto Mato ir jo krikščionių bendruomenės santykį su sinagoga. Evangelija pagal Matą parašyta apie 80 metus. Numalšintas žydų sukilimas, sugriauta Jeruzalės šventykla, Dievo garbinimo kultas su gyvulių atnašavimu sustabdytas. Kunigai nebegali eiti savo kunigiškų pareigų. Vis dėlto fariziejai ragina, kad žmonės gyventų kaip kunigiška…
Pasakojimas apie žydą, kuris, važiuodamas pro kapines su kryžiais, nedrįso nusilenkti, bijodamas keleivio nuomonės. Tačiau vėliau, pirklys žydas, sužinojęs, kad keleivis nepagerbė kryžių, atsisakė su juo važiuoti, sakydamas, kad toks žmogus, kuris nebijo savo Dievo, gali ir jį užmušti. Pasakojimas iliustruoja pagarbos religiniams simboliams svarbą. Vienas kokių 15 m. berniukas katalikas labai nemėgo nešioti škaplierių…
Mano Tėvo namuose daug buveinių. „Einu jums vietos paruošti!“ Kiekvienas trokštame jaukios, gerumo ir meilės kupinos vietos. Tokia vieta žemėje gali būti tėvų namai, kur gyvena mūsų šeima. Tokia vieta gali būti namai, kuriuose mes gyvename, kur visada traukia sugrįžti. Tačiau ne visada šis poreikis būna patenkintas: ne visi turi savo namus, kai kurių žmonių…