„Skelbkite širdies gerumą!“

1722 m. Marselio mieste siautė maras, keldamas didžiulį nusiminimą. Prelatas Belzunce sumanė šauktis Švenčiausios Širdies užtarimo. Buvo surengta didžiulė tikinčiųjų procesija, ir miestas pasišventė Švenčiausiai Širdžiai. Maras liovėsi, mieste grįžo ramybė. Per šešias savaites niekas nesirgo ir nemirė. Prelatas ragino jūrininkus skelbti Švenčiausios Širdies gerumą ir galybę. 1722 m. gegužės mėnesį Marselio mieste siautė maras….

„Šok nuo arklio!“

Šv. Vladislovas, Vengrijos kunigaikštis, kovoje pamatęs huną, nešantį krikščionę mergaitę į nelaisvę, sušuko mergaitei šokti nuo arklio. Taip mergaitė buvo išgelbėta nuo išniekinimo. Šv. Vladislovas, Vengrijos karaliaus Belos sūnus, tėvui mirus, drauge su savo broliu Geza atsisakė nuo sosto, nes norėjo, kad Vengrijos karaliumi būtų jo brolėnas Saliamonas. Neilgai trukus hunai užpuolė vengrus. Vladislovas taip…

„Spręskite patys.“

Anglijos karalius Henrikas II norėjo valdyti ir valstybę ir Bažnyčią. Jo kancleris ir Kenterberio arkivyskupas šv. Tomas Beketas tam priešinosi, todėl buvo karaliaus nekenčiamas ir persekiojamas. Kada karalius davė kareiviams įsakymą suimti arkivyskupą, jis apsivilko civiliškais rūbais ir išjojo į mišką. Čia netikėtai susitiko kareivius, kurie jį paklausė: „Ar kartais tamsta ne arkivyskupas?!“ Šventasis nusišypsojo…

„Štrausas (Strauss) pražudė.“

Mirties bausme nubaustas žmogžudys Vaisas viešai pareiškė, kad jį pražudė bedievio rašytojo Štrauso knygos. Jis teigė, kad skaitydamas blogus raštus prarado tikėjimą, įgijo neteisingą nuomonę apie religiją kaip kunigų prasimanymą ir galiausiai įvykdė žmogžudystę, parodydamas neigiamą bedieviškų raštų įtaką. 1847 m. Šveicarijoje buvo nubaustas mirti vienas žmogžudys, pavarde Vaisas (Waiss). Prieš mirtį viešai jis taip…

„Sudegink, ką tu pirma garbinai !“

Pasakojimas apie frankų karalių Klodvigą, kuriam per krikštą šv. Remigijus tarė: "Sudegink, ką tu pirma garbinai", ragindamas sunaikinti stabus. Tai palyginama su nusidėjėlio pareiga panaikinti nuodėmių priežastis, remiantis šv. Augustino žodžiais. Taip pat minima, kad šv. Vincentas Paulietis davė pasileidusiam jaunuoliui kenčiančio Jėzaus paveikslėlį, ir tas atsivertė po trylikos dienų. Pasakojimas pabrėžia atgailos svarbą, stabmeldystės…

„Sūnau, nebėk!“

Šv. Antanas atsiskyrėlis, sužinojęs, kad Aleksandrijos kurpius yra šventesnis už jį, aplankė jį. Kurpius pasižymėjo nuolankumu, laikydamas save didžiausiu nusidėjėliu. Tai įkvėpė šv. Antaną siekti didesnio nusižeminimo. Šv. Antanas atsiskyrėlis aštriu maldingu gyvenimu pasiekė aukšto šventumo. Kartą jame kilo mintis, kad iš visų atsiskyrėlių jis būsiąs švenčiausias. Bet Dievas jam apreiškė, kad Aleksandrijos mieste gyvena…

„Susitelkime, štai kunigas!“

Pasakojimas apie didelę airių pagarbą kunigams, ypač Dubline, kur žmonės, net vaikai, eidami pro šalį, sveikindavo kunigus ir prašydavo palaiminimo. Motinos nuo kūdikystės pratindavo vaikus prie kunigų gerbimo. Viename epizode motina, pamačiusi kunigą, kreipėsi į savo vaiką sakydama "Susitelkime, štai kunigas!" ir atsiklaupė prašyti palaiminimo. Pasakojimas iliustruoja giliai įsišaknijusią pagarbą kunigams Airijoje. Be galo didelis…

„Sustok!”

Pasakojimas apie eskimų šeimą, kėlusiąsi valtele per patvinusią upę. Valtelė pradėjo skęsti. Vyras norėjo šokti gelbėti motiną su kūdikiu, bet žmona jį sustabdė, sakydama, kad jis turi maitinti ir ginti kūdikį, o ji negali medžioti ar gintis. Ji pasiaukojo ir šoko į upę, išgelbėdama kūdikį. Pasakojimas iliustruoja motinos pasiaukojimą dėl vaiko. Būdas lygus kapitalui prekyboje:…

„Šventumas ne prabanga, o būtinybė“

Šiandien liturgija mus kviečia prisiminti ir pasidžiaugti tais, kurie džiaugiasi Viešpaties artumu. Visų Šventųjų šventė mini ne tik tuos, kurie paskelbti šventaisiais ir paminimi liturginiame kalendoriuje, bet ir tuos šventus vyrus ir moteris, kurie per šimtmečius nešė švento tikėjimo žiburį savo gyvenimo kelyje, Kristuje užbaigė gyvenimo kovą ir gavo Viešpaties užmokestį. Tuos tūkstančius tūkstančių anoniminių,…

„Tai buvo paskutinė.“

Pasakojimas apie Švedijos karalių Karolį XII, kuris jaunystėje mėgdavo įsigerti. Kartą šiurkščiai pakalbėjęs su motina, jis, draugui prikišus, gavo geriausio vyno butelį ir taurę, išgėrė ir pasakė, kad tai paskutinė, niekada gyvenime nebegers. Jis laikėsi pažado iki mirties. Pasakojimas iliustruoja pasiryžimo ir ištesėjimo svarbą, net ir karaliui. Švedų karalius Karolis XII, pasižymėjęs karo vyras, nugalėjęs…

„Tai darykit man atminti.“

Pasakojimas apie jėzuitą kunigą Ogilvį, kuris per žiaurų katalikų persekiojimą Škotijoje slapta teikė sakramentus. Suimtas ir teisme klausiamas, kodėl laikė Mišias, nors karalius tai uždraudė, jis atsakė, kad Jėzus Kristus liepė tai daryti Jo atminti, o karalius draudė. Jis paklausė teisėjo, kurio klausyti. Kunigas mirė kankinio mirtimi už klusnumą Dievui. Pasakojimas pabrėžia Mišių aukos svarbą…

„Tai mano pietūs!”

Prancūzų karalius Liudvikas XVI, būdamas kalėjime, net ir mirties grėsmėje laikėsi pasninko ir atsisakė valgyti mėsą penktadienį. Prancūzijos revoliucionieriai ne iš karto nužudė savo karalių Liudviką XVI. Suėmę įkišo jį į kalėjimą ir ten visaip kankino, norėdami, kad jis prieš mirtį sulaužytų Dievo ir Bažnyčios įsakymus. Pav., penktadienį padavė Liudvikui mėsiškus valgius, manydami, kad, mirdamas…