Evangelijos adresatai

Ką tik girdėtuose Jėzaus žodžiuose randame itin svarbius jo Evangelijos akcentus. Štai pirmasis sakinys: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie”. Žodis „Tėvas” tarsi aidas pasikartoja per visą Evangeliją. Antai jo išmokytos maldos pirmieji žodžiai yra: „Tėve mūsų”. Jėzus nuolat kviečia pasitikėti dangiškuoju Tėvu: „Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei…

Evangelinio džiaugsmo šauklys

Iš pirmo žvilgsnio Jonas Krikštytojas gali atrodyti gana paradoksali asmenybė. Jis yra laikomas evangelinio džiaugsmo šaukliu ir Kristaus pirmtaku. Gali taip pat atrodyti, kad jo griežtas gyvenimas dykumoje neturėjo žmogiško džiaugsmo, o jo skelbimas apie galingą Mesiją, kuris ateis iš karto teisti žmonių, kirviu iškirsdamas neduodančius gerų vaisių medžius, vėtykle išvalydamas kluoną, sudegindamas pelus neužgesinama…

Fanatikas mokytojas, fanatikai mokiniai

Reikėtų stebėtis, kodėl klausytojai, visi kaip susitarę, nebėga iš bažnyčios, išgirdę šios dienos Evangelijos žodžius: Kristaus mokiniui neleidžiama pirmiau palaidoti savo tėvą ir tik tuomet sekti Jį. Jeigu žmogus nori būti Jėzaus mokinys, jis privalo palikti šeimą, netgi netaręs atsisveikinimo žodžio. Reikia atminti dar ir tai, kad šie žodžiai buvo sakomi gilų šeimos jausmą turintiems…

Fridricho II nusivilimas laisvamanybe

Prūsijos karalius Fridrichas II, didelis laisvamanis, viešpatavimo pabaigoje pastebėjo, kad piliečių netikėjimas didina nusikalstamumą. Jis prisipažino per laisvai elgęsis religijos klausimais ir norėtų grąžinti tikėjimą krašte. Karalius net liepė kulto ministeriui atgaivinti religiją. Didžiojo prancūzų laisvamanio ir piktžodžiautojo Voltaire draugas, Prūsijos karalius Fridrichas II (1740–1786), taipgi didelis laisvamanis, savo viešpatavimo pabaigoje pastebėjęs, kad jo piliečių…

Gailestingas kareivis

Aleksandras Didysis apdovanojo kareivį, kuris gailestingumo vedamas dalį sunkios naštos nuo asilo užsikrovė ant savęs. Karalius jam skyrė tuos maišus aukso. Makedonijos karaliaus Aleksandro Didžiojo laikais vienam kareiviui buvo pavesta nugabenti ant asilo į karaliaus palapinę daug maišų aukso. Našta buvo tokia sunki, kad vargšas gyvulėlis vos galėjo paeiti. Tai matydamas kareivis, dalį naštos užsidėjo…

Gailestingas nuosprendis

Kai kurie įvykiai tarsi žaibas nutvieskia kažką labai svarbaus. Taip veikiausiai buvo Jėzui susitikus su moterimi, nutverta svetimaujant. Ši scena turėjo giliai įstrigti į kiekvieno jį mačiusio atmintį. Fariziejai atėjo tariamai paklausti Jėzaus, o iš tikrųjų išprovokuoti, „kad turėtų kuo apkaltinti“. Mirties nuosprendis šiuo atveju buvo spąstai. Visi laukė, ką pasakys „muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis“….

Gailestingasis karys

Lenkų didvyris Kosciuška pasižymėjo meile vargšams. Net jo arklys buvo pratęs sustoti prie elgetų. Prancūzų karalius Liudvikas XVI šalčių metu pasirūpino, kad vargšai galėtų pasišildyti, už ką buvo pagerbtas paminklu. Išgarsėjęs lenkų [didvyris] Kosciuška pasižymėjo didele vargšų meile. Kartą šis taurusis vyras panoro nusiųsti pažįstamam seneliui klebonui butelį gero vyno. Pasišaukia jis patikimą jaunikaitį ir…

Gailestingasis Tėvas

Visi esame matę filmų, kur nereikia sukti galvos: veikėjai aiškiai suskirstyti į geruosius ir bloguosius. Už teisybę kovoja šerifas, jam padeda kiti šaunuoliai, ir po pusantros valandos patyręs minimalius nuostolius nugali gėris… Nesudėtinga suvokti, į kieno pusę turėtų stoti žiūrovas. Filmų kūrėjai žino sėkmės formulę: svarbu, kad žiūrovai įsijaustų į siužeto giją ir rastų su…

Gailestingieji sulauks gailestingumo

Evangelija neleidžia paversti krikščionybės racionaliu humanizmu. Humanistinė prieiga bando padaryti suprantama ir apčiuopiama tai, kas viršija proto galias. Visa, kas krikščionybėje pranoksta prigimtį, bandoma redukuoti pagal žmogiškąjį mastelį. Evangelijos reikalavimus stengiamasi pateikti taip, kad jie būtų lengvai įvykdomi kiekvienam. Tačiau toks bandymas anksčiau ar vėliau žlunga. Jis vestų į tai, kad Evangelijos druska išsidvoktų. Krikščionybė…

Gailestingumas ir jautrumas kiekvienam

Gailestingumas ir jautrumas – štai Dievo esmė. Ir neatsitiktinai šis įvykis apie našlės sūnaus prikėlimą iš numirusių yra užrašytas tik evangelisto Luko, kuris buvo gydytojas ir dailininkas. Luką senoji Bažnyčios tradicija vadina scriba misericordiae – gailestingumo rašytoju, kuris užrašė ir kruopščiai perdavė visas žinias, susijusias su Jėzaus gailestingumu ir jautrumu kiekvienam žmogui. Evangelistas Lukas ypatingą…