Persų karalienė Estera, sužinojusi apie slaptą karaliaus Kserkso įsakymą išžudyti žydus, pasninkavo ir meldėsi, o paskui drąsiai kreipėsi į karalių be leidimo, maldaudama pasigailėjimo savo tautiečiams, ir pasiekė, kad žiaurusis įsakymas būtų atšauktas. Persų karalius Kserksas per savo dešinę ranką Amaną išleido slaptą įsakymą paskirtą dieną išžudyti visus Persijoje gyvenančius žydus. Sužinojusi apie tai karalienė…
„Aš buvau visiškas ateistas… Įėjęs 17 val. 10 min. į Lotynų kvartalo koplyčią ieškoti draugo, išėjau 17 val. 15 min. su kitu, ne šios žemės Draugu. Aš pakliuvau į pasalą, tarsi malonės pasalą, ir išėjau būdamas tikintis katalikas…”Šitaip kalba Andrė Froissard, Komunistų partijos deputato sūnus, apie savo susitikimą su Viešpačiu. Tačiau po pašaukimo tik prasideda…
Iš vieno Prancūzijos uosto į Ameriką išplaukė keleivinis laivas. Vidury vandenyno netoli negyvenamos salos jis atsitrenkė į povandenines uolas. Nors visi žmonės išsigelbėjo, bet saloje nebuvo nei maisto, nei vandens. Neišvengiamai artėjo bado mirtis. Tarp nelaimingųjų keleivių buvo motina su kūdikiu. Į save ji nekreipė dėmesio, tačiau negalėjo susitaikyti su mintimi, kad kūdikis mirs badu…
Šiandien tikinčiųjų bendrija tarsi didžiulė šeima susėda apie stalą. Esame panašūs į vieną iš tų grupių, kai žmonės paskirstyti po penkias dešimtis, susėdo ant žemės valgyti Viešpaties padaugintos duonos. Žydų šeimai susirinkus prie Velykų stalo vakarienei pagal Biblijos nurodymą mažiausias tų namų berniukas, prieš pradedant valgyti, kreipiasi į šeimos tėvą klausdamas: „Ką reiškia šios apeigos?”…
Jėzaus kalboje Kafarnaumo sinagogoje nuolat kartojasi du tarpusavyje susiję elementai: mano kūnas – mano kraujas; jei nevalgysite – jei negersite. Duonos ir valgymo ženklas atrodo labiau suprantamas, nes jis susijęs su duonos padauginimo įvykiu. Pasvarstykime apie vyno ženklą ir eucharistinio Jėzaus kraujo tikrovę. Tai atveria pneumatinę Eucharistijos dimensiją, Šventąją Dvasią. Pats Jėzus kviečia mus suvokti…
Evangelijos ištrauka mus įvesdina į Jėzaus Eucharistinę kalbą Kafarnaumo sinagogoje. Šioje kalboje įvairiomis variacijomis (kartais pozityviai, kartais negatyviai) kartojamos tos pačios mintys: aš esu gyvybės duona; mano kūnas tikrai yra valgis; kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą. Evangelisto Jono stiliui būdinga plėtoti mintį tarsi spiralėmis ir cikliniais pasikartojimais. Geriau…
Apaštalas Paulius primygtinai ragina mus „sergėti dvasios vienybę“. Viena vertus, toks raginimas reiškia, kad vienybė yra dovanota; kita vertus, šią dovaną reikia branginti, nes ją galima prarasti. Esame pašaukti į „vieną savo pašaukimo viltį“– Paulius septynis kartus pakartoja žodį „vienas“. Apaštalas Paulius vardija sąlygas Jėzaus dovanotai vienybei pasiekti: „vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas“. Jėzus,…
Šiandien – Devintinės, Kristaus Kūno ir Kraujo šventė. Prisimename Didįjį ketvirtadienį, kai savo mirties išvakarėse, paskutinį kartą vakarieniaudamas su apaštalais, Viešpats Jėzus įsteigė patį kilniausią sakramentą – Švenčiausiąją Eucharistiją (gr. eucharisto – „dėkojimas“), kurioje pats Viešpats Jėzus aukojamas ir priimamas ir kuria nuolatos gyvena ir auga Bažnyčia. Paskutinė vakarienė buvo tikra liturginė Auka, ir šv….
Kristaus buvimas Eucharistijoje panašus į radioaktyvų spinduliavimą. Jei tik mes čia ruoštume savo pamokslus, jei tik mes čia spręstume visas savo problemas… Gyvenimo pabaigoje labiausiai gailėsimės dėl vieno dalyko: kad Jis buvo taip arti mūsų, o mes buvome taip toli nuo Jo. Fulton Sheen
Romos kareivis Marijus, tapęs viršininku, buvo apkaltintas krikščionybės išpažinimu. Vyskupas davė jam rinktis tarp Evangelijos ir karinės garbės. Marijus pasirinko Evangeliją ir buvo nuteistas. Tai pabrėžia pirmųjų krikščionių ištikimybę tikėjimui net iki mirties. Senoviniais krikščionybės laikais Romoje gyveno kareivis, vardu Marijus, kuris dėl savo narsumo buvo pramintas „vitis militaris“ – „viršininko ramstis“. Jis pateisino šitą…
Evangelizacija yra ypatingas Bažnyčios pašaukimas. Evangelizuoti tiesiog privalome, jei norime išlikti krikščionys. Evangelizacijos būtinybė aiškiai suformuluota popiežiaus Pauliaus VI apaštališkajame paraginime Evangelii nuntiandi. Apaštalas Paulius rašo: „Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!” Apaštalas sako, kad jis tiesiog negalėtų gyventi neevangelizuodamas. Nors iš…
Nors ir be rankos, kojos ar akies, bet kad tik į Dangaus Karalystę… Na štai jums ir Geroji Naujiena?! Negi tokius dalykus galima skelbti kaip gerą žinią? Kažkas vykdo misiją be Jėzaus, tačiau Jo vardu. Liepimas nusikirsti kūno galūnes, išsilupti akis. Skamba drastiškai. Iš pirmo žvilgsnio, kai nepasigilinę tiesiogiai bandytume priimti pažodžiui išgirstą šios dienos…