Nepaisant visų kitų Dievo buvimo ženklų, jie galvojo, kad vis nauji sunkumai yra įrodymas, jog Dievo nebėra tarp jų. Argi mūsų širdys nėra per daug linkusios prieiti prie tokios pat išvados, remdamosi tais pačiais argumentais? Įžengiame į kokį nors naują kelią, naują darbą, nes manome, kad Dievo ranka mus į jį veda, ir, beveik patys to nesuvokdami, manome, kad Jo buvimas apsaugos mus nuo didelių ir atgrasių sunkumų. Mūsų lūkesčiai žlunga – vienas po kito iškyla sunkumai, vienos durys po kitų užsidaro. Kas iš to seka? Pernelyg dažnai mūsų mintyse ima kilti abejonių, ar Dievas tikrai yra su mumis. Tačiau šių abejonių nereikėtų skatinti. Visiškai klaidinga išvada, kad, kadangi mūsų kelias yra kupinas sunkumų ar išbandymų, vadinasi, Viešpaties nėra tarp mūsų. Paprastai teisinga išvada būna visiškai priešinga.

Šaltinis: https://biblehub.com/commentaries/illustrator/exodus/17.htm