Ir net jei galiausiai Viešpats joms būtų toks palankus, kad ir nenorint, arba nemokant, arba nerandant kelio jas atveda, visgi jos ateina daug vėliau, per didesnį vargą ir su mažesniais nuopelnais, nes nesitaikė prie Dievo ir nesileido laisvai statomos į tyrą ir tikrą vienybės kelią. Dievas iš tiesų jas veda, nes gali vesti ir be jų bendradarbiavimo, tačiau jos nesileidžia vedamos. Taip jos keliauja lėčiau, besipriešindamosi savo vadovui ir tiek daug nelaimi, nes nepanaudoja savo valios. Todėl daugiau ir kenčia. Esama sielų, kuriuos užuot atsidavusios Dievui ir padėjusios sau, veikiau trukdo Dievui savo neapdairiais darbais ir priešinimusi, tapdamos panašios į vaikus, kurie motinoms norint nešti juos ant rankų, muistosi ir verkia, užsispyrę eiti patys. Taip pat visiškai neįmanoma keliauti, arba keliaujama tik vaiko žingsniu.

Šv. Kryžiaus Jonas, Kopimas į Karmelio kalną