Keturi žmonės švenčia prieškalėdį. Švenčia taip džiugiai ir nuoširdžiai, kad iš jų galime tik mokytis. Iš tų keturių du dar negimę, tačiau tie negimusieji būsimajai šventei netgi svarbesni už tas dvi suaugusias moteris. Apmąstymui surikiuokime tuos keturis asmenis pagal amžių. Iš jų vyriausia yra Elzbieta. Ji jau tikrai senyvo amžiaus. Nors niekas nebetikėjo, kad ji…
Šiandien mums darosi vis aiškiau, jog negalima išskirti kokio nors vieno Jėzaus paveikslo ir tvirtinti, jog tik jame Jėzus pavaizduotas objektyviai, tai yra toks, koks jis iš tikrųjų yra. Kiekvienas evangelistas pabrėžia tai vieną, tai kitą Jėzaus bruožą, kiekvienas vaizduoja jį savaip. Todėl nenuostabu, kad ir evangelisto Luko Jonas Krikštytojas savo būdo bruožais yra kitoks…
Vienas iš Viešpaties kalbėjimo būdų yra bažnytinė liturgija. Pabandykime įsiklausyti, ką mums byloja Advento liturgija. Čia nuolat sutinkame tris asmenybes: pranašą Izaiją, kuris skelbė, jog ateis Viešpats, kuris surinks savo tautą ir rūpestingai ją globos; Joną Krikštytoją, kuris nukreipė savo klausytojų žvilgsnį į Kristų, kaip pasaulio nuodėmę naikinantį aukos avinėlį, ir Mariją, kuri ištarė Fiat…
Keičiasi liturginiai metai, keičiasi ir Evangelijos skaitiniai: nuo Morkaus pereiname prie Luko Evangelijos. Tik tema lieka ta pati: laikų pabaiga. Dairydamiesi į gamtą, pastebime nuolat besikartojančią metų laikų kaitą. Tai primena ir žodžiai: „Stebėkite figmedį bei kitus medžius. Kai jie ima sprogti, jūs žinote arti esant vasarą”(Lk 21,29). Vis dėlto Šventasis Raštas kreipia mūsų mintis…
Taip jau nutiko, kad ikoną, vaizduojančią Motiną su kūdikiu, nusinešiau į klausyklą tą pačią dieną, kai pradėjau rengti šį pamokslėlį. Padėjau ikoną ant atbrailos, atsiverčiau skaitinių knygą su liturginiais tekstais ir įkrito žodžiai: “Štai Tavo Motina” (Jn 19, 27). Mater Misericordiae. Gailestingoji gailestingumo Motina, turinti užjaučiančią, gerą ir nuolankią širdį. Tuos Evangelijos žodžius galima užrašyti…
IKą mes švenčiame, minėdami Romos Šv. Jono bazilikos Laterane (Basilica di S. Giovanni in Laterano) konsekraciją? Ši bazilika yra “visų bažnyčių visame mieste ir visame pasaulyje galva ir motina” (omnium urbis et orbis ecclesiarum caput et mater); iš pradžių ji buvo dedikuota Švč. Išganytojui (Ss. Redemptori)… Švenčiame Dievo išganymo darbą, kuris po Biblijos metų tęsiasi…
Jau Vėlinių išvakarėse ant kapų uždegtos žvakės išsklaidė niūrią tamsą, ir baugščiai liepsnodamos apšvietė ne tik artimųjų kapus, bet ir rimtimi bei susimąstymu pažymėtus mūsų veidus. Apie ką mąstome stovėdami prie kapo ar šiandien švęsdami Eucharistiją, kurios metu paminime visus mirusiuosius? Pagaliau, ką Bažnyčia nori pasakyti Vėlinių dieną Dievui ir žmonėms? Dažniausiai mūsų mintys būna…
Įsigilinus į aštuonis palaiminimus, iškart pastebime, kad prasminis akcentas krinta ant antrosios posakio dalies. Kristaus mokinys iš esmės yra laimingas žmogus. Jo laimė gali būti išreikšta konkrečiais žemiškais įvaizdžiais: turtu, sotumu, linksmumu (plg. Lk 6, 21), tikrumu dėl ateities (žemės paveldėjimu), Dievo regėjimu ar paguoda. Per visus metus mąstėme apie romumą ir nesipriešinimą piktam, todėl…
Kaip dažniausiai ankstesniais kartais, taip ir šį, Viešpačiui Jėzui iškeliaujant iš Jericho miesto, drauge ėjo didelė minia. Minioje buvo skeptiškai nusiteikusių ir besižavinčių Jėzaus veikla žmonių; fariziejų, ketinančių Išganytoją viešai dėl ko nors apkaltinti, ir atviraširdžių tikinčiųjų, kurie džiaugsmingai ir nuoširdžiai dėkodami priėmė Dievo malones. Prie kelio sėdėjo aklasis elgeta Bartimiejus. O ką gi jis…
Tarnavimas ir išaukštinimas. Būtent šie žodžiai iškyla atmintyje, išklausius evangelisto Morkaus mums perduotą apaštalų Jokūbo ir Jono pokalbį su Jėzumi. Koks žmogiškas ir suprantamas jų noras “sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje”. Ar mes nenorime būti arčiau garbingųjų, galingųjų, valdančiųjų? Pagaliau, ar patys nenorime tokie būti? Norime ir sąmoningai ar nesąmoningai to siekiame….