„Aš buvau visiškas ateistas… Įėjęs 17 val. 10 min. į Lotynų kvartalo koplyčią ieškoti draugo, išėjau 17 val. 15 min. su kitu, ne šios žemės Draugu. Aš pakliuvau į pasalą, tarsi malonės pasalą, ir išėjau būdamas tikintis katalikas…”Šitaip kalba Andrė Froissard, Komunistų partijos deputato sūnus, apie savo susitikimą su Viešpačiu. Tačiau po pašaukimo tik prasideda…
Kadaise vienas atsiskyrėlis turėjo regėjimą: ant miesto sienos sėdi apsimiegojęs velniūkštis ir žiovauja. Anapus miesto sienos keliolika velnių vaikosi šventąjį dykumos atsiskyrėlį Antaną, stengdamiesi jį nugalėti, tačiau jų pastangos bergždžios. Kokia šios istorijos pamokanti išvada? Miestui, pilnutėliam drungnų krikščionių, pakanka apsimiegojusio velniūkščio, spėjančio visus sukontroliuoti. Kova prasideda tik tuomet, kai krikščionybė išgyvenama rimtai. Tik tuomet…
Kalno pamokslas, prasidėjęs palaiminimais, tęsiasi per tris ilgus skyrius, kuriuose Matas išskiria šešias antitezes tarp Mozės Įstatymo („jūs esate girdėję…”) ir naujojo Jėzaus Įstatymo („o aš jums sakau…”). Šio sekmadienio skaitinyje pateikiamos keturios antitezės su įžanga, kuri duoda minčiai bendrą kryptį. Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.Jėzus…
Jūs žemės druska.Žodžius „jūs žemės druska” Jėzus skiria „palaiminimų žmogui” – beturčiui, romiam, nuolankiam, taikdariui, persekiojamam… Tai labai raiškus ir atviras vaizdinys, imlus daugybei papildomų prasmių. Jėzaus laikais druska būdavo maišoma su trąšomis ir beriama į dirvą, kad būtų geresnis derlius. Šiandien druska vartojama maisto produktams konservuoti: ji sustabdo arba sulėtina produktų gedimą. Tačiau dažniausia…
Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną…Apmąstykime pirmuosius žodžius kaip įžangą į Kalno pamokslą. Matas vaizduoja pradedantį savo viešąją tarnystę Jėzų, apsuptą „mažųjų” žmonių minios. Anksčiau ši minia jau buvo aprašyta: tai visokių ligų bei negalių kamuojami žmonės (plg. Mt 4, 23). Jėzus meilingai žvelgia į suvargusiuosius ir apleistuosius (Mt 9, 36). Šiandien galime įsivaizduoti Jėzaus…
Išgirdęs, kad Jonas suimtas…Paprastai manome, jog mūsų epocha savo smurtu, įkaitų grobimais, žudynėmis, agresijomis yra pati neramiausia iš visų, tačiau Mato evangelija vaizduoja dramatišką Jėzaus gyvenamąjį laikmetį. Būtent tuomet, kai politinis valdovas uždaro į kalėjimą Jėzaus pusbrolį ir šis nebegali toliau pamokslauti, Jėzus imasi darbo. Tam reikia drąsos. Jėzus leidžiasi į pavojingą žygį, taip pat…
Šventė Bažnyčioje buvo įvesta tuomet, kai katalikiškos parapijos Europoje buvo tikrai galingos. Tuo metu pagarbiai žvelgta į Bažnyčios mokymą apie visuomenę, visur dominavo dideli katalikų susivienijimai, sąjungos, bendrijos. Daugeliui tikrai atrodė, kad artinasi Kristaus Karalystė. Svajota netgi apie „Kristų Karalių Karalystėje, kurią sudarytų vien jaunimas”. Tie laikai seniai nuėjo į praeitį, bet šventė liko. Ji…
Klausimus apie blogį žmogus tikriausiai sau kėlė per visą savo egzistencijos istoriją. O krikščionybei kartais prikaišiojama, kad ji nenori spręsti blogio problemos pasaulyje, išsisukinėja ir vietoj to siūlo „pigią” paguodą – amžinąjį gyvenimą. Tačiau ir daugeliui krikščionių šie dalykai nėra visiškai aiškūs. Kartais krikščionis pasiduoda pagundai šį pasaulį matyti kaip visiškai blogą ir sugadintą. Pasaulis…
Dievas tapo žmogumi. Bet tai nereiškia, kad jis ėmė ir pasidarė „žmogus”. Niekas neegzistuoja kaip kažkoks abstraktas. Yra tik šis konkretus žmogus, su tik jam būdingais individualiais bruožais. Jis konkrečiai čia gyvena, yra konkretus savo laiko žmogus, įaugęs į savo tautos konkrečią kultūrą. Tą patį galima pasakyti ir apie Jėzų, žmogumi tapusį Dievą. Visuomeninės struktūros,…
Jėzų supa minia, kurios viduryje – jo mokinių būrys. Jėzus užlipa ant kalno, atsisėda ir kalba. Pasigirsta griežti ir kartu švelnūs žodžiai – palaiminimai. Jėzus užbaigia: „Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje”. Šiais žodžiais apibūdinama Visų šventųjų šventės atmosfera. Tai džiaugsmas ir atlygis visiems išgirdusiems palaiminimus ir įtikėjusiems jais. Ši šventė…