Evangelijos teksto centre šį trečiąjį advento sekmadienį taip pat regime Joną Krikštytoją, kuris iš dykumos „persikėlė“ į kalėjimą. Mat jis sakė Erodui Antipui, Galilėjos bei Perėjos valdytojui, kad anam nevalia turėti savo brolio Pilypo žmonos Erodiados (plg. Mt 14, 3–4). Suprantama, jog tokiais atvejais pranašas yra uždaromas į tamsiąją. Pasak žydų istoriko Juozapo Flavijaus (†…
Šiandienos Žodžio liturgijoje kalbama apie kantrumą, ištikimybę, mokėjimą laukti – tai Dievo palaiminimo laidas. Šventasis Jokūbas pateikia žemdirbio pavyzdį: padaręs viską, ką gali, jis kantriai laukia gaivinančio lietaus. Kantrumas nėra tinginystė. Priešingai, tai nuolankus gamtos dėsnių bei sąlygų pripažinimas: augalui, brandinančiam vaisių, būtina šviesa, gera žemė ir lietus. Panašiai yra dvasiniame gyvenime. Mūsų išganymas priklauso…
Tai, ką Kristus pasakė apie Joną, buvo skirta ne tik jo pagyrimui, bet ir žmonių naudai. Tie, kurie klausosi žodžio, bus pašaukti atsiskaityti už savo tobulėjimą. Ar manome, kad kai baigsis pamokslas, rūpestis baigsis? Ne, tada prasideda didžiausias rūpestis. Jonas buvo savęs išsižadantis žmogus, miręs visoms pasaulio tuštybėms ir jusliniams malonumams. Žmonėms pridera, kad visa,…
Mato 11,2-6. Jonas, išgirdęs kalėjime (į kurį jį įmetė Erodas Antipas, praėjus šiek tiek laiko po to, kai jis pradėjo savo viešąją tarnystę, žr. Mato 4, 12 ir Mt 14, 3 ir t. t.) apie Kristaus darbus. – T. y. apie kai kuriuos iš daugelio Jo stebuklų ir t. t. – Pasiuntė du savo mokinius….
Kai kurie mano, kad Jonas siuntė šį paklausimą savo paties pageidavimu. Ten, kur yra tikras tikėjimas, gali būti ir netikėjimo priemaišų. Gerų žmonių netikėjimo likučiai kartais, ištikus pagundos valandai, gali sukelti abejonių dėl svarbiausių tiesų. Tačiau mes tikimės, kad Jono tikėjimas šiuo klausimu nesusvyravo ir kad jis tik norėjo, jog jis būtų sustiprintas ir patvirtintas….
Trečiąjį advento sekmadienį dar kartą iškyla Jono Krikštytojo figūra. Šį kartą scena kur kas niūresnė. Jo gyvenimo aplinkybės nuo dykumos laikų visiškai pasikeitė. Jis nebėra laisvas žmogus, po atviru dangumi skelbiantis minioms. Jono veiklai užkirstas kelias: jis sėdi kalėjime be teismo ir be vilties išeiti laisvėn. Jo gyvenimas, atrodo, neturi jokių perspektyvų. Izoliuotam kalėjimo tvirtovėje…
Šiandien matome šv. Joną kalėjime. Jis nubaustas už tai, kad išdrįso karaliui Erodui papriekaištauti dėl piktinančios santuokos: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona”. Kalėjime jo ausį pasiekė kalbos apie Jėzaus veiklą, ir jis pradeda abejoti: ne tokį įsivaizdavo tautų lauktąjį Mesiją. Juk pranašai jį vaizdavo kaip galingą karalių, kuris valdys visą žemę. Antai pranašas Zacharijas…
Izaijo poemoje viskas atrodo kilnu ir didinga. Pranašas rašo tarsi džiaugsmingą simfoniją naujam pasauliui. Pirmiausia čia džiaugiamasi dėl grįžimo iš tremties. Po Dievo tautos kojomis žydi dykuma, žmonės džiūgauja galėdami grįžti į Jeruzalę. Tačiau pranašo mintis ir žvilgsnis pranoksta šį horizontą. Pavaizduotasis grįžimas yra tik viso pasaulio atsivertimo į tikrąjį Dievą, Mesijo karaliavimo žmonijoje įžanga…