Tai, ką Kristus pasakė apie Joną, buvo skirta ne tik jo pagyrimui, bet ir žmonių naudai. Tie, kurie klausosi žodžio, bus pašaukti atsiskaityti už savo tobulėjimą. Ar manome, kad kai baigsis pamokslas, rūpestis baigsis? Ne, tada prasideda didžiausias rūpestis. Jonas buvo savęs išsižadantis žmogus, miręs visoms pasaulio tuštybėms ir jusliniams malonumams. Žmonėms pridera, kad visa, kaip jie atrodo, atitiktų jų charakterį ir padėtį. Jonas buvo didis ir geras žmogus, tačiau netobulas, todėl jam dar trūko iki pašlovintų šventųjų. Mažiausias danguje žino daugiau, myli daugiau, daro daugiau šlovindamas Dievą ir gauna iš Jo daugiau nei didžiausias šiame pasaulyje. Tačiau dangaus karalyste čia veikiau reikia vadinti malonės karalystę, Evangelijos paskelbimą jos galybe ir tyrumu. Kaip turime būti dėkingi, kad mūsų valanda iškrito dangaus karalystės dienomis, esant tokioms šviesos ir meilės privilegijoms! Jono tarnystė paveikė daugybę žmonių, kurie tapo jo mokiniais. Ir tie siekė vietos šioje karalystėje, kurie, atrodytų, neturėjo nei teisės, nei titulų į ją, ir todėl atrodė kaip įsibrovėliai. Tai mums parodo, kokio uolumo ir veržlumo reikalaujama iš visų. Reikia išsižadėti savęs; reikia pakeisti proto polinkius, nuostatas ir charakterį. Tie, kurie nori turėti dalelę didžiajame išgelbėjime, jį gaus bet kokiomis aplinkybėmis ir nemanys, kad jos sunkios, ir nepasitrauks iš jų be palaiminimo. Dievo dalykai yra didelis ir bendras rūpestis. Dievas iš mūsų nereikalauja nieko daugiau, kaip tik teisingai naudotis Jo duotais gebėjimais. Žmonės yra neišmanėliai, nes nenori pasimokyti.

Šaltinis: https://biblehub.com/commentaries/matthew/11-7.htm