Dievo žvilgsnis pasiekia ir paskutinį našlės duonos kąsnį, ir dvi jos monetas. Skaitiniai kviečia pasitikėti, dalytis ir ginti pažeidžiamą žmogų; Kristus pats atiduoda save, kad atvertų mums kelią pas Tėvą.
Pagrindinės skaitinių mintys
Pirmasis skaitinys · 1 Kar 17, 10–16
Pažadas našlės stokoje
Zarefatos našlė dalijasi menkomis maisto atsargomis, išgirdusi Elijo perduotą Viešpaties pažadą. Miltų ir aliejaus pakanka jai, sūnui ir pranašui.
Atliepiamoji psalmė · Ps 145 (146), 7. 8–9a. 9bc–10
Viešpats palaiko stokojančius
Dievo ištikimybė atsiskleidžia ginant nuskriaustąjį, maitinant alkanąjį, globojant ateivį, našlaitį ir našlę. Jo karaliavimas suteikia pagrindą pasitikėti.
Antrasis skaitinys · Žyd 9, 24–28
Viena Kristaus auka ir išganymo laukimas
Kristus stoja už mus prieš Dievo veidą. Jo savęs paaukojimas vienkartinis; tikintieji laukia jo pasirodymo išganymui.
Evangelija · Mk 12, 38–44
Našlės dovana ir Jėzaus žvilgsnis
Jėzus atkreipia mokinių dėmesį į našlę, atidavusią visus savo išteklius. Ilgojoje formoje prieš tai įspėja apie Rašto aiškintojus, suryjančius našlių namus.
Medžiaga homilijai
Ryšiai su visa Biblija
Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.
Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai
Pirmajam skaitiniui · 1 Kar 17, 10–16
1. Iš 16, 17–18
kiek kiekvienam reikėjo
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Mana pamatuojama žmogaus poreikiu: daugiau surinkęs neturi pertekliaus, mažiau surinkęs nestokoja. Ši vieta padeda matyti Zarefatos stebuklą kaip gyvybės palaikymą, o ne praturtėjimo pažadą.
2. 2 Kar 4, 2–6
Jie padavinėjo jai indus, o ji pylė.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Eliziejaus sutiktos našlės aliejus siejamas su konkrečiais namų ištekliais ir kaimynų paskolintais indais. Kitas našlės pasakojimas papildo Elijo epizodą: pagalba pasiekia žmogų jo buities stokoje.
3. Pat 11, 24–25
kas pagirdo kitus, bus pats pagirdytas
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Išminties posakis atskleidžia dalijimosi ir užsisklendimo priešpriešą. Jis skatina apmąstyti dovanos vaisingumą, tačiau nėra mechaninė taisyklė, kad paaukojęs visada materialiai pralobsi.
4. Įst 15, 7–8
Verčiau ištiesk ranką
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Atvira ranka vargšui yra Sandoros bendruomenės pareiga. Taip našlės dosnumą lydi klausimas tiems, kurie galėtų ją paremti: ar jų pačių rankos neužvertos?
5. Pr 21, 17–19
Dievas atvėrė jai akis
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas išgirsta dykumoje esančio vaiko balsą ir parodo jo motinai vandens. Su našlės ir sūnaus istorija siejasi Dievo rūpestis gyvybe tada, kai žmogui atrodo, kad ištekliai baigėsi.
6. Lk 4, 25–27
tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzus pats primena Zarefatos našlę ir svetimtautį Naamaną. Šis aiškinimas išplečia pirmojo skaitinio horizontą: Dievo veikimas nesutelpa į savos bendruomenės privilegijų ribas.
7. Žyd 13, 2
Nepamirškite svetingumo
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Svetingumas gali tapti susitikimu, kurio reikšmės šeimininkas dar nežino. Tai papildo našlės priimtą keliaujantį pranašą: paprastas priėmimo veiksmas gali atverti daugiau, negu matoma iš pradžių.
8. Fil 4, 11–13
išmokau būti patenkintas savo būkle
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paulius kalba apie išmoktą gyvenimą tiek stokoje, tiek pertekliuje. Jo pasitikėjimas Kristumi padeda atskirti Dievo palaikymą nuo pažado niekada nepatirti nepritekliaus.
Psalmei · Ps 145 (146), 7. 8–9a. 9bc–10
1. Įst 10, 17–19
ginantis našlaičio ir našlės bylą
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo didybė čia neatskiriama nuo teisingumo našlaičiui bei našlei ir meilės ateiviui. Psalmės šlovinimas virsta bendruomenės užduotimi: mylėti tuos, kuriuos globoja Dievas.
2. Iš 22, 20–23
Neskriausite našlės ar našlaičio.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Draudimas skriausti ateivį, našlę ir našlaitį grindžiamas tuo, kad Dievas išgirsta jų šauksmą. Psalmės pažadas turi ir įspėjamąją pusę: skriaudėjo religinė padėtis jo nepateisina.
3. Iz 58, 6–8
Dalytis su alkstančiu savo duona
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tikras pasninkas atlaisvina priespaudos pančius, dalijasi duona ir suteikia pastogę. Šitaip Dievo teisingumas, apie kurį gieda psalmė, tampa kūniška ir apčiuopiama pagalba.
4. Job 29, 12–16
Buvau akys aklam, kojos luošam.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jobas prisimena gelbėjęs vargšą, džiuginęs našlę, buvęs akimis aklajam ir kojomis raišajam. Psalmėje šlovinamas Dievo rūpestis čia parodo, kokia kryptimi gali veikti žmogaus teisingumas.
5. Lk 13, 12–13
toji bemat atsitiesė ir ėmė šlovinti Dievą
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzus išlaisvina susilenkusią moterį: ji atsitiesia ir šlovina Dievą. Psalmės žodžiai apie pakeliamus prislėgtuosius įgyja konkretaus žmogaus veidą.
6. Apd 6, 1–4
kasdieniame aprūpinime būdavo aplenkiamos jų našlės
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Pastebėjus, kad dalijant kasdienę paramą aplenkiamos dalies bendruomenės našlės, keičiamas tarnystės organizavimas. Dievo globa našlei reikalauja ir teisingų bendruomenės sprendimų.
7. Jok 1, 27
šelpti našlaičius ir našles jų sielvarte
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Našlaičių ir našlių lankymas jų sielvarte įvardijamas kaip tyro maldingumo dalis. Psalmės šlovinimas ir konkreti artimo globa padeda vienas kitą patikrinti.
8. Apr 21, 3–4
Jis nušluostys kiekvieną ašarą
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Pažadas nušluostyti ašaras atskleidžia galutinį Dievo artumo horizontą. Psalmėje patiriami išlaisvinimo ženklai kreipia į pasaulį, kuriame nebeliks mirties ir skausmo.
Antrajam skaitiniui · Žyd 9, 24–28
1. Iš 25, 8–9
idant galėčiau gyventi tarp jų
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas liepia įrengti šventovę, kad gyventų tarp tautos, ir nurodo jos pavyzdį. Tai padeda suprasti Laiško žydams žemiškos šventovės bei dangiškos tikrovės santykį.
2. Kun 16, 15–17
įneš jo kraują už užuolaidos
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Permaldavimo dienos apeigoje vyriausiasis kunigas įneša aukos kraują už uždangos. Šis ritualinis fonas paaiškina skaitinio skirtį: Kristus ateina ne su svetimu krauju ir ne kartojamai aukai.
3. Iz 53, 10–12
užsistojo už nusidėjėlius
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viešpaties Tarnas atiduoda save ir užtaria nusidėjėlius. Ši vieta leidžia vienoje perspektyvoje matyti Kristaus savęs paaukojimą ir jo stojimą už mus prieš Dievą.
4. Rom 8, 33–34
sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Prisikėlęs Kristus užtaria žmones Dievo dešinėje. Skaitinio kalba apie pasirodymą Dievo akivaizdoje reiškia gyvą užtarimą, o ne vien praeities aukos prisiminimą.
5. 1 Pt 3, 18
kad mus nuvestų pas Dievą
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Vienkartinė Kristaus kančia turi kryptį: nuvesti žmones pas Dievą. Taip paaiškėja ne tik aukos nekartojamumas, bet ir jos tikslas – atvertas santykis su Tėvu.
6. 1 Jn 2, 1–2
mes turime Užtarėją pas Tėvą
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristus vadinamas užtarėju ir permaldavimu už viso pasaulio nuodėmes. Ši vieta apsaugo nuo uždaros aukos sampratos: jos veikimas nėra vienos mažos grupės privilegija.
7. Tit 2, 11–13
laukdami palaimintosios vilties
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Išganymo laukimas ugdo dabartinį gyvenimą: atsisakyti bedievystės ir gyventi teisingai. Todėl antrojo Kristaus pasirodymo viltis nėra neveiklus ateities stebėjimas.
8. Apr 22, 12–14
įgytų teisę į gyvybės medį
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus atėjimas siejamas su žmogaus darbų tikrove ir gyvenimo medžiu. Tai papildo Laiško žydams teismo ir išganymo laukimą: ateina tas, kuris atveria gyvenimą.
Evangelijai · Mk 12, 38–44
1. Tob 4, 8–10
nebijok duoti iš to, ką turi
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tobitas ragina duoti pagal turimus išteklius ir nebijoti dalytis net turint mažai. Tai padeda vertinti našlės dovaną pagal jos galimybes, o ne pagal monetų sumą.
2. 2 Kor 8, 1–4
prašyte prašė mus malonės
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Makedonijos bendruomenių dosnumas kyla giliame neturte; jos pačios prašo galimybės prisidėti. Našlės auka šioje šviesoje atskleidžia veikiančio žmogaus laisvę, kurios neparodo jo turtinė padėtis.
3. 2 Kor 9, 6–8
ne gailėdamas ar tarsi verčiamas
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dovana turi būti širdimi apsispręsta, nesuspausta prievartos. Šis papildymas svarbus skaitant našlės epizodą: jos pavyzdys nepateisina spaudimo vargšui atiduoti paskutinius išteklius.
4. Mt 6, 1–4
kad tavo išmalda liktų slaptoje
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Slapta išmalda priešpriešinama viešam savęs demonstravimui. Ji išryškina Evangelijos skirtumą tarp garbės ieškančio religingumo ir dovanos, kurios vertę mato Dievas.
5. Lk 12, 15
jo gyvybė nepriklauso nuo turto
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzus atskiria žmogaus gyvybę nuo sukaupto turto. Ši skirtis padeda suprasti, kodėl šventyklos aukų dydis negali būti žmogaus vertės matas.
6. Apd 20, 33–35
reikia paremti silpnuosius
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paulius prisimena pats dirbęs ir rėmęs silpnuosius, užuot siekęs kitų sidabro. Tai tarnystės priešprieša Rašto aiškintojams, kuriems priekaištaujama dėl našlių namų rijimo.
7. 1 Tim 6, 17–19
esti dosnūs, dalijasi su kitais
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Turtingieji raginami pasitikėti Dievu ir būti dosnūs gerais darbais. Našlės pavyzdys taigi neatleidžia turinčiųjų nuo atsakomybės: ir jų ištekliai skirti bendrystei.
8. Jok 2, 15–17
o neduotų, ko reikia jų kūnui
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Palinkėjimai nepadeda neturinčiam drabužio ar maisto, jeigu niekas nepaduoda to, ko reikia kūnui. Ši vieta grąžina prie našlės pragyvenimo klausimo: susižavėjimą dovana turi lydėti rūpestis žmogumi.
Katekizmas ir temos
Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.
Turinys:
Kristus atidavė savo gyvybę už mus · KBK 519–521
Širdies neturtas · KBK 2544–2547
Išmalda ir jos intencija · KBK 1434, 1438, 1753, 1969, 2447
Elijas ir širdies atsivertimas · KBK 2581–2584
Individualusis teismas · KBK 1021–1022
Išmalda ir jos intencija · KBK 1434, 1438, 1753, 1969, 2447
KBK 1434, 1438, 1753, 1969, 2447: išmalda;
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Egzegetiniai komentarai
Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.
Turinys:
1 Kar 17, 10–16 · Pažadas turi galiojimo ribą: iki lietaus
Ps 145 (146), 8 · Atverti akis ir ištiesinti susilenkusį
Žyd 9, 24 · Žemiškos šventovės atitikmuo ir tikroji prieiga
Žyd 9, 25–28 · Vienkartinė auka ir laukiamas pasirodymas
Mk 12, 38–40 · Maldos priedanga ir našlės namai
Mk 12, 41–43 · Dvi monetos ir pasikeitęs matavimo vienetas
Mk 12, 44 · Visa, kuo gyveno: dosnumas ir pažeidžiamumas
1 Kar 17, 10–16 · Pažadas turi galiojimo ribą: iki lietaus
Qémaḥ – miltai, šémen – aliejus: pažadas kalba apie dvi konkrečias maisto atsargas. Abu neigiami teiginiai reiškia, kad jos nesibaigs ir nepritrūks. Žodelis ‘ad – „iki“ – nurodo laiką: iki Viešpaties siunčiamo lietaus. Tekstas nežada augančio sandėlio ar būsimo pelno; palaikomas namų gyvavimas per sausrą.
Pažado formulė pirmiausia įvardija Viešpatį, Izraelio Dievą. Platesniame Elijo pasakojime sausra ir lietus susiję su klausimu, kas iš tikrųjų teikia gyvybę – Viešpats ar vaisingumo dievu laikytas Baalas. Pabaigoje pakartojama, kad ištekliai neišseko pagal Viešpaties žodį. Taip pasakotojas patvirtina perduoto pažado patikimumą, užuot pateikęs bendrą aukojimo ir atlygio formulę.
Šaltinis: USCCB · 1 Kar 17, 1–16 ir skyriaus pastabos; Bible Hub · 1 Kar 17, 14 hebrajų tekstas ir gramatinė analizė.
Ps 145 (146), 8 · Atverti akis ir ištiesinti susilenkusį
Pōqēaḥ nusako atvėrimą, o ‘iwrîm – akluosius. Vertime „atveria akis“ aiškiai pasakoma tai, kas hebrajų junginyje išreiškiama glaustai. Kita sakinio dalis kalba apie palinkusius, susilenkusius žmones: kəfūfîm. Dvi kūno būsenos – nematymas ir negalėjimas išsitiesti – leidžia girdėti psalmę labai konkrečiai, ne vien kaip abstraktų dvasinės sėkmės pažadą.
Greta atvėrimo eina pakėlimas. Po šių veiksmų pasakoma, kad Viešpats myli teisiuosius. Poetinis sugretinimas nepadaro aklumo žmogaus kaltės ženklu: eilutė nepateikia tokios priežasties. Ji gieda apie Dievą, kuris pasiekia žmogų jo bejėgiškume. Skaitant su našlių pasakojimais, ši kūniška kalba saugo nuo skubėjimo stoką paversti vien gražia religine metafora.
Šaltinis: USCCB · Ps 146 (145), pastabos; Bible Hub · Ps 146, 8 hebrajų tekstas.
Žyd 9, 24 · Žemiškos šventovės atitikmuo ir tikroji prieiga
Cheiropoiēta reiškia „rankomis padaryta“. Antítypa žemišką šventovę vadina tikrosios atvaizdu; vėlesnės žodžio „antitipas“ vartosenos čia neperkelkime. Kristus įžengia į patį dangų – šventovės vaizdinys parodo prieigą prie Dievo.
Sakinio pabaiga „už mus“ parodo Kristaus ryšį su žmonėmis: jis stoja už juos Dievo akivaizdoje. Šį teiginį parengia Padangtės ir Permaldavimo dienos apeigų fonas.
Šaltinis: USCCB · Žyd 9, 23–28 ir pastabos; Bible Hub · Žyd 9, 24 graikų tekstas.
Žyd 9, 25–28 · Vienkartinė auka ir laukiamas pasirodymas
Hápax – „vieną kartą“ – priešpriešinamas pollákis, „daug kartų“. Kartotinė Kristaus auka reikštų kartotinę kančią. Tačiau jis pasirodė vieną kartą, kad savo auka pašalintų nuodėmę. Pabrėžiamas pasiaukojimo pakankamumas.
Antrojo pasirodymo tikslas – išganyti laukiančiuosius. Apeiginį foną primena vyriausiojo kunigo pasirodymas tautai po permaldavimo, išėjus iš švenčiausiosios vietos. Kristaus sugrįžimas nėra dar viena auka: pažadas kreipia į atlikto išganymo pilnatvę.
Šaltinis: USCCB · Žyd 9, 23–28 ir pastabos; Bible Hub · Žyd 9, 26 graikų tekstas.
Mk 12, 38–40 · Maldos priedanga ir našlės namai
Katesthíontes – „suryjantys“ – yra stiprus vaizdingas žodis. Našlių „namai“ čia nurodo tai, iš ko jos gyvena. Prophásei reiškia „dingstimi“, „priedangai“: ilga malda tampa priemone kurti patikimumo įspūdį. Jėzaus priekaištas sieja religinį pasirodymą su materialine žala kitam žmogui.
Sakinyje nepaaiškintas vienas tikslus turto pasisavinimo mechanizmas, todėl nereikėtų jo išgalvoti. Aiškus pats kaltinimas: pažeidžiamu žmogumi pasinaudojama po pamaldumo priedanga. Tai nėra nuosprendis kiekvienam Rašto aiškintojui – tame pačiame skyriuje Jėzus vieną jų įvertina palankiai. Ilgojoje Evangelijos formoje šis perspėjimas parengia žvilgsnį į tikrą našlę prie aukų rinkimo vietos.
Šaltinis: Bible Hub · Mk 12, 40 graikų tekstas; Pranciškus · Viešpaties Angelas, 2024-11-10.
Mk 12, 41–43 · Dvi monetos ir pasikeitęs matavimo vienetas
Leptá dýo reiškia „du leptonai“. Morkus tuoj pat paaiškina: kartu jie sudaro vieną kodrántēs – romėnišką kvadrantą. Taigi nurodoma dviejų monetų bendra vertė. Toks paaiškinimas padeda kitos pinigų sistemos skaitytojui suprasti, kokia menka buvo suma; jos nebūtina perskaičiuoti į dabartinius eurus.
Jėzaus ištartas „daugiau“ pakeičia palyginimo pagrindą. Nebesumuojama vien tai, kas atsidūrė aukų rinkimo vietoje: vertinama, kiek dovana reiškia davėjui. Senasis komentaras taip pat skiria paties daikto kainą nuo dovanojančiojo nusiteikimo ir aukos sunkumo. Dvi smulkios monetos tampa dideliu veiksmu žmogui, kuriam jos buvo visas pragyvenimas.
Šaltinis: Bible Hub · Mk 12, 42 graikų tekstas; Kornelijus a Lapide · Mk 12, 41–44 komentaras, 1890 m. leidimas.
Mk 12, 44 · Visa, kuo gyveno: dosnumas ir pažeidžiamumas
Hólon tòn bíon reiškia „visą pragyvenimą“: kalbama apie tai, kuo našlė palaikė gyvybę. Sakinys priešpriešina kitų perteklių ir jos stoką, o pabaigoje dar kartą pabrėžia visumą. Našlės motyvų Morkus tiesiogiai neperteikia. Katalikiškas jos tikėjimo ir savęs dovanojimo aiškinimas remiasi veiksmu bei platesniu Evangelijos kontekstu, ne tariamai užrašytu jos vidiniu monologu.
Skaitymo akcentai skiriasi: vienur išryškinamas pasiaukojimas, kitur – prieš tai pasmerkta našlių skriauda ir po šio epizodo skelbiama šventyklos žūtis. Galima pagrįstai girdėti abi kryptis. Dosnumo vertė nepanaikina moters pažeidžiamumo; jos pavyzdys nesuteikia teisės reikalauti paskutinių vargšo išteklių. Ryšys su Kristaus auka rodo savęs dovanojimo horizontą, kartu įpareigodamas jo bendruomenę globoti silpnąjį.
Šaltinis: Bible Hub · Mk 12, 44 graikų tekstas; NCEC · Našlės dovana, Mk 12, 41–44; Scott Hahn · The Widows’ Faith, St. Paul Center; Jeremy D. Otten · Tyndale Bulletin 74 (2023), p. 29–48; evangelikų tyrimas.
Bažnyčios tėvų komentarai
Turinys:
Šv. Ambraziejus · Našlės namuose atpažinti Kristų ir Bažnyčią
Šv. Augustinas · Alkis, kurį atpažįsta Kristaus palaiminimas
Šv. Jonas Auksaburnis · Tas pats yra Kunigas ir auka
Šv. Ireniejus · Nuo nustatytos dalies į laisvą atsidavimą
Beda Garbingasis · Dvi monetos ir dvi meilės kryptys
Šv. Kirilas Aleksandrietis · Tas pats Dievas atveria ranką vargšui
Šv. Kiprijonas · Prie Viešpaties stalo pasirodo ir dovanos davėjas
Šv. Ambraziejus · Našlės namuose atpažinti Kristų ir Bažnyčią
Kristaus ir Bažnyčios slėpinys
Apie našles III, 14 · vertimas į lietuvių kalbą
balsas iš tiesų yra Viešpaties
Apie našles III, 17 · vertimas į lietuvių kalbą
Ambraziejus Sareptos našlės istorijoje ieško Kristaus ir Bažnyčios slėpinio. Našlę sugretina su Izaijo žadėta paguoda apleistajai. Taip moters namų išlaikymas jam tampa ženklu bendruomenei, kuri pati gyvena iš Viešpaties dovanos ir laukia jo regimo sugrįžimo.
Pranašo pažado galia neatsiejama nuo kalbančio Viešpaties. Ambraziejus klausia, kas gali atverti dangų, ir kreipia į Kristų. Neišsenkančio maisto vaizdą jis susieja su išliekančiomis dangiškų sakramentų dovanomis. Tai dvasinis pirmojo skaitinio skaitymas: istorinis našlės išgelbėjimas atveriamas Bažnyčios maitinimui ir vilčiai.
ST → NT. Ambraziejaus tipologija: Sareptos našlė ir pranašo pažadas → Kristaus globojama bei maitinama Bažnyčia → pasitikėjimas jo dovana ir sugrįžimu.
Šaltinis: Šv. Ambraziejus · Apie našles, III, 14–17.
Šv. Augustinas · Alkis, kurį atpažįsta Kristaus palaiminimas
Turime būti Dievo alkstantieji.
Ps 146 (145) aiškinimas, 7 · vertimas į lietuvių kalbą
Mūsų mirtingumas.
Ps 146 (145) aiškinimas, 7 · vertimas į lietuvių kalbą
Sustojęs prie Dievo, duodančio maisto alkstančiam, Augustinas klausia ir apie kitą alkį. Kristaus palaiminimas alkstantiems teisumo jam parodo, kuo gali būti maitinamas vidinis žmogus. Psalmė tampa malda, kuria prašoma ne vien išlikti, bet ir išmokti trokšti teisumo.
Grandines ir aklumą jis taip pat skaito dvasiškai: žmogui reikia išminties šviesos, o mirtingumas patiriamas kaip pančiai. Šis aiškinimas papildo psalmės tiesioginius pagalbos vaizdus. Laiško žydams skaitinys leidžia toliau žvelgti į Kristų, perėjusį mirtį: mūsų išlaisvinimo viltis pasiekia daugiau negu trumpą dabartinio vargo palengvinimą.
ST → NT. Augustino dvasinė sąsaja: psalmės alkis ir pančiai → Kristaus palaimintas teisumo troškimas ir išlaisvinimo viltis. Ryšį su šios dienos Laišku žydams išryškina rengėjas.
Šaltinis: Šv. Augustinas · Ps 146 (145) aiškinimas.
Šv. Jonas Auksaburnis · Tas pats yra Kunigas ir auka
Jis pats yra ir aukojamasis, ir Kunigas, ir auka.
XVII homilija apie Laišką žydams, 3 · vertimas į lietuvių kalbą
Mes iš tiesų mirštame, bet nepasiliekame mirtyje.
XVII homilija apie Laišką žydams, 4 · vertimas į lietuvių kalbą
Auksaburnis išskiria dvi Laiško žydams priešpriešas: dažnai ir vieną kartą, svetimas kraujas ir savas. Vyriausiojo kunigo apeigos parengia Kristaus pažinimą, tačiau Kristus jų nekartoja tokiu pačiu būdu. Jis aukoja save; aukotojas ir aukojamasis nėra du atskiri veikėjai.
Toliau pamokslininkas pripažįsta: žmonės ir dabar miršta. Kristaus pergalė nereiškia, kad kūno mirtis tiesiog išnyko iš patirties. Keičiasi jos viešpatavimas – tikintysis nelieka mirtyje galutinai. Todėl vienkartinės aukos skelbimas palaiko laukimą ir prisikėlimo viltį, o ne ragina ieškoti vis naujo išganymo pagrindo.
ST → NT. Auksaburnio tipologija: kasmet įžengiantis kunigas su svetimu krauju → Kristus, kartą paaukojęs save → mirties valdžios pabaigos viltis.
Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis · XVII homilija apie Laišką žydams.
Šv. Ireniejus · Nuo nustatytos dalies į laisvą atsidavimą
atnašą dabar aukoja ne vergai, bet laisvieji
Prieš erezijas IV, 18, 2 · vertimas į lietuvių kalbą
dovanodami džiaugsmingai ir laisvai
Prieš erezijas IV, 18, 2 · vertimas į lietuvių kalbą
Ireniejus lygina nustatytą dešimtinę ir laisvą savo išteklių skyrimą Viešpaties tikslams. Keičiasi aukojimo pobūdis, tačiau Viešpats lieka tas pats. Vergų ir laisvųjų kalba jis nusako išganymo atvertą laikyseną: dovana gali išreikšti gautą laisvę, o ne vien įvykdytą privalomos dalies reikalavimą.
Šiame fragmente autorius primena našlę, atidavusią visą pragyvenimą. Džiugų ir laisvą dalijimąsi sieja su būsimojo gėrio viltimi. Taip visas gyvenimas atsiveria Dievo tikslams. Skaitant su Laiško žydams laukimu, dovana pasirodo kaip atsakas į išganymą ir pasitikėjimas jo pilnatve, o ne mėginimas nustatytu įnašu nusipirkti saugumą.
ST → NT. Ireniejaus Sandoros atnašų sąsaja: Įstatymo nustatyta dešimtinė → išlaisvintųjų dovanojamas gyvenimas → našlės laisvos dovanos pavyzdys. Ryšį su Žyd 9 išryškina rengėjas.
Šaltinis: Šv. Ireniejus · Prieš erezijas IV, 18.
Beda Garbingasis · Dvi monetos ir dvi meilės kryptys
Dievo ir savo artimo meilę
Catena aurea, Mk 12, 41–44: Beda · vertimas į lietuvių kalbą
ne iš savo nuopelnų, bet iš Dievo malonės
Catena aurea, Mk 12, 41–44: Beda · vertimas į lietuvių kalbą
Bedos alegorijoje našlė vaizduoja Bažnyčią, o dvi monetos – Dievo ir artimo meilę. Atiduodamas visas gyvenimas reiškia pripažinimą, kad net pati gyvybė pirmiausia yra malonė. Tai dvasinis scenos skaitymas: skaičius „du“ nepaverčiamas istoriniu našlės ketinimų paaiškinimu.
Tame pačiame komentare Beda aukų rinkimo vietą gretina su Karalių knygoje kunigo Jehojados pastatyta skrynia. Taip dabartinė Evangelijos scena įgauna seną biblinį foną, o meilės aiškinimas kreipia nuo vien surenkamos sumos prie bendruomenės gyvenimo. Jos dovana gyva tiek, kiek Dievo garbinimas atsiveria artimui.
ST → NT. Bedos biblinė paralelė: Jehojados aukų skrynia → Evangelijos aukų rinkimo vieta. Jo alegorija: dvi našlės monetos → Bažnyčios meilė Dievui ir artimui.
Šv. Kirilas Aleksandrietis · Tas pats Dievas atveria ranką vargšui
Dievas tai priima kaip skirtą jam pačiam.
Luko komentaras, CXXXVIII pamokslas, p. 646 · vertimas į lietuvių kalbą
tai buvo Vienas ir Tas Pats.
Luko komentaras, CXXXVIII pamokslas, p. 648 · vertimas į lietuvių kalbą
Aiškindamas Luko išsaugotą našlės epizodą, Kirilas pabrėžia: pagalbą stokojantiems Dievas priima kaip skirtą jam pačiam. Kristaus žvilgsnis atpažįsta mažos dovanos vertę. Nėra tokio turto slenksčio, kurį peržengęs žmogus tik tada taptų tinkamas gailestingumo darbui.
Kirilas pereina prie Mozės paliepimo neužkietinti širdies ir neužverti rankos vargšui. Jis tiesiogiai atmeta mintį apie du skirtingus dievus: Įstatymo ir Evangelijos kelio Davėjas yra tas pats. Todėl našlės dovana nėra naujos religijos priešprieša senai: Kristaus mokyme atsiskleidžia per visą Raštą ugdoma gailestinga laikysena.
ST → NT. Kirilo pabrėžta Testamentų vienybė: Mozės įsakymas atverti ranką vargšui → Kristaus vertinamas gailestingumas → ta pati Dievo meilės kryptis psalmėje ir Evangelijoje.
Šaltinis: Šv. Kirilas Aleksandrietis · Evangelijos pagal Luką komentaras, CXXXVIII pamokslas.
Šv. Kiprijonas · Prie Viešpaties stalo pasirodo ir dovanos davėjas
ne kiek, bet iš kiek
Apie gerus darbus ir išmaldą, 15 · vertimas į lietuvių kalbą
duoda ta, kuriai derėjo gauti
Apie gerus darbus ir išmaldą, 15 · vertimas į lietuvių kalbą
Kiprijonas kreipiasi į turtingą žmogų, kuris ateina į Viešpaties vakarienę pats nieko neatsinešdamas, tačiau naudojasi vargšo paaukota dovana. Tuoj pat primena našlę ir dvi monetas. Šitaip pasakojimas paliečia pačios Bažnyčios bendrystę: gavėjas ir davėjas gali būti visai kiti, negu leidžia spėti jų padėtis visuomenėje.
Našlė turėtų gauti paramą, o pati duoda. Kiprijonas šia priešprieša ragina turinčiuosius nepalikti gailestingumo vien vargšams. Psalmės Dievas globoja našlę; jo stalo bendruomenė negali vien priimti jos dovanos ir nebeatpažinti jos poreikio. Tai sąžinės klausimas tiems, kurie gali dalytis daugiau.
ST → NT. Kiprijono bažnytinė sąsaja: Evangelijos našlės dovana → Viešpaties vakarienės bendruomenės atsakomybė. Psalmės globos pažadą su šiuo komentaru sujungia rengėjas.
Šventieji: žodis tampa gyvenimu
Turinys:
Šv. Motina Teresė · Penkiolika dolerių virsta duona
Šv. Feliksas Nikosietis · Silpstantis brolis dar randa kam tarnauti
Šv. Joana Emilija de Villeneuve · Įžadų žodžiai įgauna adresą
Šv. Rafaela Marija Porras · Koplyčia ir neturtingų vaikų mokymas
Šv. Kazimieras · Karalaičio vardą papildo meilė stokojančiajam
Šv. Marija Krescencija Höss · Talentą skirti, kad būtų pašlovintas Dievas
Šv. Jonas Paulius II · Mišios kalnuose ir pasaulio altorius
Šv. Motina Teresė · Penkiolika dolerių virsta duona
Džiaugsmas buvo abipusis: jis davė, o vargšai gavo.
Motina Teresė · Nobelio paskaita, 1979-12-11 · vertimas į lietuvių kalbą
1979 m. Nobelio paskaitoje Motina Teresė papasakojo gavusi penkiolika dolerių iš vyro, kuris dvidešimt metų gulėjo nejudėdamas ir galėjo judinti tik dešinę ranką. Jo kasdienė paguoda buvo rūkymas. Savaitę nerūkęs, sutaupytus pinigus jis atsiuntė vargšams. Nedidelė suma turėjo aiškią kainą jo paties gyvenime.
Už tuos pinigus Teresė nupirko duonos alkstantiems. Ji prisiminė džiaugsmą abiejose pusėse – ir duodančiojo, ir gaunančiųjų. Našlės monetos bei paskutinės miltų atsargos čia suskamba kaip dovanos, kurių tikrosios apimties neparodo vien suma. Silpnas žmogus lieka galintis mylėti ir prisidėti prie kito gyvybės palaikymo.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kar 17, 10–16; Mk 12, 41–44: dovanos vertė išryškėja pažinus, ką ji reiškė ją atidavusiam žmogui.
Šv. Feliksas Nikosietis · Silpstantis brolis dar randa kam tarnauti
Tebūna tai iš meilės Dievui.
Feliksui Nikosiečiui priskiriamas įprastas atsakymas · Vatikano biografija, 2005 · vertimas į lietuvių kalbą
Feliksą Nikosietį atleidus nuo pareigų, jo kūnas jau buvo ligotas ir nusilpęs. Jis vis dar buvo pasirengęs patarnauti, ypač sergantiems broliams vienuolyno ligoninėje. Kasdienis veikimas mažėjo, bet kito žmogaus poreikis neliko už jo gyvenimo ribų.
1787 m. gegužės pabaigoje karštinė jį užklupo dirbant sode; vyresnysis liepė atsigulti. Šią gyvenimo pabaigą lydi visa jo laikysena – daryti iš meilės Dievui. Psalmės pagalba silpnajam gali reikštis per žmogų, kuris pats jau turi mažai jėgų. Dalijamasi ne vien tuo, kas lieka lengvai atlikus visus savo darbus.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 7–9: Dievo rūpestis pasiekia ligonį ir per silpstančio bendruomenės nario ištikimybę.
Šaltinis: Šv. Feliksas Nikosietis · Vatikano biografija, 2005.
Šv. Joana Emilija de Villeneuve · Įžadų žodžiai įgauna adresą
Pasiryžtu pasišvęsti vargšų ir kenčiančių Jėzaus Kristaus narių tarnystei.
Joana Emilija · 1836 m. įžadų žodžiai, DBF, „Icônes“, 70 · vertimas į lietuvių kalbą
1836 m. gruodžio 8 d. Kastro Notre-Dame de la Platé parapijoje Joana Emilija davė įžadus ir prie jų pridėjo apsisprendimą tarnauti vargšams bei kenčiantiems Kristaus nariams. Šį apsisprendimą lydėjo persikėlimas į mažą namą Tolosane gatvėje. Atsidavimas turėjo konkrečią vietą ir žmones, kuriems atsivers durys.
Jos aplinkoje besiplėtojanti pramonė daliai šeimų nešė ir skurdą. Emilijos atsakas buvo visas gyvenimas, skiriamas jų materialiniam bei dvasiniam gėriui. Evangelijos našlės „visa“ čia padeda išgirsti ne vien didelės akimirkos pažadą: pasiaukojimas tampa pasirinkta kasdienės tarnystės kryptimi.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 7–9; Mk 12, 44: Dievui dovanojamas gyvenimas įgyja artimą žmogų pasiekiančią formą.
Šaltinis: Notre-Dame de l’Immaculée Conception seserys · Émilie de Villeneuve įžadų liudijimas; Šv. Joana Emilija de Villeneuve · 2015-05-17 kanonizacijos biografija, p. 10–11.
Šv. Rafaela Marija Porras · Koplyčia ir neturtingų vaikų mokymas
Atiduokime Dievui viską, visą širdį.
Rafaela Marija · Laiškas 121 · vertimas į lietuvių kalbą
mokyti neturtingus vaikus krikščioniškojo tikėjimo
Rafaela Marija · Laiškas 34 · vertimas į lietuvių kalbą
34 laiške Rafaela Marija prašo teisės laikyti Eucharistiją bendruomenės koplyčiose. Greta adoracijos ir pasišventimo Kristaus meilei įvardija neturtingų vaikų tikėjimo mokymą bei rekolekcijų viešnių priėmimą. Maldos centras sutelkia ir išėjimą pas kitą žmogų.
121 laiške ji ragina Dievui atiduoti visą širdį ir neapriboti uolumo kelių žmonių ratu: žvilgsnis turi siekti visą pasaulį. Našlės dovanojimo visuma taip suskamba kaip neužverta meilė. Laiško žydams Kristus stoja už mus Dievo akivaizdoje; prie jo besimeldžianti bendruomenė kviečiama savo laiką ir jėgas skirti kitiems.
Ryšys su skaitiniais. Žyd 9, 24; Mk 12, 44: artumas Kristui ugdo visą širdį ir konkrečią tarnystę apimantį atsidavimą.
Šaltinis: Šv. Rafaela Marija Porras · Laiškai 34 ir 121, Kordobos vyskupijos misijų tarnyba.
Šv. Kazimieras · Karalaičio vardą papildo meilė stokojančiajam
Šviesus neturto ir pasiaukojančios meilės vargšams bei stokojantiesiems pavyzdys.
Jonas Paulius II apie šv. Kazimierą · Kalba, 1984-03-05 · vertimas į lietuvių kalbą
1984 m. kovo 5 d., minint penkis šimtus metų nuo šv. Kazimiero mirties, Jonas Paulius II Romoje kreipėsi į lietuvius iš įvairių kraštų. Popiežius ragino jungtis malda su tais, kurie tuo metu šventė Vilniuje. Kazimiero atminimas buvo bendrystės ryšys žmonėms, gyvenantiems toli vieniems nuo kitų.
Kalboje išryškinama šventojo malda, Eucharistijos adoracija, neturtas ir pasiaukojanti meilė stokojantiesiems. Karalaičio kilmė nepasako svarbiausio apie jo didybę. Evangelijoje vertinamas dovanos svoris žmogaus gyvenime, o psalmėje – globa pažeidžiamajam. Lietuvos šventojo atminimas kviečia šiuos matus taikyti ir savo padėčiai bei galimybėms.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 7–9; Mk 12, 38–44: tarnystės vertę atskleidžia elgesys su stokojančiuoju.
Šaltinis: Jonas Paulius II apie šv. Kazimierą · Kalba Lietuvos tikintiesiems, 1984-03-05.
Šv. Marija Krescencija Höss · Talentą skirti, kad būtų pašlovintas Dievas
ne savęs rodyti, o giedoti ir groti Kristui Karaliui
Jonas Paulius II apie Mariją Krescenciją · Homilija, 2001-11-25, 6 · vertimas į lietuvių kalbą
Marija Krescencija buvo paprasto vilnos audėjo duktė. Troško stoti į Kaufboireno pranciškonių vienuolyną, tačiau tėvai neturėjo reikalaujamo kraičio. Į vienuolyną patekti jai padėjo miesto meras protestantas. Materialinė stoka neatskleidė tikrojo jos pašaukimo svorio.
Kanonizacijos homilijoje Jonas Paulius II priminė ir jos jaunystės talentą: gražų balsą bei galimybę giedoti solo. Jis pabrėžė kryptį – ne rodyti save, o šlovinti Kristų. Evangelijos perspėjimas dėl garbės ieškojimo čia įgauna paprastą atsaką: turimą dovaną galima panaudoti taip, kad ji vestų kitus prie Dievo.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kar 17, 10–16; Mk 12, 38–44: neturtas nesumažina žmogaus dovanos, o talentas gali tapti tarnyste.
Šaltinis: Šv. Marija Krescencija Höss · Vatikano biografija vokiečių kalba, 2001; Jonas Paulius II apie Mariją Krescenciją Höss · Kanonizacijos homilija, 2001-11-25, 6.
Šv. Jonas Paulius II · Mišios kalnuose ir pasaulio altorius
Eucharistija visada tam tikru būdu švenčiama ant pasaulio altoriaus.
Jonas Paulius II · Ecclesia de Eucharistia, 8 · vertimas į lietuvių kalbą
2003 m. enciklikoje Jonas Paulius II prisiminė skirtingas savo kunigystės Mišių vietas: Niegovicio parapiją, Krokuvos bažnyčias, koplyčias kalnų takuose, ežerų ir jūrų pakrantes, stadionus bei miestų aikštes. Ši patirtis jam atvėrė Eucharistijos visuotinį mastą. Net mažos kaimo bažnyčios altorius priklauso visą pasaulį apimančiai Kristaus dovanai.
Tame pačiame fragmente jis kalba apie Amžinąjį Vyriausiąjį Kunigą, kuris Kryžiaus krauju įžengė į amžinąją šventovę ir grąžina Tėvui atpirktą kūriniją. Skaitant Laišką žydams, šis asmeninis liudijimas padeda jungti didelį išganymo slėpinį su konkrečia maldos vieta. Mišiose dalyvaujama vienoje Kristaus aukoje, peržengiančioje mūsų susirinkimo ribas.
Ryšys su skaitiniais. Žyd 9, 24–28: žemiškoje Bažnyčios liturgijoje dalyvaujame Kristaus dovanoje, atveriančioje prieigą prie Tėvo.
Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II · Ecclesia de Eucharistia, 8 (2003-04-17).
Palyginimai
Turinys:
Lizdas tarp bangų, atviras dangui
Prekybininkas, pasitikintis kito žodžiu
Prie vienų durų duodu, prie kitų prašau
Turtas, apsivijęs laikančią ranką
Nuosavybė su socialine hipoteka
Karaliaus ištiesta ranka vargingam žmogui
Tėvas laukia, kol susirinks visi vaikai
Lizdas tarp bangų, atviras dangui
Pranciškus Salezas pasitelkia seną alkiono lizdo įvaizdį: apvalus lizdas plūduriuoja tarp bangų, o jo vienintelė anga atsiveria į viršų. Bangos jį neša, bet neužlieja vidaus. Taip autorius vaizduoja širdį, gyvenančią tarp žemiškų gėrybių ir išlaikančią atvirumą Dievui. Turto buvimas šalia dar nenusako, kas viešpatauja žmogaus viduje. Šis senosios gamtos simbolikos vaizdas padeda klausti, kur krypsta mano saugumo paieška ir kas lemia mano sprendimus.
Ryšys su skaitiniais. Mk 12, 41–44: našlės dovana kviečia pažvelgti į žmogaus pasitikėjimą, kurio neparodo turimų monetų skaičius.
Šaltinis: Pranciškus Salezas · Įvadas į maldingąjį gyvenimą, III, 14.
Prekybininkas, pasitikintis kito žodžiu
Newmanas primena prekybininką, kurio lėšos patikėtos laivams ir prekybos partneriams. Jis remiasi žmonių patikimumu, nors turto dar nelaiko savo rankose. Šį pasitikėjimą autorius sugretina su sprendimu padėti vargstančiajam remiantis Kristaus žodžiu. Tikėjimas tampa matomas ten, kur žmogus jau skiria savo išteklius, nors būsimos dovanos dar nemato. Palyginimas kalba apie pasitikėjimą ir dovanos kainą; jis nežada, kad išdalyti pinigai žemėje sugrįš su pelnu.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kar 17, 13–16; Mk 12, 44: Dievo pažadas gali keisti sprendimą dar prieš pasirodant jo vaisiui.
Šaltinis: John Henry Newman · The Ventures of Faith, PPS IV, 20 · anglikoniškasis laikotarpis.
Prie vienų durų duodu, prie kitų prašau
Augustinas sugretina dvi laikysenas: žmogų, prašantį prie mano durų duonos, ir mane patį, maldoje stovintį prie didžiojo Šeimininko durų. Vienur esu galintis duoti, kitur – pats stokojantis. Maldininkas prašo daugiau už kasdienį kąsnį: prašo paties Kristaus, gyvosios Duonos. Šis vaizdas panaikina pasipūtimą, kuriuo kartais palydime paramą. Prašantysis man primena priklausomybę nuo gerumo, be kurio pats negyvenčiau.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 7; Mk 12, 38–44: alkanam duodama duona gali būti tos pačios malonės, kurios pats prašau, atliepas.
Šaltinis: Augustinas · Pamokslas 83 (NT 33), 2 · New Advent.
Turtas, apsivijęs laikančią ranką
Klemenso Aleksandriečio įvaizdyje turtas panašus į gyvatę: žmogus mano ją laikantis, tačiau ji pati gali apsivyti jo ranką ir įgelti. Šiuo pavojingo laikymo vaizdu autorius aiškina, kodėl materialinė galia reikalauja išminties ir Dievo žodžio vedimo. Svarbu, ar žmogus pajėgia gėrybes tvarkyti ir dalyti, ar vis labiau paklūsta jų keliamam troškimui. Palyginimo klausimas tiesus: ar mano ranka dar laisva atsiverti?
Ryšys su skaitiniais. Mk 12, 38–44: kitų turtą ryjantis godumas ir laisvai atiduodama dovana parodo skirtingus santykius su gėrybėmis.
Šaltinis: Klemensas Aleksandrietis · Pedagogas, III, 6 · New Advent.
Nuosavybė su socialine hipoteka
Jonas Paulius II privačiai nuosavybei taiko „socialinės hipotekos“ įvaizdį. Hipoteka primena, kad turtą gali lydėti įsipareigojimas. Šiuo atveju popiežius kalba apie pačią gėrybių paskirtį: jos skirtos visų žmonių gyvenimui. Nuosavybės teisė išlieka tikra, o jos naudojimas apima atsakomybę už kitų poreikius. Todėl alkstantis žmogus liečia ir mano sprendimą, ką laikau sau pakankamu kiekiu ir ką galiu skirti bendram gėriui.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 7–9; 1 Kar 17, 10–16: Dievo globa stokojantiesiems kviečia turimas gėrybes paversti jų gyvenimą palaikančia pagalba.
Karaliaus ištiesta ranka vargingam žmogui
Auksaburnis siūlo netikėtą palyginimą: netekęs turto žmogus vis tiek būtų pagerbtas, jei pats karalius ištiestų ranką ir sutiktų priimti iš jo dovaną. Prašančiojo didybė parodo, kad davėjas dar turi ką pasiūlyti. Taip aiškinama galimybė dalytis su Kristumi padedant vargstančiajam. Žmogaus skurdas neatima jo orumo ir gebėjimo mylėti; net maža dovana gali būti tikras asmeninis atsiliepimas.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kar 17, 10–16; Mk 12, 41–44: abi našlės pasirodo galinčios duoti, nors jų padėtis iš pirmo žvilgsnio leistų matyti tik stoką.
Šaltinis: Jonas Auksaburnis · III homilija apie Pirmąjį laišką tesalonikiečiams · New Advent.
Tėvas laukia, kol susirinks visi vaikai
Aiškindamas Laiško žydams pažadų pilnatvę, Auksaburnis ją palygina su mylinčiu tėvu, kuris jau grįžusiems vaikams sako palaukti prie stalo, kol ateis jų broliai. Laukimas išreiškia visos šeimos bendrumą. Šiuo vaizdu autorius kalba apie bendrą galutinį išaukštinimą: anksčiau gyvenę teisieji džiaugiasi drauge su vėliau atėjusiais. Tai būsimos visų išganytųjų pilnatvės palyginimas. Mano viltis turi vietos ir kito žmogaus išganymui.
Ryšys su skaitiniais. Žyd 9, 28: Kristaus sugrįžimo laukimas atveria bendrą išganymo perspektyvą, apimančią daugiau nei mano dabartinį atlygį.
Šaltinis: Jonas Auksaburnis · XXVIII homilija apie Laišką žydams, 2 · New Advent.
Pasakojimai
Turinys:
„Pranciškoniškieji žiedeliai“ · Varpeliai ir naktinė košė
Grigalius Didysis · Paskutinis aliejaus buteliukas
Šatrijos Ragana · Skrynia sudegė, kūdikis liko saugus
François Coppée · Kas liko anapus išpuošto stalo?
Alphonse Daudet · Užeiga kitoje kelio pusėje
Henrykas Sienkiewiczius · Šviesa skulptoriaus dirbtuvėje
Charles Dickens · Našlės dovana prie mirštančiojo lovos
„Pranciškoniškieji žiedeliai“ · Varpeliai ir naktinė košė
„Žiedelių“ pasakojime Juniperas per Kalėdas lieka saugoti išpuošto altoriaus. Prie jo prieina išmaldos prašanti moteris. Brolis nuima nuo brangaus altoriaus apdangalo sidabrinius varpelius ir atiduoda jai. Grįžęs zakristijonas randa apkarpytą puošmeną, nesėkmingai ieško moters ir skundžiasi vyresniajam. Juniperas gauna griežtą papeikimą; barantis vyresnysis net užkimsta.
Brolis labiausiai susirūpina būtent užkimimu. Naktį atneša jam košės, bet pažadintas vyresnysis pyksta ir atsisako valgyti. Tuomet Juniperas prašo bent palaikyti žvakę – jis pats košę suvalgys. Vyresnysis atpažįsta paprastą rūpestį ir pasiūlo valgyti drauge. Pasakojimas, prasidėjęs ginču dėl daiktų, baigiasi dviejų žmonių bendru valgiu. Brolis, ką tik šelpęs vargstančiąją, dabar rūpinasi jį išbarusiu žmogumi.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 7; Mk 12, 38–44: religinis puošnumas ir gailestingumas susitinka ties konkretaus žmogaus poreikiu.
Šaltinis: Pranciškoniškieji žiedeliai · Brolio Junipero gyvenimas, V · Bible Hub.
Grigalius Didysis · Paskutinis aliejaus buteliukas
Grigaliaus Didžiojo hagiografiniame pasakojime Kampaniją ištinka badas. Benediktas išdalija stokojantiesiems vienuolyno atsargas; sandėlyje lieka tik truputis aliejaus stikliniame inde. Jo paprašo subdiakonas Agapitas. Benediktas liepia atiduoti ir šį likutį, tačiau atsargas prižiūrintis brolis nepaklūsta: bijo, kad patiems vienuoliams nieko nebeliks.
Sužinojęs, kas nutiko, Benediktas liepia išmesti indą pro langą. Apačioje – statūs akmenys, tačiau pasakojime buteliukas nesudūžta ir aliejus neišsilieja. Jis pakeliamas ir pagaliau perduodamas prašiusiajam. Išsaugota atsarga pasiekia tikslą, nuo kurio ją buvo sulaikiusi baimė. Grigaliaus pasakojimas palieka ryškų vaizdą: paskutinis mažas indas gali tapti slenksčiu tarp užsisklendimo ir pasitikėjimo.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kar 17, 12–16; Mk 12, 44: paskutinė atsarga iškelia sunkų klausimą, kaip pasitikėti ir dalytis.
Šaltinis: Grigalius Didysis · Benedikto gyvenimas (Dialogai, II), 28 · CCEL.
Šatrijos Ragana · Skrynia sudegė, kūdikis liko saugus
Penkiolika metų aukle tarnavusi našlė Adomienė pagaliau išsinuomoja kamarą Tveruose. Skrynioje – sukaupti drabužiai, dukters Antanėlės būsimasis kraitis ir pinigai. Abi svajoja bent metus pagyventi kartu. Kartą Adomienė lieka prižiūrėti pažįstamų kūdikio, o jo šeimininkai išvažiuoja. Vėlyvą popietę pamato nuo Tverų kylančius dūmus. Norėtų bėgti gelbėti skrynios, tačiau namuose daugiau nėra kam palikti vaiko. Ji laukia, kol grįš tėvai.
Nuvykusi randa sudegusią gatvę ir savo namų vietą. Pražuvo visas turtas bei abiejų moterų planas. Adomienė vėl eina aukliauti. Pasakodama nelaimę ji vis dėlto pastebi dar vargingesnes šeimas ir su meile palinksta prie dabartinio augintinio lopšio. Vėliau krikštynose gautus tris rublius skiria Mišioms už mirusį vyrą. Materialiai liko beveik tuščiomis, tačiau jos santykiai su gyvaisiais ir mirusiuoju tebėra pilni dovanojamo dėmesio.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kar 17, 10–16; Mk 12, 44: našlės gyvenimo visumą parodo ir tai, ko neįmanoma suskaičiuoti pinigais.
Šaltinis: Šatrijos Ragana · Adomienė, Vilnius, 1908 · ePaveldas.
François Coppée · Kas liko anapus išpuošto stalo?
Coppée pasakojimo svečias, vadinamas Svajotoju, sėdi prie spindinčio aristokratų stalo. Žiedai, apdovanojimai, puikus vynas, tyliai dirbantys tarnai – jis nuoširdžiai gėrisi šia darna. Atnešama didžiulė žuvis. Jos kvapas staiga sugrąžina atmintį į Bretanės pakrantę: audringą naktį prieplaukoje laukusias moteris, negrįžtančius laivus, žvejų našles, fabrike uždirbančias duoną vaikams.
Nuo tos akimirkos daiktai ant stalo ima pasakoti kitas istorijas. Duonos gabalėlis primena artoją, malūnininką ir naktį dirbusį kepėją; šilta salė – angliakasį, šilkas – audėją. Svajotojas mėgina save raminti, kad svečiai talentingi, garbingi ir galbūt dosnūs. Tačiau sotūs jų veidai nepašalina klausimo. Pakilęs nuo stalo jis vis galvoja, ar šie žmonės prisimena, kiek svetimo vargo palaiko jų patogumą.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 7; Mk 12, 38–40: religingumas ir pagarbi padėtis kviečia pastebėti tuos, kurių darbas ar skurdas lieka už reginio.
Šaltinis: François Coppée · At Table · Ten Tales, 1891, vertė Walter Learned.
Alphonse Daudet · Užeiga kitoje kelio pusėje
Karštą liepos dieną keliautojas prieina dvi užeigas viena prieš kitą. Vienoje – vežimai, gyvi balsai, juokas ir daina. Kita atrodo apleista: sulūžusios žaliuzės, dulkėti stalai, musės. Keliautojas pasirenka ją. Šeimininkė nustemba gavusi svečią ir, sunkiai surinkusi vaišes, padeda razinų, sukietėjusios duonos bei vyno. Paskui vėl sustoja prie lango.
Paaiškėja, kad mirė abi jos mažos dukterys, o lankytojai persikėlė į triukšmingą užeigą kitapus kelio. Iš ten vėl pasigirsta gražus vyro balsas. Tai jos vyras Žozė: jam pabosta liūdni namai, tad nueina dainuoti kitur. Moteris klausosi apsiašarojusi ir vis tiek žavisi jo balsu. Keliautojas pamato, kokia vienatvė slepiasi už durų, kurias visi įprato praeiti.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 9; Mk 12, 38–44: žvilgsnis gali sustoti ir prie žmogaus, kurio vargas neatrodo patrauklus ar iškilmingas.
Šaltinis: Alphonse Daudet · The Two Inns · vertė Mireille Harmelin ir Keith Adams, 2009.
Henrykas Sienkiewiczius · Šviesa skulptoriaus dirbtuvėje
Lapkričio tamsoje sergantis skulptorius Kamionka guli savo dirbtuvėje. Nebaigta „Gailestingumo“ statula ir kiti kūriniai stovi aplinkui, niūrus oras bei drėgmė sunkina vienatvę. Po žmonos Zosios mirties jis užsisklendė, iš darbo ir atsiminimų susikūrė menką gyvenimo atramą. Prižiūrėtoja pasiūlo pasikviesti gailestingąją seserį. Iš pradžių atsisakęs, naktį ima ilgėtis paprastos pagalbos: pataisytos pagalvės, šilto gėrimo, žmogaus šalia.
Auštant pamato prie lovos sėdinčią vienuolę. Dirbtuvę užlieja šviesa, o jos veide jis atpažįsta mirusią žmoną. Literatūriniame regėjime Zosia paaiškina atėjusi jo pasitikti. Pažvelgęs žemyn Kamionka išvysta savo kūną lovoje; aplink juodu sklindanti šviesa neša tolyn. Pasakojimo baigtis paliečia viltį, kad mirštančio žmogaus vienatvė gali atsiverti susitikimui ir gailestingumui.
Ryšys su skaitiniais. Žyd 9, 27–28; Ps 145 (146), 9: šis literatūrinis regėjimas kviečia kalbėti apie mirtį drauge su susitikimo ir išganymo viltimi.
Šaltinis: Henrykas Sienkiewiczius · Lux in tenebris lucet · Pisma, XX, 1894.
Charles Dickens · Našlės dovana prie mirštančiojo lovos
Našlė Liriper Prancūzijos Sanse budi prie mirštančio anglo lovos. Kai jo žvilgsnis pragiedrėja, atpažįsta Edsoną – vyrą, palikusį jauną motiną, kuri mirė jos glėbyje. Našlė užaugino likusį kūdikį Džemį, mylėdama jį kaip savo anūką. Atpažinimą pirmiausia lydi jos pasipiktinimas. Tačiau palūžęs žmogus priešais ją vos pajėgia pajudinti ranką, ir ji prašo Dievo išmokyti, ką jam pasakyti.
Ji pataiso pagalves, meldžiasi gailestingumo ir parveda prie lovos Džemį. Berniukas nežino, kad mato savo tėvą; jo užuojauta skirta kenčiančiam žmogui. Našlės paprašytas priglaudžia skruostą prie jo kaktos ir palinki Dievo atleidimo. Mirštantysis pagaliau sugriebia jos rankovę. Moteris mano, kad jis mėgina ją pabučiuoti. Jos ilgai dovanojamas rūpestis vaiku apima ir šią sunkią gailestingumo valandą.
Ryšys su skaitiniais. Žyd 9, 27–28; Mk 12, 44: visas gyvenimas dovanojamas ir per ilgą globą, ir per sunkų gailestingumo sprendimą jo pabaigoje.
Šaltinis: Charles Dickens · Mrs. Lirriper’s Legacy, I · 1894 m. leidimas.
Istoriniai pavyzdžiai
Turinys:
V a. Galija · Grūdų vežimai pasiekia ir tolimą miestą
1791 m. Vilnius · Už Subačiaus vartų atsiveria namai vaikams
1834–1835 m. Dublinas · Dovana tampa dvylika ligoninės lovų
1913 m. Alabama · Mokyklą statė ir pinigais, ir rankomis
1921 m. Vašingtonas · Vienam gramui prireikė daugelio žmonių dovanos
1960 m. kovo 11-oji · Paprastesni pietūs pasiekia tolimą salą
2026 m. Alepo liudijimas · Gavęs paramą studentas pats padeda šeimoms
V a. Galija · Grūdų vežimai pasiekia ir tolimą miestą
Apie 474 m. Sidonijus Apolinaras laiške Liono vyskupui Patijui aprašo karo ir gaisrų nuniokotą Galiją. Žmonėms trūko javų. Vyskupo lėšomis buvo dalijami grūdai; laiško autorius prisimena jais apkrautus vežimus keliuose ir pilnus sandėlius prie Sonos bei Ronos. Pagalba turėjo įveikti tikrą atstumą, pasiekti nualintus kraštus ir tapti maistu.
Sidonijus ypač dėkoja už Klermoną. Miestas nepriklausė Patijaus bažnytinei provincijai, jo nebuvo patogu pasiekti vandens keliu, o gyventojai neturėjo kuo atsilyginti. Vis dėlto jie gavo grūdų. Vyskupas ieškojo ir tų, kuriems skurdas ar negalia neleido patiems pas jį atvykti. Laiške užfiksuotas dėkingumas parodo pagalbą, kuri peržengė ir patogų maršrutą, ir savos bendruomenės ribą.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kar 17, 10–16; Ps 145 (146), 7: alkstantįjį pasiekianti duona gali pareikalauti iniciatyvos ir ilgo kelio.
Šaltinis: Sidonijus Apolinaras · Laiškai, VI, 12 (474 m.) · vertė O. M. Dalton, 1915.
1791 m. Vilnius · Už Subačiaus vartų atsiveria namai vaikams
1786 m. gruodžio 16 d. Jadvyga Teresė Zaluskytė-Oginskienė Lietuvos vyriausiajame tribunole patvirtino dovaną būsimai Vaikelio Jėzaus špitolei: sklypą ir tuščią mūrinį namą už Vilniaus Subačiaus vartų. Per penkerius metus šalia misionierių vienuolyno iškilo dviaukštis pastatas su erdviu kiemu. Prie sumanymo prisidėjo ir kiti rėmėjai; vaikų globai buvo pakviestos gailestingosios seserys šaritės.
1791 m. spalio 17 d. namai atvėrė duris ir priėmė daugiau nei šimtą berniukų bei mergaičių. Lapkričio 29 d. pirmąjį prie špitolės vartų paliktą vaiką kunigas Adalbertas Czerechowskis pakrikštijo Tomu. Šalia didelio pastato istorijos lieka vieno vaiko vardas. Dovanotas turtas virto vieta, kurioje be artimųjų globos likęs žmogus galėjo būti priimtas ir augti.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 9; Mk 12, 38–44: tikroji turto paskirtis išryškėja, kai jis tampa pažeidžiamą žmogų saugančiais namais.
Šaltinis: Vaikelio Jėzaus špitolė · Vilniaus universitetas, Orbis Lituaniae.
1834–1835 m. Dublinas · Dovana tampa dvylika ligoninės lovų
Marija Aikenhead norėjo, kad Dublino neturtingi ligoniai gautų tinkamą priežiūrą. Gavus trijų tūkstančių svarų dovaną, 1834 m. sausio 23 d. ligoninei nupirktas namas Šv. Stepono aikštėje. Tačiau vien pastato dar neužteko: reikėjo jį pritaikyti, įrengti patalpas ir pasirengti priimti sergančiuosius.
Pirmieji pacientai atvyko 1835 m. balandį. Dvylika vietų greitai užsipildė; tais pačiais metais pridėta dar aštuoniolika lovų. Ligoninės archyvinėje apžvalgoje 1836 metams jau nurodoma šešiasdešimt vietų. Už dovanos sumos atsiranda labai konkretus matas – lova žmogui, kuriam reikia pagalbos, ir kasdienė jį prižiūrinčiųjų tarnystė. Pradinis dosnumas turėjo išaugti į patikimai veikiančią globą.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 7–9; Mk 12, 44: dovanos gyvenimas tęsiasi per kasdienį rūpestį tais, kuriems ji buvo skirta.
Šaltinis: St. Vincent’s Foundation · Early days of St. Vincent’s · archyvinė apžvalga.
1913 m. Alabama · Mokyklą statė ir pinigais, ir rankomis
Rasinės segregacijos sąlygomis daugelis JAV pietų juodaodžių vaikų neturėjo tinkamų mokyklų. Bookerį T. Washingtoną ir Juliusą Rosenwaldą sujungė mokyklų statybos sumanymas. 1913 m. Alabamos Loačapokoje iškilo pirmasis programos mokyklos pastatas: medinis, skirtas vienam mokytojui, kainavęs 942 dolerius ir 50 centų. Netrukus atsirado dar penkios mokyklos.
Pagal taikytą paramos modelį Rosenwaldas padengdavo dalį statybos išlaidų, o bendruomenės prisidėdavo savo ištekliais. Įnašas galėjo būti ir vienas centas, ir sklypas, medžiagos ar darbas. Ribotos šeimų galimybės netrukdė joms tapti kūrėjomis; kartu buvo siekiama telkti ir viešąjį finansavimą. Mokyklos sienose susitiko didesnės paramos galimybė ir daug mažų, asmeninę kainą turinčių pastangų.
Ryšys su skaitiniais. Mk 12, 41–44; Ps 145 (146), 7–9: žmogaus įnašo svorį parodo jo galimybės ir tai, kokią ateitį dovana atveria kitam.
1921 m. Vašingtonas · Vienam gramui prireikė daugelio žmonių dovanos
Marija Curie jau buvo pasaulyje garsi mokslininkė, tačiau Paryžiaus Radžio institutui trūko brangios tyrimų medžiagos. Amerikietė žurnalistė Marie Meloney pradėjo kampaniją: surinkti šimtą tūkstančių dolerių vienam gramui radžio, skirtam mokslininkės tyrimams. Į JAV Curie atvyko su dukterimis Irène ir Eve. Garsaus vardo nepakako – darbui reikėjo kitų žmonių paramos.
1921 m. gegužės 20 d. Baltuosiuose rūmuose prezidentas Warrenas Hardingas įteikė dovanos simbolius: auksinį skrynelės raktą ir sertifikatą. Ant stalo stovėjo skrynelės kopija su netikrais radžio vamzdeliais; pati pavojinga medžiaga ceremonijoje nedalyvavo. Ji buvo atskirai paruošta gabenti į Prancūziją. Mažytis medžiagos kiekis talpino didelę surinktų lėšų ir bendro pasitikėjimo vertę – dovaną darbui, kurio vienas žmogus pats finansuoti negalėjo.
Ryšys su skaitiniais. Mk 12, 41–44: regimas dydis dar nepasako visos dovanos kainos ir ją kuriančių žmonių pastangų.
Šaltinis: NIST · 1921: Marie Curie visits the U.S..
1960 m. kovo 11-oji · Paprastesni pietūs pasiekia tolimą salą
1960 m. kovo 11 d. Anglijos ir Velso katalikų šeimos buvo pakviestos vienai dienai pakeisti įprastą stalą. Vaikai galėjo atsisakyti saldumynų, tėvai – paruošti vienus kuo paprastesnius pagrindinius pietus, o sutaupytą sumą skirti alkstantiems. Sumanymą organizavo Jacquie Stuyt vadovaujamos moterys, tarp jų Evelyn White, Nora Warmington ir Elspeth Orchard. Jos atsiliepė į prašymą padėti motinų ir kūdikių klinikai Dominikos saloje.
Tikėtasi kelių šimtų svarų, tačiau žmonės paaukojo daugiau nei šešis tūkstančius. Pagalba apėmė kliniką, vandens tiekimą ir mokymą auginti daržoves. Dovanos pradžia galėjo būti visai maža – sąmoningai pakeistas vienas valgymas. Kartu organizatorės kvietė melstis už žmones, kuriems siunčiama pagalba. Iš šios pradžios augo CAFOD veikla, 1962 m. įgavusi oficialios labdaros organizacijos formą.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kar 17, 10–16; Mk 12, 44: dalijimasis įgyja svorį tada, kai paliečia paties davėjo kasdienybę.
Šaltinis: CAFOD · How did CAFOD begin: your questions answered · 1960 m. Family Fast Day.
2026 m. Alepo liudijimas · Gavęs paramą studentas pats padeda šeimoms
Lenkijos „Caritas“ padėjo man, o dabar aš padedu kitiems.
Garabetas Avedissianas · Vatican News, 2026-10-29 · vertimas į lietuvių kalbą
2026 m. spalio 29 d. paskelbtame liudijime Garabetas Avedissianas prisiminė studijų laikų Alepą: bombardavimus, maisto, drabužių ir elektros stygių. Jo motina buvo našlė, viena auginanti vaikus. Šeima pateko į Lenkijos „Caritas“ programą „Šeima šeimai“ ir kas mėnesį gaudavo finansinę paramą. Garabetas pasakojo, kad ši pastovi pagalba leido jam baigti studijas.
Dabar jis pats dirba šios programos Sirijoje ryšių su aukotojais vadovu. Varšuvoje vykusiame labdaros forume kalbėjo apie pagalbą našlėms, vyresniems žmonėms bei asmenims su negalia. Gauta parama jo gyvenime turėjo tęsinį – darbą, per kurį palaikomos kitos šeimos. Skaitant psalmės žodžius apie našlės globą, čia galima įžvelgti konkrečią jų žmogiško atliepo grandinę: mėnesio pagalba, baigtos studijos, toliau perduodama tarnystė.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 9; Mk 12, 44: dėmesys vienai pažeidžiamai šeimai gali tapti pagalbos tąsa daugeliui.
Šaltinis: Piotr Kowalczuk · Syria: Od beneficjenta do menedżera programu Caritas · Vatican News, 2026-10-29.
10 citatų homilijos minčiai
Turinys:
1. Leonas XIV · Turtas, kuris tampa dovana
2. Benediktas XVI · Tikėjimo atrama
3. Vincas Kudirka · Galia atitiesti vargdienį
4. Paulius VI · Perteklius turi pasiekti stokojančiuosius
5. Grigalius Nazianzietis · Malonės reikia mums visiems
6. Tomas Akvinietis · Vienos aukos galia išlieka
7. Jonas XXIII · Gerovės matas
8. Liudvikas Marija Grinjonas de Monforas · Visiškai priklausyti Jėzui
9. Pranciškus · Meilingas dėmesys žmogui
10. Bonaventūras · Kelias į Dievą yra Kristus
1. Leonas XIV · Turtas, kuris tampa dovana
Tu primeni mums, kad tikrasis turtas slypi ne tame, ką pasilaikome, bet tame, ką atiduodame su meile.
Leonas XIV · Malda už tinkamą turto naudojimą, 2026 m. lapkritis · vertimas į lietuvių kalbą
Mk 12, 41–44. Lapkričio maldoje popiežius kalba ir apie pinigus, ir apie laiką, gabumus bei galimybes. Našlės dovana kviečia pasverti, kam tarnauja man patikėti ištekliai.
Šaltinis: Leonas XIV · Malda už tinkamą turto naudojimą, 2026 m. lapkritis (2026-11-03).
2. Benediktas XVI · Tikėjimo atrama
Jis atsiskleidžia kaip vidinė laikysena žmogaus, kuris savo gyvenimą grindžia Dievu, Žodžiu ir visiškai juo pasitiki.
Benediktas XVI · Viešpaties Angelas, 2012-11-11 · vertimas į lietuvių kalbą
1 Kar 17, 10–16; Mk 12, 41–44. Įvardžiu „jis“ popiežius nusako tikėjimą, atsiskleidžiantį abiejų našlių gyvenime. Skurdas savaime nėra dorybė; čia išryškėja laisvas pasitikėjimo ir meilės atsakas.
3. Vincas Kudirka · Galia atitiesti vargdienį
Galingas tasai, kurs be kraujo gal skliesti
Vincas Kudirka · „Ne tas yra didis“, ketvirtas posmas, 13–16 eilutės
Tarp svieto brolystę iš krašto į kraštą,
Kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti,
Palengvindams sunkią gyvenimo naštą.
Ps 145 (146), 7–9. Eilėraščio galia atpažįstama iš brolystės ir palengvintos gyvenimo naštos. Ši mintis gali padėti prabilti apie žmogaus atsaką į psalmėje skelbiamą Viešpaties rūpestį prislėgtuoju.
Šaltinis: Vincas Kudirka · Ne tas yra didis, Laisvos valandos · 1909 m. Raštų I tomo skaitmeninė reprodukcija.
4. Paulius VI · Perteklius turi pasiekti stokojančiuosius
Turime pakartoti, kad turtingesnių tautų perteklinės gėrybės turi būti perduotos skurdesnių tautų žinion.
Paulius VI · Populorum progressio, 49 · vertimas į lietuvių kalbą
1 Kar 17, 10–16; Ps 145 (146), 7. Našlė dalijasi stokodama, o ši enciklikos mintis klausia apie išteklių turinčiųjų atsakomybę. Alkstantysis lieka artimas ir tada, kai gyvena už valstybės sienos.
Šaltinis: Paulius VI · Populorum progressio, 49 (1967-03-26).
5. Grigalius Nazianzietis · Malonės reikia mums visiems
Juk mes visi esame vargšai ir visiems mums reikia dieviškosios malonės […].
Grigalius Nazianzietis · XIV kalba apie meilę vargšams, 1 · vertimas iš vokiečių kalbos
Ps 145 (146), 7–10; Mk 12, 41–44. Pradėdamas kalbą apie pagalbą vargstantiems, Grigalius klausytojus pavadina savo neturto bendrais. Gavėjas ir davėjas abu gyvena iš Dievo dovanos; todėl dosnumas nesuteikia pagrindo žeminti kitą.
Šaltinis: Grigalius Nazianzietis · XIV kalba apie meilę vargšams, 1 · BKV.
6. Tomas Akvinietis · Vienos aukos galia išlieka
Nors Kristaus kančia ir mirtis neturi būti kartojamos, tos Aukos galia išlieka per amžius […].
Tomas Akvinietis · Teologijos suma, III, 22, 5, atsakymas į 2 prieštaravimą · vertimas į lietuvių kalbą
Žyd 9, 24–28. Kristaus kunigystės amžinumas nereikalauja naujos jo mirties. Akvinietis skiria vienkartinį pasiaukojimą ir išliekantį jo vaisių: Kristus atveria kelią pas Dievą.
Šaltinis: Tomas Akvinietis · Teologijos suma, III, 22, 5, atsakymas į 2 prieštaravimą.
7. Jonas XXIII · Gerovės matas
[…] tautos ekonominė gerovė yra ne tiek visas jos turtas […], kiek teisingas šio turto padalijimas ir paskirstymas.
Jonas XXIII · Mater et Magistra, 74 · vertimas į lietuvių kalbą
Ps 145 (146), 7–9. Enciklikoje šis sakinys eina po Pijaus XII žodžių ir yra paties Jono XXIII išvada. Bendras turto dydis neatskleidžia, ar jo vaisiai leidžia oriai gyventi pažeidžiamam žmogui.
8. Liudvikas Marija Grinjonas de Monforas · Visiškai priklausyti Jėzui
Šis pamaldumas reiškia visišką savęs atidavimą Marijai, kad per ją visiškai priklausytume Jėzui.
Liudvikas Marija Grinjonas de Monforas · Tikrasis pamaldumas Švč. Mergelei Marijai, 121 · vertimas į lietuvių kalbą
Mk 12, 44. Monforas čia aiškina savąjį pasiaukojimo Jėzui per Mariją kelią. Su našlės dovana siejasi viso gyvenimo atvirumas Dievui; ši dvasinė praktika nėra skaitinio tiesioginės prasmės aiškinimas ar reikalavimas atiduoti pragyvenimo lėšas.
Šaltinis: Liudvikas Marija Grinjonas de Monforas · Tikrasis pamaldumas Švč. Mergelei Marijai, 121.
9. Pranciškus · Meilingas dėmesys žmogui
Šis meilingas dėmesys yra tikro rūpinimosi jo asmeniu pradžia ir skatina mane veiksmingai siekti jo gėrio.
Pranciškus · Evangelii gaudium, 199 · vertimas į lietuvių kalbą
Mk 12, 41–44; Ps 145 (146), 9. Jėzus pamato našlę, kuri minioje galėtų likti nepastebėta. Pranciškus ragina vertinti patį vargstantį žmogų, jo patirtį ir tikėjimą; pagalba prasideda ir nuo tokio dėmesingo susitikimo.
10. Bonaventūras · Kelias į Dievą yra Kristus
Šiame perėjime Kristus yra kelias ir durys, Kristus yra laiptai ir vežimas […].
Bonaventūras · Sielos kelionė į Dievą, VII, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Žyd 9, 24–28. Bonaventūras kalba apie žmogaus perėjimą į bendrystę su Dievu, vedamą Kristaus. Kelias atveriamas per Nukryžiuotąjį; paties žmogaus gebėjimai negali pakeisti Išganytojo dovanos.
Šaltinis: Bonaventūras · Sielos kelionė į Dievą, VII, 1 · The Mind’s Road to God.
Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos
Turinys:
Papūga ligoninei netiko. Dovana vis tiek pravertė
Anekdotas apie Joną XXIII · Alga ir dešimt vaikų
Anekdotas apie Joną XXIII · Juos abu vienijo pinigai
Hilaire Belloc · Karjera jau buvo parengta
Portretas buvo pernelyg panašus
Aukoti galima. Tik nestabdykite šaltyje
Kas saugos rastą monetą?
Papūga ligoninei netiko. Dovana vis tiek pravertė
Vienas Šv. Vincento ligoninėje gydytas jūreivis paliko vyriausiajai slaugytojai papūgą. Dovana tikrai ne kasdienė. Tačiau netrukus paaiškėjo dar viena jos savybė: paukštis nepaprastai sklandžiai mokėjo… keiktis.
Ligoninėje tokia kalbinė kompetencija netiko. Papūgą nuspręsta parduoti aukcione. Už ją gauta šešiasdešimt svarų. Taigi paukštis į ligoninės gyvenimą vis dėlto įnešė savo indėlį – tik jau ne žodžiais.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 7–9; Mk 12, 41–44: neįprasta dovana gali virsti labai praktiška pagalba ligoniams.
Šaltinis: St. Vincent’s Foundation · From the Archives: Donor Support · 2024 m. leidinys.
Anekdotas apie Joną XXIII · Alga ir dešimt vaikų
Pakėlus Vatikano darbuotojų atlyginimus, vienas kardinolas pasiskundė: dabar durininkas uždirba tiek pat, kiek jis. Pareigos juk nevienodos!
Jonas XXIII skirtumą irgi pastebėjo, tik visai kitą:
– Tas durininkas turi dešimt vaikų. Tikiuosi, kardinolas jų neturi.
Ryšys su skaitiniais. Ps 145 (146), 7–9; Mk 12, 38–40: žmogaus poreikis gali būti svarbesnis už jo vietą garbės eilėje.
Šaltinis: Kun. Mario Attard OFM Cap · Saint John XXIII’s humour · Laikos, 2016-04-17.
Anekdotas apie Joną XXIII · Juos abu vienijo pinigai
Dar būdamas Venecijos patriarchu, būsimasis Jonas XXIII kalbėjosi su turtingu miesto gyventoju. Jis rado juos vienijantį dalyką – pinigus. Turtuolis jų turėjo labai daug, o patriarchas, kaip pats sakė, visai neturėjo.
Vis dėlto esąs ir skirtumas. Jį patriarchas nusakė trumpai:
– Skirtumas tas, kad man jie nerūpi.
Ryšys su skaitiniais. Mk 12, 41–44: pinigų kiekis ir širdies laisvė yra du skirtingi klausimai.
Šaltinis: Kun. Mario Attard OFM Cap · Saint John XXIII’s humour · Laikos, 2016-04-17.
Hilaire Belloc · Karjera jau buvo parengta
Belloco satyroje lordas Lundis maždaug dvidešimt šešerių įstumiamas į politiką. Tačiau vos parlamente kas nors užduoda klausimą, jis pradeda verkti. Karjera ritasi žemyn, kol senelis kunigaikštis nebeištveria. Juk viskas jau buvo parengta: ir spauda sutvarkyta, ir visuomenė paruošta, ir būsimo ministro pirmininko vieta numatyta!
Seneliui pritrūksta žodžių. Užuot gavęs premjero kėdę, anūkas išgirsta:
– Važiuok valdyti Naujojo Pietų Velso!
Senelis atsidūsta ir miršta. O lordas Lundis, žinoma, vėl pravirksta.
Ryšys su skaitiniais. Mk 12, 38–40: satyra išjuokia iš anksto dalijamas garbingas vietas ir kilmę, kuria mėginama pakeisti pasirengimą tarnauti.
Šaltinis: Hilaire Belloc · Cautionary Tales for Children, Lord Lundy, II giesmė.
Portretas buvo pernelyg panašus
Vienas žmogus vis prašydavo pažįstamojo prisidėti prie labdaros. Nieko nepešdavo. Kartą pasakė matęs jo portretą. Šykštuolis tuojau pasidomėjo, ar rinkėjas ir paveikslo paprašęs paaukoti.
Rinkėjas nė nemėgino: nematė jokios vilties. Priežastis paprasta:
– Pernelyg panašus į jus.
Ryšys su skaitiniais. Mk 12, 41–44: dosnumo nenusako nei gražus atvaizdas, nei garsus vardas.
Šaltinis: Mark Lemon (sud.) · The Jest Book, MCLXX ir MDIV · 1865 m. leidimas.
Aukoti galima. Tik nestabdykite šaltyje
Spaudžiant smarkiam šalčiui, kunigaikštis ėjo Šv. Jokūbo gatve. Jį sustabdė labdaros rinkėjas: reikėtų vėl paremti anksčiau remtą darbą.
Kunigaikštis jau turėjo sprendimą:
– Rašykite mane kokiai tik norite sumai, tik nelaikykite manęs šaltyje!
Ryšys su skaitiniais. 1 Kar 17, 10–16; Mk 12, 44: našlių dovana paliečia jų pačių gyvenimą. O čia dosnumas pirmiausia gelbsti paties aukotojo patogumą.
Šaltinis: Mark Lemon (sud.) · The Jest Book, MCLXX ir MDIV · 1865 m. leidimas.
Kas saugos rastą monetą?
Berniukas gatvėje rado šešių pensų monetą. Gydytojas paklausė, ką jis radęs, ir paprašė parodyti. Vos moneta atsidūrė jo rankoje, jis įsidėjo ją į kišenę.
Tada berniukui davė labai atsakingą pavedimą:
– Pasakyk pametusiam žmogui, kad atsiimti galės užėjęs pas mane į namus.
Ryšys su skaitiniais. Mk 12, 38–40: paslaugus tonas dar negarantuoja, kad po juo neslypi noras paimti svetimą turtą.
Šaltinis: William Paterson (leid.) · English Jests and Anecdotes, Lost Money, p. 227.