Dievo žodis širdyje gali degti net tada, kai už jį mokama pajuoka. Jėzus kviečia sekti jo meilės keliu: tikėjimas atnaujina mąstymą, apima kūną ir kasdienį gyvenimą, o savęs dovanojimas leidžia atrasti tikrąją gyvybę.
Pagrindinės skaitinių mintys
Pirmasis skaitinys · Jer 20, 7–9
Pranašas negali užgniaužti širdyje degančio žodžio
Jeremijas atvirai išsako Viešpačiui savo skausmą: jo skelbimas atneša užgaules ir pajuoką. Net pasiryžęs tylėti jis patiria Dievo žodį kaip viduje įsiliepsnojusią ugnį, kurios nepajėgia nuslopinti.
Atliepiamoji psalmė · Ps 62 (63), 2. 3–4. 5–6. 8–9
Dievo ilgisi visas žmogus
Maldininko gyvastis ir kūnas trokšta Dievo tarsi išdžiūvusi žemė. Jo meilė brangesnė už gyvybę, todėl net ilgesys virsta šlovinimu, džiaugsmu ir glaudimusi prie palaikančios rankos.
Antrasis skaitinys · Rom 12, 1–2
Gyvas garbinimas — Dievui atiduotas gyvenimas
Paulius dėl patirto Dievo gailestingumo ragina aukoti savo kūnus kaip gyvą ir šventą auką. Atsinaujinęs mąstymas leidžia atpažinti Dievo valią ir nesitaikyti prie šio pasaulio mastelių.
Evangelija · Mt 16, 21–27
Mokinys seka Kristų, užuot jam nurodinėjęs kelią
Jėzus atskleidžia būsimą kančią, mirtį ir prisikėlimą; Petro bandymas jį sulaikyti sulaukia griežto atsako. Visi mokiniai kviečiami išsižadėti savęs, imti kryžių ir atrasti gyvybę ją dovanojant dėl Kristaus.
Medžiaga homilijai
Ryšiai su visa Biblija
Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.
Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai
Pirmajam skaitiniui · Jer 20, 7–9
1. Jer 1, 6–10
Štai aš dedu savo žodžius į tavo lūpas!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Pranašo pašaukimas prasideda žmogaus ribotumo ir Dievo pagalbos pažadu. Sunkūs tarnystės vaisiai nėra ženklas, kad Jeremijas pats išsigalvojo savo užduotį.
2. Jer 15, 15–18
tavasis žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jeremijas prisimena su džiaugsmu priimtus žodžius ir kartu skundžiasi nenurimstančiu skausmu. Pašaukimo tiesa išlieka ir tada, kai jausmai nebėra vien džiugūs.
3. Jer 23, 28–29
Ar mano žodis nėra kaip ugnis?
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo žodis lyginamas su ugnimi ir uolą trupinančiu kūju. Pranašystės galia nėra vien kalbėtojo patrauklumas.
4. Ez 3, 14–17
ten tarp jų prasėdėjau priblokštas septynias dienas.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Ezechielis patiria sunkumą ir stulbinamą tylą prieš gaudamas sargybinio užduotį. Įpareigojimas liudyti gali pereiti per skausmingą asmeninį išgyvenimą.
5. Am 3, 7–8
Viešpats Dievas kalbėjo, kas atsisakys pranašauti?
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Pranašas negali likti abejingas išgirdęs Viešpaties kalbą. Liūto riaumojimo vaizdas padeda suprasti Jeremijo nenuslopinamą būtinybę skelbti.
6. Apd 4, 18–20
Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Apaštalai spaudžiami tylėti apie Jėzų, bet negali nekalbėti to, ką matė ir girdėjo. Ištikimybė kyla iš liudijamo susitikimo.
7. 1 Kor 9, 16–18
ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paulius Evangelijos skelbimą supranta kaip patikėtą užduotį. Jo būtinybė skelbti atsiliepia pranašo vidinei atsakomybei.
8. 2 Tim 1, 6–8
Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo dovaną reikia gaivinti, nes Dvasia suteikia jėgos, meilės ir savitvardos. Gėdos ar kančios baimė neturi nutraukti liudijimo.
Psalmei · Ps 62 (63), 2. 3–4. 5–6. 8–9
1. Ps 42, 2–4
Visa gyvastimi trokštu Dievo – gyvojo Dievo,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo ilgimasi kaip vandens, be kurio neįmanoma gyventi. Ašaros ir ilgesys gali tapti tikra maldos kalba.
2. Ps 84, 2–5
mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viešpaties namų trokšta ir širdis, ir kūnas. Šventovės artumas nusakomas namus randančio paukščio saugumu.
3. Iz 26, 8–9
Ilgiuosi tavęs naktimis,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo ilgimasi ir naktį, ir išaušus rytui. Šis troškimas susiejamas su jo vardo atminimu bei teisingumo mokymusi.
4. Iz 55, 1–3
Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Gyvybę teikiantis maistas dovanojamas trokštantiems ir klausantiems. Tikro pasisotinimo neįmanoma pakeisti vien pirkimu.
5. Jn 7, 37–39
Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzus kviečia trokštantį ateiti pas jį ir gerti. Evangelistas šį pažadą susieja su tikinčiųjų gaunama Dvasia.
6. Apr 22, 16–17
ir kas nori, tesisemia dovanai gyvybės vandens.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Trokštantis kviečiamas dovanai imti gyvybės vandens. Bažnyčios ilgesys tampa ir kvietimu kitiems ateiti.
7. Gg 3, 1–4
ieškojau to, kurį myli mano širdis;
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Mylimojo ieškoma tol, kol jis surandamas ir nebepaleidžiamas. Meilės paieškos kalba papildo psalmės glaudimosi prie Dievo motyvą.
8. Fil 3, 7–11
Trokštu pažinti jį, jo prisikėlimo galybę ir bendravimą jo kentėjimuose,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus pažinimas keičia žmogaus vertinamus laimėjimus. Ilgesys apima ir prisikėlimo galią, ir bendrystę jo kentėjimuose.
Antrajam skaitiniui · Rom 12, 1–2
1. Rom 6, 12–14
paveskite Dievui save kaip iš mirusiųjų atgijusius
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kūno narius galima atiduoti nuodėmei arba Dievo teisumui. Gyva auka apima konkrečius kasdienio elgesio pasirinkimus.
2. 1 Kor 6, 19–20
Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kūnas yra Dvasios šventovė ir skirtas Dievui šlovinti. Dvasinis garbinimas neleidžia laikyti kūniško gyvenimo nereikšmingu.
3. Žyd 13, 15–16
Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais geru,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Šlovinimo auka jungiama su geradarybe ir dalijimusi. Liturginis žodis turi tęstis santykiuose su žmonėmis.
4. 1 Pt 2, 4–5
atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Gyvieji akmenys drauge tampa dvasiniais namais ir kunigyste. Auka per Kristų apima bendruomenės gyvenimą.
5. Mch 6, 6–8
tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolankiai eiti su savo Dievu.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo reikalavimas nusakomas teisingumu, ištikima meile ir nuolankiu ėjimu su juo. Aukos dydis nepakeičia gyvenimo laikysenos.
6. Ef 4, 20–24
atsinaujinti savo proto dvasinėje gelmėje,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Atnaujintas protas siejamas su nauju žmogumi ir teisumu. Keičiamas ne tik išorinis elgesys, bet ir jį maitinantis supratimas.
7. Fil 1, 9–11
kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu išmanymu,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Meilė turi augti drauge su pažinimu ir jautrumu, kad būtų atskirta, kas vertingiausia. Dievo valios atpažinimas yra ir brandžios meilės darbas.
8. Kol 3, 16–17
Ir visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus žodis, giesmė, dėkingumas ir kiekvienas darbas sujungiami jo vardu. Garbinimo erdvė išsiplečia į visą gyvenimą.
Evangelijai · Mt 16, 21–27
1. Iz 50, 5–9
aš nemaištavau, atgal nesitraukiau.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viešpaties tarnas priima sunkumus neatsisakydamas išgirsto žodžio ir pasitikėdamas Dievo pagalba. Šis kelias apšviečia Jėzaus apsisprendimą eiti į Jeruzalę.
2. Jn 12, 24–26
o jei apmirs, jis duos gausių vaisių.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kviečio grūdas atskleidžia gyvybę brandinančio atsidavimo prasmę. Tarnaujantis Jėzui kviečiamas būti ten, kur yra jis.
3. Fil 2, 5–9
jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus nuolankumas ir klusnumas iki kryžiaus nurodo mokinio mąstymo kryptį. Išaukštinimas pasirodo per savęs dovanojimą.
4. Žyd 12, 1–3
kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tikėjimo kelyje žvelgiama į Jėzų, ištvėrusį kryžių ir priešiškumą. Jo pavyzdys stiprina pavargusį žmogų.
5. 2 Kor 4, 7–11
Mes visuomet nešiojame savo kūne Jėzaus merdėjimą,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Trapus žmogus neša Dievo galią, o mirties patirtyje pasirodo Jėzaus gyvybė. Sekimas Kristumi nesusiaurinamas į išorinę sėkmę.
6. Gal 2, 19–21
Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paulius savo gyvenimą sieja su už jį save atidavusiu Sūnumi. Kryžiaus bendrystė kyla iš priimtos meilės ir keičia asmens centrą.
7. 1 Jn 3, 16–18
Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus atiduota gyvybė tampa matu rūpesčiui stokojančiu broliu. Gyvybės dovanojimas prasideda nuo veiklios ir tikros meilės.
8. 1 Pt 4, 12–16
Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kančios dėl Kristaus skiriamos nuo kentėjimo už padarytą blogį. Mokinys kviečiamas ne gėdytis savo vardo, o juo šlovinti Dievą.
Katekizmas ir temos
Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.
Turinys:
Kristus kviečia imti kryžių ir sekti juo · KBK 618
Kryžius kaip kelias į Kristaus garbę · KBK 555; 1460; 2100
Kelias į tobulumą eina per kryžių · KBK 2015
Savo kryžių nešti kasdieniame gyvenime · KBK 2427
Kristus kviečia imti kryžių ir sekti juo · KBK 618
KBK 618: Kristus kviečia savo mokinius imti kryžių ir sekti juo;
Kryžius kaip kelias į Kristaus garbę · KBK 555; 1460; 2100
KBK 555, 1460, 2100: Kryžius kaip kelias į Kristaus garbę;
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Egzegetiniai komentarai
Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.
Turinys:
Jer 20, 7: skundas, kurį pranašas išdrįsta tarti Dievui
Jer 20, 8–9: žodis, kurio nei skelbimas, nei slėpimas nepalieka ramybėje
Ps 62 (63): Dievo ilgisi ir gyvastis, ir kūnas
Rom 12, 1: gyvoji auka prasideda nuo gailestingumo
Rom 12, 2: atsinaujinęs protas mokosi atskirti
Mt 16, 21–23: išpažinęs Mesiją, Petras dar mokosi jo kelio
Mt 16, 24–27: ne bet koks praradimas, o gyvenimas dėl Kristaus
Jer 20, 7: skundas, kurį pranašas išdrįsta tarti Dievui
Hebrajiškas pittîtanî priklauso veiksmažodžiui, reiškiančiam įkalbėti, suvilioti, kai kuriuose kontekstuose — apgauti. Greta esantis ḥăzaqtanî nusako stipresniojo veikimą: pranašas patiria, kad Viešpats jį įveikė. Šių žodžių nereikia sušvelninti iki lengvo susižavėjimo pašaukimu. Jeremijas kalba įskaudinto žmogaus skundu: atsiliepęs Dievui, sulaukė aplinkinių patyčių.
Tai asmeninės raudos, vieno iš vadinamųjų Jeremijo išpažinimų, kalba. Ji atveria išgyvenamą prieštaravimą tarp pašaukimo ir jo kainos; ji nėra pasakotojo doktrininis teiginys, kad Dievas meluoja. Pats kreipimasis į Viešpatį rodo išliekantį santykį. Liturgijoje girdime 7–9 eilutes, todėl vėlesnio pasitikėjimo proveržio negalime pateikti kaip jau ištartos šios ištraukos pabaigos.
Šaltinis: Jer 20, 7, hebrajų tekstas ir gramatika, Bible Hub; A. W. Streane, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Jeremiah 20; Stephen B. Reid, Commentary on Jeremiah 20:7–13, Working Preacher, 2026-06-21; čia naudojamos 7–9 eilutės.
Jer 20, 8–9: žodis, kurio nei skelbimas, nei slėpimas nepalieka ramybėje
Prieš raudą pasakojama, kad kunigas Pašhūras pranašą sumušė ir uždarė į šiekštą (Jer 20, 1–6). Tai suteikia užgaulių žodžiams kūnišką svorį. Šūksnis apie smurtą ir niokojimą priklauso pranašo skelbiamai nelaimės žiniai; jos skelbėjas pats patiria priešiškumą. Garbę ir viešą pripažinimą vertinančioje aplinkoje kasdienė pajuoka grasina ir jo, kaip pranašo, patikimumui.
Bandymas nebekalbėti nepašalina įtampos. Vaizdas kəʾēš bōʿeret — tarsi deganti ugnis — perkelia žodį į širdį ir kaulus, visą vidinį žmogų. Jeremijas pavargsta jį sulaikydamas ir nepajėgia. Taigi tekstas nenupiešia nejautraus didvyrio: pašauktasis kenčia ir kalbėdamas, ir mėgindamas nutildyti tai, kas jam patikėta.
Šaltinis: A. W. Streane, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Jeremiah 20; Jer 20, 9, hebrajų tekstas, Bible Hub; Stephen B. Reid, Commentary on Jeremiah 20:7–13, Working Preacher, 2026-06-21; čia naudojamos 7–9 eilutės.
Ps 62 (63): Dievo ilgisi ir gyvastis, ir kūnas
Žodžiai nap̄šî, „mano gyvastis / siela“, ir bəśārî, „mano kūnas“, vienas kitą papildo: Dievo trokšta visas žmogus. Išdžiūvusios žemės vaizdas nusako gyvybišką jo artumo poreikį. Psalmės antraštė susieja ją su Dovydu Judėjos dykumoje; vien šios antraštės nepakanka nustatyti tikslią istorinę maldos datą.
Prisimenama šventovė, keliamos rankos, giedama, vaizduojama soti puota. Taigi troškimas kyla iš jau patirto artumo. Meilė, brangesnė už gyvybę, padeda suprasti Evangelijos gyvybės paradoksą: su Dievu žmogus randa tai, kam verta atiduoti gyvenimą. Prisiglaudimas sparnų pavėsyje yra saugumo vaizdas; palaikanti dešinė leidžia ilgėtis nepasiduodant nevilčiai.
Šaltinis: A. F. Kirkpatrick, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Psalm 63; Ps 63 MT, 1 eilutės tekstas ir antraštė; skaitoma pagal tikrą hebrajišką / anglišką numeraciją, Bible Hub; Scott Hahn, For Your Life, St. Paul Center; XXII eilinis sekmadienis A.
Rom 12, 1: gyvoji auka prasideda nuo gailestingumo
Jungtukas oun, „taigi“, susieja raginimą su ankstesniu Dievo gailestingumo žydams ir pagonims svarstymu. Paulius nesiūlo darbais nusipirkti priėmimo: jo prašymas kyla dėl jau patirto pasigailėjimo. Atnašaujami sōmata — kūnai, vadinasi, tikras, veikiantis žmonių gyvenimas, o ne vien mintimis pareikšta nuostata.
Gyvos aukos įvaizdis ryškus aplinkoje, kur aukojamas gyvulys buvo užmušamas. Tikintysis Dievui paskiria savo gyvenimą. Posakį logikē latreia galima versti kaip protingą, prasmingą ar dvasinį garbinimą. „Dvasinis“ čia nepanaikina kūno: santykis su Dievu pasireiškia rankomis, kalba, sprendimais ir tarnyste. Viso žmogaus dovana atsako į visą žmogų pasiekiantį gailestingumą.
Šaltinis: H. C. G. Moule, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Romans 12; Rom 12, 1, graikų tekstas ir gramatika, Bible Hub; Nancy Lammers Gross, Commentary on Romans 12:1–8, Working Preacher, 2026-08-23; čia naudojamos 1–2 eilutės.
Rom 12, 2: atsinaujinęs protas mokosi atskirti
Aiōn čia reiškia šį amžių, dabartinę tvarką ir jos spaudimą prisitaikyti. Raginimas nesitaikyti nereiškia atmesti visa, ką kuria žmogaus kultūra. Paulius kviečia keistis: metamorphousthe nusako perkeitimą, o jo kelias — proto atnaujinimas. Tikėjimas paliečia tai, kaip žmogus vertina, renkasi ir sprendžia.
Veiksmažodis dokimazein reiškia tirti, patikrinti ir atpažinti, kas vertinga. Todėl Dievo valios atskyrimas nėra vien staigi emocija ar savų norų paskelbimas šventais. Gailestingumo atnaujintas mąstymas mokosi pažinti, kas gera, Dievui patinka ir veda į pilnatvę; šį pažinimą tikrina gyvenime. Tai atsakas Petro pastangai pritaikyti Mesiją prie žmogiško sėkmės plano.
Šaltinis: H. C. G. Moule, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Romans 12; Rom 12, 2, graikų tekstas ir gramatika, Bible Hub; Nancy Lammers Gross, Commentary on Romans 12:1–8, Working Preacher, 2026-08-23; čia naudojamos 1–2 eilutės.
Mt 16, 21–23: išpažinęs Mesiją, Petras dar mokosi jo kelio
Pasakojimo žodžiai „nuo tada Jėzus pradėjo“ žymi posūkį. Po Petro išpažinimo atskleidžiama, kokį kelią turės nueiti atpažintasis Mesijas: Jeruzalė, kančia, mirtis ir prisikėlimas. Petras pasiima Jėzų į šalį ir ima jį drausti. Jo rūpestis priešinasi būtent tam keliui, kurį Jėzus skelbia kaip Dievo sumanymą.
Hypage opisō mou pažodžiui grąžina „už manęs“; kitame sakinyje norintysis sekti taip pat kviečiamas eiti paskui. Petras turi grįžti į mokinio vietą. Pavadinimas skandalon reiškia kliūtį, suklupdymo priežastį. Šiame epizode apaštalas kalba gundytojo pusėje, siūlydamas išvengti kryžiaus; tekstas netapatina visos jo asmenybės su velniu. Vien teisingo titulo dar neužtenka teisingai suprasti Kristų.
Šaltinis: A. Carr, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Matthew 16, 21–27; Mt 16, 23, graikų tekstas, Bible Hub; Eugene L. Gibson Jr., Commentary on Matthew 16:21–28, Working Preacher, 2026-08-30; čia nagrinėjamos 21–27 eilutės.
Mt 16, 24–27: ne bet koks praradimas, o gyvenimas dėl Kristaus
Aparnēsasthō, „teišsižada“, perorientuoja žmogaus ištikimybę: jis nebelieka vienintelis savo gyvenimo matas. Kryžius tuomet reiškė gėdingą mirties bausmę, todėl jo nešimas buvo daug griežtesnis vaizdas negu nedidelis nepatogumas. Tačiau sakinio pradžia išsaugo kvietimo laisvę: „jei kas nori“. Kančia pati savaime nėra tikslas; mokinys seka Jėzų.
Psychē 25–26 eilutėse gali būti perteikiama ir „gyvybe“, ir „siela“: kalbama apie patį žmogaus gyvenimą, kurio neatpirks net visas pasaulis. Esminiai žodžiai — „dėl manęs“. Savo gyvybės žalojimas ar betikslis praradimas nėra pažadėtas kelias. Ištikimybė Kristui leidžia gyvybę atrasti, o būsimas Sūnaus Žmogaus atėjimas parodo pasirinkimų svorį: jis atlygins kiekvienam pagal darbus.
Šaltinis: A. Carr, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Matthew 16, 21–27; Mt 16, 24, graikų tekstas, Bible Hub; Mt 16, 25, graikų tekstas, Bible Hub; Scott Hahn, For Your Life, St. Paul Center; XXII eilinis sekmadienis A.
Bažnyčios tėvų komentarai
Turinys:
Šv. Jonas Auksaburnis: kryžius ir laisvas sekimas
Šv. Kirilas Jeruzalietis: Jeremijo avinėlis ir Kristaus kančios pažinimas
Šv. Augustinas: kūnas trokšta ir prisikėlimo
Šv. Augustinas: tikroji auka — bendrystė su Dievu
Origenas: Egipto auksas ir atnaujinamas mąstymas
Šv. Justinas: Mozės rankos nurodo į kryžių
Šv. Grigalius Nazianzietis: atnašauti save kasdien
Šv. Jonas Auksaburnis: kryžius ir laisvas sekimas
Neverčiu, neprievartauju.
Homilija apie Mt 55, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Galima kentėti ir vis dėlto jo nesekti.
Ten pat, 2 · vertimas į lietuvių kalbą
Auksaburnis pastebi, kad Jėzus nesitenkina sudraudęs Petrą: kreipiasi į visus mokinius. Išpažinti Sūnų dar nereiškia tikėtis vien vainiko. Tačiau reikalavimas prasideda laisvu kvietimu. Kristus, kaip jį perteikia pamokslininkas, neverčia ir neprievartauja: žmogui paliekamas pasirinkimas eiti paskui.
Toliau jis išskiria tris veiksmus: išsižadėti savęs, imti kryžių, sekti. Paskutinysis apsaugo nuo kančios sudievinimo: ir nusikaltėlis gali kentėti, bet vien to neužtenka, kad jis sektų Jėzų. Svarbi ištikimybė Kristui ir visos dorybės — taip pat saikingumas, susivaldymas, gyvenimo kryptis. Kančią krikščionišką daro ryšys su Viešpačiu.
ST → NT. Rengėjo sąsaja: kenčiantis, bet Dievo žodį išlaikantis Jeremijas → Kristaus iki galo ištikimai nueitas kelias → laisvas mokinio sekimas. Pats Auksaburnis šiame fragmente aiškina Evangelijos reikalavimą, o ne pateikia Jeremijo tipologiją.
Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilija apie Mt 55.
Šv. Kirilas Jeruzalietis: Jeremijo avinėlis ir Kristaus kančios pažinimas
Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę.
Katechezė 13, 19; Kirilo cituojamas Jn 1, 29 · vertimas į lietuvių kalbą
Gyvenimas nenukertamas.
Ten pat · vertimas į lietuvių kalbą
Kirilas prisimena Jeremijo žodžius apie nekaltą avinėlį, vedamą pjauti (Jer 11, 19). Jis skaito graikišką Senojo Testamento tekstą ir klausiamai perskaito pasakymą apie nežinojimą: Kristus žinojo, kas jo laukia, nes pats paskelbė būsimą nukryžiavimą. Pranašo persekiojime jis atpažįsta ne netikėtai nugalėtą Mesiją, o savo kančią žinantį Gelbėtoją.
Graikiškame Jeremijo tekste minimas medis, dedamas ant duonos. Kirilas susieja šį vaizdą su kryžiumi ir Evangelijoje duona vaizduojamu Kristaus kūnu. Tai tipologinis senovinio graikiško vertimo skaitymas; dabartiniame lietuviškame Jer 11, 19 vertime tas posakis skamba kitaip. Kančios planas negali sunaikinti to, kuris yra Gyvenimas: kryžius neužbaigia jo vardo istorijos.
ST → NT. Paties Kirilo tipologija: Jeremijo nekaltas avinėlis ir graikiško teksto medis ant duonos → žinantis savo kančią Kristus, jo kūnas ir kryžius → Gyvenimas, kurio mirtis nesunaikina. Šios dienos Jer 20 skundą su tuo tematiškai sieja rengėjas.
Šaltinis: Šv. Kirilas Jeruzalietis, Katechezė 13, 19; skiriama nuo anksčiau naudoto 2 skyriaus.
Šv. Augustinas: kūnas trokšta ir prisikėlimo
Kūnui taip pat pažadėtas prisikėlimas.
Psalmės 62(63) aiškinimas, 4 · vertimas į lietuvių kalbą
Tas pats, kuris sukūrė abu, juos abu ir maitina.
Ten pat, 5 · vertimas į lietuvių kalbą
Augustinas vardija skirtingus žmogaus troškimus: pinigus, nuosavybę, garbę. Ne kiekvienas ilgesys jau yra Dievo troškimas. Psalmė nukreipia alkį į išmintį ir teisumą, kurių pilnatvės dabartinis gyvenimas dar neduoda. Dykuma jam tampa keliaujančio žmogaus būsenos vaizdu.
Tačiau kūnas nėra pamirštamas. Jis pavargsta, alksta, sensta; jam taip pat pažadėtas prisikėlimas. Tas pats Kūrėjas sukūrė ir maitina visą žmogų. Todėl kūno ilgesys apima ir kasdienės duonos prašymą, ir būsimo negendamo gyvenimo viltį. Psalmės troškimas padeda išgirsti Pauliaus kvietimą: Dievui atiduodamas kūnas nėra bevertis apvalkalas.
ST → NT. Paties Augustino dvasinis skaitymas: psalmės dykuma ir visas žmogus, trokštantis Dievo → Kristus, pažadėjęs prisikėlimą → kūno ir sielos pilnatvė. Ryšys su Rom 12 kūno dovanojimu yra rengėjo sąsaja.
Šaltinis: Šv. Augustinas, Psalmės 62(63) aiškinimas; leidinio numeris 63.
Šv. Augustinas: tikroji auka — bendrystė su Dievu
Tikrosios aukos yra gailestingumo darbai.
Dievo miestas X, 6 · vertimas į lietuvių kalbą
Čia jis yra mūsų Kunigas, čia — Auka.
Ten pat · vertimas į lietuvių kalbą
„Dievo mieste“ Augustinas auką sieja su darbais, kuriais žmogus glaudžiasi prie Dievo. Gailestingumas sau ir kitam, atliekamas dėl jo, tampa tikra auka. Aiškindamas Rom 12, 1–2 jis kalba ir apie kūną, tinkamai naudojamą teisingumui, ir apie Dievo meilės perkeičiamą sielą.
Tuomet žvilgsnis išplečiamas į visą atpirktųjų bendruomenę. Ji atnašaujama per Kristų — Vyriausiąjį Kunigą, kuris pats save paaukojo. Eucharistijoje Bažnyčia mokosi, kad kartu su savo atnaša ji atiduoda ir save. Pauliui skirta gyvoji auka taip apima ne tik pavienį gerą poelgį, bet ir vieno Kristaus Kūno bendrystę.
ST → NT. Paties Augustino išsipildymo grandinė: aukojimo ir kunigystės tarnystė → Kristus kaip Kunigas ir Auka → jo Kūno, Bažnyčios, savęs atnašavimas Eucharistijoje ir gailestingume. Autorius čia tiesiogiai remiasi Rom 12, 1–2.
Šaltinis: Šv. Augustinas, Dievo miestas X, 6.
Origenas: Egipto auksas ir atnaujinamas mąstymas
Nukreiptum visą savo proto jėgą į krikščionybę kaip tikslą.
Laiškas Grigaliui 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Tarnauti Dievui.
Ten pat, 2; apie Egipto turtus · vertimas į lietuvių kalbą
Origenas ragina jaunąjį Grigalių visą savo intelekto jėgą nukreipti į krikščionišką gyvenimą. Jis leidžia pasitelkti graikų filosofiją, geometriją ir astronomiją kaip pagalbą Šventajam Raštui suprasti. Mokymasis neišmetamas; jam suteikiamas tikslas ir vieta.
Šį santykį jis aiškina Išėjimo knygos auksu, sidabru ir drabužiais, parsineštais iš Egipto. Iš jų parengiami šventovės reikmenys. Tas pats turtas gali būti naudojamas ir klaidingam kultui, todėl reikalinga atida. Rom 12 proto atnaujinimas šioje šviesoje reiškia mokėjimą savo gabumus ir įgytas žinias atiduoti Dievo tarnybai.
ST → NT. Tikra Origeno tipologija: iš Egipto gautos medžiagos → Dievui tarnaujanti šventovė → išsilavinimas, padedantis suprasti Raštą. Su Pauliaus atnaujintu protu šį autoriaus vaizdą susieja rengėjas.
Šaltinis: Origenas, Laiškas Grigaliui 1–2.
Šv. Justinas: Mozės rankos nurodo į kryžių
Tai buvo kryžiaus atvaizdas.
Dialogas su Trifonu 90 · vertimas į lietuvių kalbą
Tas, kuris nugalėjo, nugalėjo per kryžių.
Ten pat · vertimas į lietuvių kalbą
Dialogo dalyviui sunku priimti mintį apie gėdingą nukryžiavimą. Justinas atsako Išėjimo knygos vaizdu: Jozuė vadovauja kovai, o Mozė laiko ištiestas rankas; pavargusį jį prilaiko Aaronas ir Hūras. Justinas atkreipia dėmesį ir į tai, kad graikiškai Jozuės vardas skamba kaip Jėzaus.
Jam svarbi ne magiška maldos poza, o iš anksto parodytas kryžiaus ženklas. Jozuės ir Mozės derinys atveria Kristaus vardo ir kryžiaus vienybę. Šios dienos Evangelijoje Petras kaip tik turi išmokti priimti šią vienybę: Mesijo išpažinimo negalima atskirti nuo jo savęs dovanojimo. Senovinės kovos tipologijos neperkeliame į leidimą kovoti prieš žmones.
ST → NT. Paties Justino grandinė: Jozuės vardas ir Mozės ištiestos rankos kovoje su Amaleku → Jėzus ir kryžius → išganymas per Nukryžiuotąjį. Ryšys su Petro pasipriešinimu kryžiui yra rengėjo liturginis taikymas.
Šaltinis: Šv. Justinas, Dialogas su Trifonu 90.
Šv. Grigalius Nazianzietis: atnašauti save kasdien
Atnašaukime save Dievui.
Kalba 45, 23 · vertimas į lietuvių kalbą
Imk kryžių ir sek.
Ten pat, 24 · vertimas į lietuvių kalbą
Velykų kalboje Grigalius kviečia švęsti Įstatymo Velykas Evangelijos būdu. Gyvulių aukų vaizdus jis veda į šlovinimo auką ir galiausiai į paties žmogaus dovanojimą. Jis kalba apie visą laiką: ši auka tęsiasi kasdien ir kiekvieną akimirką.
Klausytojas kviečiamas atrasti savo vietą Kristaus kančios ir prisikėlimo istorijoje: būti Simonu Kirėniečiu, nešančiu kryžių, atgailaujančiu nusikaltėliu, Juozapu ar Nikodemu, rūpestingai priimančiu Kūną. Tai kvietimas veikti meilėje, o ne iš tolo stebėti šventę. Tokiu būdu Pauliaus gyvoji auka įgyja Evangelijos veidą ir kasdienio apsisprendimo ritmą.
ST → NT. Paties Grigaliaus tipologija: Įstatymo Velykų ir gyvulių aukos → Kristaus kančia ir Evangelijos Velykos → nuolatinis savęs dovanojimas. Simono Kirėniečio figūra tiesiogiai sukonkretina kvietimą sekti kryžių nešantį Jėzų.
Šaltinis: Šv. Grigalius Nazianzietis, Kalba 45, 23–24; ne anksčiau naudotas 22 skyrius.
Šventieji: žodis tampa gyvenimu
Turinys:
Šv. Andriejus: kryžių priimti dėl jame atrasto Mokytojo
Šv. Paulius Kryžiaus: ligoniui parašytas broliškas laiškas
Šv. Edita Stein: testamente lieka vietos pasaulio taikai
Šv. Jonas Paulius II: paskutinį Didįjį penktadienį likti su Kryžiumi
Šv. Marija MacKillop: neteisingas pasmerkimas nenutraukė pašaukimo
Šv. Jonas Gabrielius Perboyre’as: kryžiaus neišsižadėjęs misionierius
Šv. Jonas Krikštytojas: tiesos negalima nutildyti patogumo labui
Šv. Andriejus: kryžių priimti dėl jame atrasto Mokytojo
Paimk mane, nešk mane […] ir grąžink mano Mokytojui.
Andriejaus kančia, senovinis pasakojimas, cituojamas Benedikto XVI · vertimas į lietuvių kalbą
Benediktas XVI primena, kad Andriejus ir Pilypas atvedė pas Jėzų jo ieškančius graikus. Atsakydamas Viešpats prabyla apie grūdą, kuris turi apmirti, kad duotų vaisių. Taip noras jį pamatyti nuveda prie būsimos kančios slėpinio: Jėzaus artumas neatskiriamas nuo jo pasiaukojančios meilės.
Vėlyvame, VI a. pradžios „Andriejaus kančios“ pasakojime apaštalas sveikina kryžių, kurį Kristus perkeitė. Šie žodžiai nėra apaštalo kalbos stenograma; jie liudija seną krikščionišką jo kankinystės apmąstymą. Kryžius čia brangus dėl to, kad suvienija su Mokytoju. Jis nėra savarankiškai trokštamas kankinimo įrankis.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: kryžiaus prasmė kyla iš sekimo Kristumi, kuris per mirtį dovanoja gyvenimą.
Šv. Paulius Kryžiaus: ligoniui parašytas broliškas laiškas
Dievas tave myli; o, kaip stipriai jis tave myli!
Paulius Kryžiaus, Laiškas 694 · vertimas į lietuvių kalbą
1750 m. balandžio 2 d. trumpam apsistojęs Romoje Paulius rašo sergančiam Dominikui Panizzai. Jis neturi daug laiko, tačiau ateina pas jį laišku. Kalba apie Kristų, ant kryžiaus išsakiusį apleistumo šauksmą: juntamos paguodos stoka dar nereiškia, kad nutrūko meilės ryšys.
Laiško pabaigoje Paulius drąsina nepasiduoti skrupulams, ilsėtis Kristaus artume ir prižada maldą; jos prašo ir pats. Tai ne vien aukštas kančios paaiškinimas, bet dviejų vienas kitą palaikančių žmonių bendrystė. Ligonio kūnas ir negalia nelieka už tikėjimo ribų: Dievui patikimas visas gyvenimas, taip pat dienos, kai stinga jėgų.
Ryšys su skaitiniais. Jer 20 ir Rom 12: išbandymo malda gali išsakyti skausmą ir drauge patikėti Dievui dabartinę savo būseną.
Šaltinis: Šv. Paulius Kryžiaus, Laiškas 694 Dominikui Panizzai, Roma, 1750-04-02.
Šv. Edita Stein: testamente lieka vietos pasaulio taikai
Prašau Viešpatį priimti mano gyvenimą ir mano mirtį.
Edita Stein, 1939-06-09 testamentas, cituojamas Šventojo Sosto biografijoje · vertimas į lietuvių kalbą
1938 m. pabaigoje Edita iš Kelno Karmelio slapta pervežta per sieną į Nyderlandus, į Echtą. Už jos liko stiprėjantis nacių persekiojimas. 1939 m. birželio 9 d. ji parašo testamentą: galimą savo mirtį patiki Dievui ir meldžia, kad būtų priimtas visas jos gyvenimas.
Jos malda nesusiaurėja iki asmeninio saugumo. Testamente minimi Vokietijos išgelbėjimas ir pasaulio taika. Žmogus, kuriam grasinama dėl jo kilmės, išsaugo rūpestį platesniu žmonių pasauliu. Šis savęs patikėjimas nepateisina persekiotojų: jis atskleidžia meilę, kurios jų smurtas negali paversti neapykanta.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12: gyvoji auka apima ir valią, ir kūną, ir meilę tiems, už kuriuos meldžiamasi.
Šaltinis: Šventojo Sosto Editos Stein biografija: 1938 m. persikėlimas į Echtą, 1939-06-09 testamentas.
Šv. Jonas Paulius II: paskutinį Didįjį penktadienį likti su Kryžiumi
Leiskite man eiti pas Tėvą.
Jono Pauliaus II paskutiniai žodžiai, kaip juos cituoja Benediktas XVI, 2008-04-02 · vertimas į lietuvių kalbą
Paskutinį savo gyvenimo Didįjį penktadienį Jonas Paulius II Kryžiaus kelyje dalyvavo iš privačios koplyčios, rankose tvirtai laikydamas kryžių. Benediktas XVI vėliau prisiminė, kaip silpstant kūnui ir nykstant gebėjimui kalbėti jo liudijimas tapo vis tylesnis, tačiau liko atpažįstamas.
Nei pasaulinis matomumas, nei ilga tarnystė neatšaukė žmogaus trapumo. Pabaigoje išliko asmeninis patikėjimas Tėvui; Benediktas jo paskutinius žodžius susieja su visą gyvenimą trukusiu Dievo veido ieškojimu. Psalmės kūniškas ilgesys čia turi senstančio, sergančio žmogaus veidą: vertė nepasibaigia kartu su galimybe daug nuveikti.
Ryšys su skaitiniais. Ps 62(63): Dievo trokšta ne tik mintis, bet visas žmogus; Mt 16: sekimas išlieka ir išsenkant jėgoms.
Šv. Marija MacKillop: neteisingas pasmerkimas nenutraukė pašaukimo
Niekada nepamiršiu ramaus, nuostabaus Dievo artumo.
Marija MacKillop, 1871 m., cituojama Inform 121 · vertimas į lietuvių kalbą
1871 m. rugsėjį Adelaidėje vyskupas Laurence’as Sheilas ekskomunikavo Mariją MacKillop; dalis seserų buvo išsklaidytos. Jaunai bendruomenei tai buvo smūgis pačioje jos bažnytinėje tarnystėje. 1872 m. vasarį, prieš mirtį, vyskupas sprendimą atšaukė, pripažinęs buvęs suklaidintas.
Prisimindama tą skaudų laiką Marija kalbėjo apie neužmirštamą Dievo artumą. Tikėjimas padėjo iškęsti neteisybę, nepripažįstant jos tiesa ir neatsisakant pradėto darbo. Jeremijo išbandymą šis epizodas priartina prie Bažnyčios vidaus: ir ten gali būti suklystama, o atkūrimas reikalauja pripažinti klaidą.
Ryšys su skaitiniais. Jer 20: sunkumas neatima teisės išsakyti tiesą; psalmė: Dievo artumas palaiko ir tuomet, kai žmonių sprendimai sužeidžia.
Šaltinis: Mary MacKillop Spirituality Ministry: 1871 m. rugsėjis–1872 m. vasaris; tikslios dienos šaltiniuose skiriasi; Inform 121, Australia’s Mary MacKillop; 1871 m. Marijos žodžiai apie Dievo artumą, p. 4.
Šv. Jonas Gabrielius Perboyre’as: kryžiaus neišsižadėjęs misionierius
O taip! Ir dėl to esu laimingas!
Perboyre’o atsakymas į klausimą, ar jis vis dar krikščionis, cituojamas Clairval pasakojime · vertimas į lietuvių kalbą
1839 m. Kinijoje suimtam lazaristui Jonui Gabrieliui Perboyre’ui teko ilgi tardymai ir kalėjimas. Iš jo reikalauta išsižadėti tikėjimo ir mindžioti kryžių. Pasakojime išlieka jo tvirtas atsakymas: krikščionio tapatybė jam nėra vien vardas, kurį būtų galima atiduoti mainais į saugumą.
1840 m. rugsėjo 11 d. jis nužudytas pasmaugiant, pririštas prie kryžiaus formos stulpo. Kančios pabaiga nebuvo vieša sėkmė. Tačiau Bažnyčia jo gyvenime atpažino ištikimybę Kristui ir 1996 m. paskelbė jį šventuoju. Evangelijos klausimas apie pasaulio laimėjimą čia įgauna konkrečią ribą: yra tai, ko žmogus nenori išmainyti net už savo išlikimą.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: gyvybės atidavimas dėl Kristaus nėra pralaimėjimas galutine prasme; Jeremijo ištikimybė žodžiui ruošia šiai minčiai.
Šv. Jonas Krikštytojas: tiesos negalima nutildyti patogumo labui
Buvo įsakyta tylėti apie tiesą.
Šv. Beda, Homilija 23, apie Joną Krikštytoją; cituojama Benedikto XVI · vertimas į lietuvių kalbą
Benediktas XVI Jono kankinystę aiškina kaip iki galo išlaikytą ištikimybę. Krikštytojas ne tik kvietė kitus atsiversti: pats nesitraukė, kai jo skelbiama tiesa susidūrė su galingųjų valia. Cituodamas Bedą popiežius pabrėžia, kad Jonui nebuvo įsakyta paneigti Kristų; buvo reikalaujama tylėti apie tiesą.
Tokio tvirtumo šaltiniu popiežius laiko santykį su Dievu ir maldą. Todėl šis pavyzdys skirtas ir paprastai dienai: leisti Kristui vadovauti mąstymui bei veiksmams, nepasiduoti naudingam kompromisui su netiesa. Pranašo balsas kyla iš gilesnės bendrystės, kuri išlieka ir tuomet, kai viešas pritarimas baigiasi.
Ryšys su skaitiniais. Jer 20 ir Rom 12: Dievo žodis gali pareikalauti prieštarauti vyraujančiai nuomonei; maldoje bręsta atnaujintas sprendimas.
Palyginimai
Turinys:
C. S. Lewisas: nupjauta žolė dar nevirsta kviečiais
Pranciškus Salezas: iš kartaus čiobrelio — kantrybės medus
Teresė Lizjietė: drobė ir skirtingi Dailininko teptukai
Kryžiaus Jonas: aukštyn vedančiame take kliudo nešuliai
Epiktetas: olimpinė pergalė prasideda iki vainiko
Bonaventūra: kūrinijos pakopomis žvilgsnis kyla į Kūrėją
Seneka: ugnis patikrina auksą
C. S. Lewisas: nupjauta žolė dar nevirsta kviečiais
Lewisas žmogaus pasikeitimą lygina su lauku. Jei jame vien žolės sėklos, nuolat pjaunant išaugs tik trumpesnė žolė. Norint kviečių, reikia giliau įdirbti žemę ir sėti iš naujo. Taip ir savęs atidavimas Kristui paliečia širdies kryptį: vien išoriškai suvaldyti nepageidaujamą elgesį dar neužtenka.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12: proto atnaujinimas leidžia augti kitokiems sprendimams; Mt 16: Jėzui patikimas visas aš.
Pranciškus Salezas: iš kartaus čiobrelio — kantrybės medus
Salezas primena čiobrelių medų: vaizduoja bites, iš nedidelio kartaus augalo parnešančias saldumą. Taip kantrybė ir švelnumas gali subręsti aplinkybėse, kurios pačios nėra malonios. Palyginimo tikslas — parodyti vaisių, kurį žmogus gali auginti ir vargdamas; tame pačiame skyriuje autorius ragina ligonį klausyti gydytojo ir priimti pagalbą.
Ryšys su skaitiniais. Jeremijo skundas nepanaikina ištikimybės. Sekant Kristų galima patirti skausmą ir kartu neleisti jam tapti kartėliu kitam.
Šaltinis: Šv. Pranciškus Salezas, Įvadas į pamaldų gyvenimą III, 3, čiobrelių medaus palyginimas.
Teresė Lizjietė: drobė ir skirtingi Dailininko teptukai
Teresė sielų ugdymą vaizduoja kaip paveikslo tapymą. Drobė nepavydėtų teptukui, o teptukas negalėtų savintis viso paveikslo grožio. Didesnis įrankis dengia pagrindinius plotus, mažesnis užbaigia detales; abu reikalingi Dailininko rankose. Taip ji aiškina ir savo kuklų vaidmenį padedant naujokėms augti.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12: leisti Dievui keisti mąstymą reiškia priimti ir savo, ir kito žmogaus vietą jo veikime.
Šaltinis: Šv. Teresė Lizjietė, Sielos istorija X, dailininko drobė ir teptukai.
Kryžiaus Jonas: aukštyn vedančiame take kliudo nešuliai
Kryžiaus Jonas siaurą kopimą į kalną lygina su žmogaus keliu į Dievą. Slegiantys nešuliai ir kliuviniai apsunkina žingsnį, todėl reikia paleisti tai, kas trukdo siekti paties Dievo. Autorius kalba ir apie regimų dalykų, ir apie tariamai aukštų dvasinių siekių prisirišimus: net religinis pasitenkinimas neturi užimti Dievo vietos.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: savęs išsižadėjimas atlaisvina sekimui; psalmė nukreipia pagrindinį troškimą į Dievą.
Šaltinis: Šv. Kryžiaus Jonas, Kopimas į Karmelio kalną II, 7, 3: siauras kilimas ir nešulys.
Epiktetas: olimpinė pergalė prasideda iki vainiko
Epiktetas klausia norinčio olimpinės pergalės, ar šis apmąstė jos kainą: pratybas nustatytą valandą, karštį ir šaltį, drausmę, galimą pralaimėjimą. Toks pat rimtumas reikalingas žmogui, norinčiam gyventi išmintingai. Vien susižavėti galutiniu įvaizdžiu neužtenka — pasirinkimas turi apimti ir kelią į jį.
Ryšys su skaitiniais. Petras trokšta Mesijo pergalės ir turi priimti jos kelią. Šis antikinis vaizdas paaiškina apsisprendimo rimtumą, o krikščionį šiame kelyje palaiko Kristaus malonė.
Šaltinis: Epiktetas, Vadovėlis 29, pasirengimo olimpinėms varžyboms palyginimas.
Bonaventūra: kūrinijos pakopomis žvilgsnis kyla į Kūrėją
Bonaventūra pasaulį vadina kopėčiomis į Dievą. Regimi, laikini kūriniai neša jo pėdsakus; žmogus taip pat gręžiasi į savo vidinį gyvenimą ir tai, kas jį pranoksta. Kylama ne paliekant visą kūriniją kaip bevertę, bet mokantis ją matyti kaip nuorodą į jos Pradžią ir Tikslą.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12: atnaujinamas protas; psalmė: visas žmogus, ir kūnas, ir gyvastis, krypsta į Dievą.
Šaltinis: Šv. Bonaventūra, Sielos kelionė į Dievą I, kūrinija kaip kopėčios ir Dievo pėdsakai.
Seneka: ugnis patikrina auksą
Seneka sugretina auksą ugnyje ir žmogų nelaimėje: išbandymas parodo tvirtumą, kurio ramybėje dar nebuvo progos atpažinti. Tai trumpas stoikų atsparumo vaizdas. Jį taikant Jeremijui svarbu matyti ir paties pranašo balsą: tikra ištikimybė gali lydėti atvirą skundą bei nuovargį.
Ryšys su skaitiniais. Jer 20: pranašo tiesa išlieka ir patyčiose. Evangelijoje tvirtumas yra ištikimybė Jėzui, o ne pareiga slėpti savo skausmą.
Šaltinis: Seneka, Apie Apvaizdą V, ugnies ir aukso palyginimas; Aubrey Stewart vertimas.
Pasakojimai
Turinys:
Levas Tolstojus: po baliaus ta pati uniforma atrodė kitaip
Hansas Christianas Andersenas: motina, kuri dėl vaiko atidavė viską
Broliai Grimmai: sesuo tylėjo, bet jos rankos nenustojo gelbėti
O. Henry: grandinė neatskleidė, kuris iš jų kalinys
Nathanielis Hawthorne’as: patogus traukinys aplenkė kryžių
Ezopas: vilkas sustojo pamatęs antkaklio žymę
Robertas Louisas Stevensonas: tiesos akmuo parodė daugiau negu veidrodis
Levas Tolstojus: po baliaus ta pati uniforma atrodė kitaip
Ivanas Vasiljevičius prisimena vakarą, kai buvo įsimylėjęs Varenką. Balyje ji šoko su tėvu pulkininku; jo šypsena ir paprasti naminiai batai jaunuoliui kėlė švelnumą. Grįžęs namo Ivanas negalėjo užmigti iš laimės ir paryčiui išėjo pasivaikščioti. Tačiau iš aikštės sklido visai kita muzika — būgnas ir fleita.
Tarp dviejų kareivių eilių buvo varomas ir mušamas pabėgti mėginęs totorius. Bausmei vadovavo tas pats pulkininkas; kareivį, sudavusį pernelyg švelniai, jis pats užsipuolė. Ivanas bandė suprasti, ką valdžia žino tokio, ko nežino jis. Nepajėgęs to priimti, jis neįstojo į planuotą tarnybą; net meilė Varenkai pamažu užgeso, nes jos veidas primindavo aikštę. Pašnekovai jo gyvenimo nelaikė bergždžiu: daugeliui jis buvo padėjęs.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12: neprisitaikyti prie aplinkos kartais pradedama tada, kai įprastą „tvarką“ pamatai nuskriausto žmogaus akimis.
Šaltinis: Levas Tolstojus, Po baliaus / After the Dance, parašyta 1903, išleista 1911; visas kūrinys.
Hansas Christianas Andersenas: motina, kuri dėl vaiko atidavė viską
Prie sergančio vaiko užsnūdusi motina pabunda ir randa tuščią lopšį: jį išsinešė Mirtis. Ji leidžiasi iš paskos. Nakčiai išdainuoja lopšines, krūtine sušildo erškėtį, ežerui atiduoda akis, senolei — savo plaukus. Galiausiai patenka į šiltnamį, kur kiekviena gėlė reiškia žmogaus gyvenimą, ir tarp daugybės širdelių atpažįsta savo vaiko plakimą.
Nevilties apimta ji grasina išrauti dvi kitas gėles. Mirties klausimas apie kitą motiną ją sustabdo. Atgavusi akis, ji regi dvi skirtingas ateitis — vieną džiugią, kitą pilną vargo — ir sužino, kad viena jų priklauso jos vaikui, tačiau nežino kuri. Pasakos pabaigoje motina meldžia neatliepti jos prašymo, jeigu jis prieštarautų Dievo valiai. Mirtis nusineša vaiką į nežinomą kraštą, o meilė lieka be galimybės valdyti jo ateitį.
Ryšys su skaitiniais. Psalmė ir Evangelija: visas žmogus gali ilgėtis, mylėti ir kentėti. Šis literatūrinis vaizdas leidžia kalbėti apie meilę, kuri nesutampa su kito gyvenimo kontrole.
Šaltinis: Hansas Christianas Andersenas, Motinos istorija / The Story of a Mother.
Broliai Grimmai: sesuo tylėjo, bet jos rankos nenustojo gelbėti
Pamotė šešis brolius paverčia gulbėmis. Sesuo juos suranda ir išgirsta išlaisvinimo sąlygą: šešerius metus nekalbėti, nesijuokti ir iš žolynų pasiūti šešerius marškinėlius. Ji pradeda darbą. Miške ją atradęs karalius vėliau veda, tačiau jo motina slepia gimstančius vaikus ir melagingai apkaltina jaunąją karalienę. Negalėdama gintis žodžiais, ji vis tiek siuva.
Paskutinę šešerių metų dieną ją veda prie laužo. Tada atskrenda gulbės; užmesti marškinėliai grąžina broliams žmogaus pavidalą. Jauniausiajam lieka sparnas vietoj kairės rankos, nes vienos rankovės ji nespėjo užbaigti. Dabar sesuo gali kalbėti: ji atskleidžia klastą, vaikai sugrąžinami, o šeima susitinka. Meilę parodė ilgas, kitų nesuprastas darbas — ir netobulai užbaigtas drabužis jos nepanaikino.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12: auka gali būti kūniška, kasdienė ir tyli. Evangelija kviečia mylėti iki galo, net kai aplinkiniai šios meilės nemato.
Šaltinis: Broliai Grimmai, Šešios gulbės, KHM 49, Margaret Hunt vertimas; marškiniai iš starwort, ne dilgėlių.
O. Henry: grandinė neatskleidė, kuris iš jų kalinys
Traukinyje Miss Fairchild atpažįsta seną pažįstamą Eastoną. Jis sėdi antrankiais surakintas su grubiau atrodančiu vyru ir pasisveikina kaire ranka. Mergina išsigąsta, bet bendrakeleivis skubiai paprašo jos užtarti jį pas „maršalą“: esą Eastonas veža jį į kalėjimą septyneriems metams už pinigų padirbinėjimą.
Dabar Eastonas atrodo romantiškas Vakarų pareigūnas; buvusi pažįstama kalbasi vis šilčiau. Grubusis vyras paprašo nusivežti jį parūkyti ir abu išeina. Tik kitų keleivių pokalbis atskleidžia tiesą: pareigūnas neprirakintų kalinio prie savo dešinės rankos. Tikrasis maršalas buvo tas, kuris prisiėmė pažeminantį vaidmenį ir leido Eastonui trumpam išsaugoti orumą. Kalėjimo kelias liko tas pats, tačiau žmogus nebuvo viešai sutryptas.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16 ir Rom 12: mažas savęs atsižadėjimas gali reikšti atsisakymą atrodyti geresniam už kitą ir savo elgesiu apsaugoti jo orumą.
Šaltinis: O. Henry, Širdys ir rankos / Hearts and Hands; originalo tekstas.
Nathanielis Hawthorne’as: patogus traukinys aplenkė kryžių
Sapne pasakotojas iš Pražūties miesto išvyksta traukiniu į Dangiškąjį miestą. Ponas Smooth-it-away moka išsklaidyti kiekvieną abejonę. Vietoj sunkaus piligrimų kelio siūlomi bėgiai, tunelis ir saugiai bagažo vagone vežami nešuliai. Pro kryžių pravažiuojama jų nenusimetus: juk tame bagaže tiek pasaulio vertinamų dalykų ir mėgstamų įpročių!
Pakeliui keleiviai šaiposi iš dviejų pėsčių piligrimų. Tačiau prie paskutinės upės būtent šiuos pasitinka dangaus giesmė. Traukinio bendrakeleiviai nerimastingai lipa į garlaivį, o viską žinantis gidas lieka krante. Jo juoką lydi dūmai ir ugnis: patogus globėjas pasirodo esąs apgavikas. Pasakotojas šoka gelbėtis ir pabunda. Jo kelionė buvo išsaugojusi visus patogumus, bet nebuvo nuvedusi ten, kur žadėjo.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: noras išsaugoti visą senąjį gyvenimą gali pasislėpti ir po religiniu kelionės pavadinimu. Kristaus kvietimas paliečia tikrąją kryptį.
Šaltinis: Nathanielis Hawthorne’as, Dangiškasis geležinkelis / The Celestial Railroad, 1843.
Ezopas: vilkas sustojo pamatęs antkaklio žymę
Alkanas vilkas sutinka gerai įmitusį naminį šunį. Šis išvardija tarnystės privalumus: gardūs kąsniai, pyragas, paglostymai — tereikia loti ant elgetų ir pataikauti namų žmonėms. Vilkas jau beveik pravirksta įsivaizduodamas sotų gyvenimą ir eina kartu, kol pastebi nutrintą šuns kaklą.
Šuo iš pradžių numoja: menkniekis. Prispirtas prisipažįsta, kad tai antkaklio ir grandinės žymė; ne visada gali eiti, kur nori. Vilkui šis skirtumas pasirodo lemiamas. Jis atsisako net geriausių vaišių už tokią kainą ir nubėga į mišką. Valgis tebėra viliojantis, tačiau jo pažadą dabar perskaito kartu su laisvės praradimu.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16, 26: ne kiekvienas laimėjimas vertas kainos, kurią sumoka pats žmogus. Jėzus kviečia pasverti net viso pasaulio pasiūlymą.
Robertas Louisas Stevensonas: tiesos akmuo parodė daugiau negu veidrodis
Du karalaičiai trokšta vesti karaliaus dukterį. Jos tėvas prašo atnešti tiesą atskleidžiantį akmenį. Jaunesniajam jo paties tėvas paduoda veidrodį: šis viską rodo taip, kaip atrodo, ir patenkintas valdovas atiduoda dukterį. Vyresnysis ilgai keliauja, susirenka daug vienas kitą paneigiančių „tiesos akmenų“, kol prie jūros gyvenantis vargšas jam duoda paprastą skaidrų akmenėlį.
Jo šviesoje pasaulis atsiveria giliau, o kiti akmenys nepraranda viso savo grožio. Sugrįžęs karalaitis randa brolį soste ir mylimąją šalia jo; pradžioje mano pražudęs gyvenimą. Bet naujasis akmuo atidengia brolio vidinį melą ir baimes, o moters šypseną — be gyvos meilės. Vyresnysis palieka rūmus ir vėl išeina į pasaulį, šįkart su tikruoju akmenėliu. Netekęs sosto, jis išsaugojo gebėjimą matyti.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12 ir Mt 16: atnaujintas žvilgsnis padeda atskirti regimą pasisekimą nuo vidinio gyvenimo. Karūna ir šeiminis paveikslas dar neatskleidžia širdies tiesos.
Šaltinis: Robertas Louisas Stevensonas, Prabavimo akmuo / The Touchstone, Fables XVIII, 1896.
Istoriniai pavyzdžiai
Turinys:
399 m. prieš Kristų Atėnai: Sokratas pasveria gyvybę ir pareigą
1808–1863 m.: Goyos karo vaizdai laukė ilgiau negu gyveno jų autorius
1937–1945 m.: uždarius seminariją, Bonhoefferis liko su mokiniais
1943 m. Varšuva: siauri popierėliai saugojo vaikų vardus
1975 m. Oslas: laureato žodžius ištarė jo žmona
1989 m. birželio 5-oji: vienas žmogus prieš tankų eilę
2026 m. Nobelio žinia: teisingumo nepalikti vien stipriųjų valiai
399 m. prieš Kristų Atėnai: Sokratas pasveria gyvybę ir pareigą
Platono „Sokrato apologijoje“ filosofas teisme svarsto tariamą pasiūlymą: galėtų būti paleistas, jeigu daugiau nebeklausinėtų ir nebeužsiimtų filosofija. Jo atsakymas nepaniekina atėniečių, tačiau nubrėžia ribą. Gyvas ir pajėgus jis nenustos raginti žmonių rūpintis išmintimi, tiesa bei savo siela.
Pinigai, garbė ir gera reputacija jo kalboje susiduria su klausimu, kuo pats žmogus tampa. Baimė mirti negali savaime paversti neteisybės teisinga. Platono perteiktas teismo balsas išsaugo pasirinkimo įtampą: išlikti bet kokia kaina ar išlaikyti pareigą, dėl kurios gyvenimas turi prasmę. Tai antikinis liudijimas, leidžiantis giliau išgirsti Evangelijos klausimą apie pasaulį ir gyvybę.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16, 26: gyvenimo vertė neapskaičiuojama vien išlikimu, pinigais ar žmonių pritarimu.
Šaltinis: Platonas, Sokrato apologija 29, Benjamino Jowetto vertimas; sąžinės argumentas teismo pasakojime.
1808–1863 m.: Goyos karo vaizdai laukė ilgiau negu gyveno jų autorius
1808 m. prasidėjusi Prancūzijos invazija į Ispaniją atnešė karo metus, terorą ir nepriteklių. Francisco Goya kūrė „Karo negandų“ grafikos ciklą. Vienas iš jo lapų, „Jie tuo naudojasi“, išliko su įraižytu numeriu ir trumpu pavadinimu — karo atmintis įgijo ne triumfo paminklo, o skausmingo liudijimo formą.
Iki 1814 m. jau buvo parengtos penkiasdešimt šešios iš aštuoniasdešimties plokščių, tačiau gyvam Goyai visas ciklas neišėjo. Jo darbai pirmą kartą išleisti 1863 m., kai plokštes įsigijo San Fernando karališkoji dailės akademija. Tarp kūrimo ir viešo pasirodymo liko dešimtmečiai. Išsaugotas vaizdas neleido smurto atminimui pasilikti vien nugalėtojų didybės pasakojimu.
Ryšys su skaitiniais. Jer 20: smurtą įvardijantis balsas ne visada greitai gauna auditoriją. Rom 12: atnaujintas žvilgsnis atsisako laikyti žiaurumą vien gražia pergalės istorija.
1937–1945 m.: uždarius seminariją, Bonhoefferis liko su mokiniais
1937 m. rugsėjį gestapas uždarė Dietricho Bonhoefferio vadovautą nelegalią Išpažįstančiosios Bažnyčios seminariją Finkenvaldėje. Mokymas nepasibaigė vien pastato durimis: kitus dvejus metus jis slapta keliavo po Rytų Vokietiją, lankydamas mažuose parapijų darbuose tarnaujančius buvusius studentus. Vėliau jam uždrausta viešai kalbėti.
Jo ryšiai su pasipriešinimu diktatūrai gilėjo; 1943 m. jis suimtas. Po nepavykusio 1944 m. liepos perversmo išaiškinti platesni ryšiai, kalėjimai keitėsi, kol 1945 m. balandžio 9 d. Flosenbiurgo koncentracijos stovykloje jis buvo pakartas. Teologijos mokymas jam pareikalavo daugiau negu tikslių sakinių. Jis įsitraukė į atsakomybę, kurios negalėjo saugiai stebėti iš šalies.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16 ir Rom 12: sekimas Kristumi paliečia profesiją, ryšius, kūną ir asmeninį saugumą; jis neatskiriamas nuo atsako į aplinkos neteisybę.
1943 m. Varšuva: siauri popierėliai saugojo vaikų vardus
Irena Sendler, dirbdama su „Żegota“, padėjo gelbėti žydų vaikus iš Varšuvos geto. Nauja tapatybė galėjo apsaugoti jų gyvybę, tačiau grėsė netekti tikrojo vardo ir šeimos ryšio. Todėl ji saugojo užkoduotus duomenis: siaurose popieriaus juostelėse naujas vardas buvo susietas su tikruoju ir slėptuvės vieta.
1943 m. spalį ją suėmė gestapas, kankino ir pasmerkė mirti. Savo liudijime ji prisimena slaptus raštelius tarp kalėjimo ir gelbėtojų: reikėjo išsaugoti ir ją, ir vaikų tapatybių žinią. „Żegota“ ją išlaisvino prieš egzekuciją. Pakeitusi savo pačios tapatybę, Sendler toliau dirbo pogrindyje. Išlikti jai reiškė tęsti rūpestį tais, kurių gyvenimai jai buvo patikėti.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12: auka gali būti ir tikslus, kantrus dokumentų darbas. Mt 16: savo saugumą žmogus gali panaudoti kitų gyvybei saugoti.
Šaltinis: JAV Holokausto memorialinis muziejus, Irenos Sendler liudijimas apie suėmimą ir kalėjimą; JAV Holokausto memorialinio muziejaus nekrologas Irenai Sendler, 2008-05-12.
1975 m. Oslas: laureato žodžius ištarė jo žmona
Fizikas Andrejus Sacharovas dalyvavo kuriant sovietinę vandenilinę bombą, bet vėliau vis garsiau įspėjo apie ginklavimosi pavojus ir gynė žmogaus teises. 1975 m. jam paskirta Nobelio taikos premija; sovietų valdžia neleido išvykti jos atsiimti. Osle laureatui atstovavo jo žmona Elena Bonner.
Jo paskaita susiejo taiką, pažangą ir žmogaus teises. Joje laisva sąžinė, galimybė skelbti informaciją ir keliauti laikomos tikros pažangos dalimi. Žmogus, žinojęs, kokią milžinišką galią gali suteikti mokslas, kalbėjo apie jos moralines ribas. Uždrausta kelionė nesulaikė pačios minties: ji pasiekė auditoriją kito žmogaus balsu.
Ryšys su skaitiniais. Jer 20: tiesos sakymas gali kainuoti viešą palankumą. Rom 12: pažanga turi būti vertinama pagal tai, kam atiduodamos žmogaus galios.
Šaltinis: Nobelio premijos archyvas, Andrejus Sacharovas, 1975, faktai; Andrejus Sacharovas, Peace, Progress, Human Rights, 1975 m. Nobelio paskaita, perskaityta Elenos Bonner.
1989 m. birželio 5-oji: vienas žmogus prieš tankų eilę
Jeffo Widenerio nuotraukoje Pekino platus prospektas atrodo beveik tuščias. Juo rikiuojasi tankai, o prieš pirmąjį stovi baltus marškinius vilkintis žmogus. Jo kūnas kadre nepalyginamai mažesnis už mašinas. Spaudos nuotraukos užraše pažymėta, kad jis sustabdė judėjimą prie Pekino viešbučio.
Tame pačiame užraše sakoma: aplinkiniai jį nusivedė, o tankai važiavo toliau. Žmogaus vardas liko nežinomas, tačiau kadras išsaugojo jo kūno ir plieno mašinų masto skirtumą. Jis nesustabdė visos įvykių eigos, bet tame prospekte neliko stebėtoju. Trumpą, pavojingą akimirką spaudos fotografija išnešė už įvykio vietos ribų.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12: kūnas dalyvauja sąžinės sprendime. Mt 16: ištikimybė vertybei gali pareikalauti atsisakyti saugios stebėtojo vietos.
2026 m. Nobelio žinia: teisingumo nepalikti vien stipriųjų valiai
2026 m. spalio 9 d. Norvegijos Nobelio komitetas paskelbė skiriantis taikos premiją Navi Pillay už darbą taikos ir tarptautinės teisės labui. Pranešime jos kelias pradedamas apartheido laikų Durbane, kur indų tamilų kilmės merginai teko susidurti su struktūrine diskriminacija. Vėliau ji tapo teisininke ir tarptautinių teismų teisėja.
Komitetas pabrėžė atsakomybę už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą. Jo argumentas konkretus: ilgalaikės taikos negalima statyti tik ant stipresniojo valios ar trapios jėgų pusiausvyros. Šis spalį paskelbtas sprendimas grąžino dėmesį į žmones, kurių smurtas nepalieka laisvų apsiginti. Teisingumo darbas siekia, kad jų skausmas pasiektų ne vien žinių antraštes, bet ir atsakomybės vietą.
Ryšys su skaitiniais. Jer 20: smurtas turi būti įvardytas net tada, kai tai nepatogu galingiesiems. Rom 12: atskyrimas klausia, ar mūsų tvarka iš tikrųjų tarnauja gėriui.
Šaltinis: Norvegijos Nobelio komitetas, Nobel Peace Prize for 2026, 2026-10-09 pranešimas.
10 citatų homilijos minčiai
Turinys:
1. Leonas XIV: Sunkume nenutraukti pokalbio
2. Pranciškus: Kryžius turi tapti meilės tarnyste
3. Benediktas XVI: Kryžius nešamas kartu
4. Šv. Jonas Paulius II: Silpnumas gali priimti Dievo galią
5. Šv. Paulius VI: Viltis perkeičia kančios prasmę
6. Šv. Pranciškus Asyžietis: Žvilgsnis į Gerąjį Ganytoją
7. Tomas Kempietis: Eiti pirmyn kartu
8. Šv. Teresė Avilietė: Malda siekia meilės
9. Šv. Ignacas Lojola: Gyvenimas turi tikslą
10. Šv. Tomas Akvinietis: Tobulumo šerdis yra meilė
1. Leonas XIV: Sunkume nenutraukti pokalbio
Net tokiomis akimirkomis niekada nenutraukti mūsų pokalbio su Viešpačiu.
Angelus, 2026-08-30; sakinio fragmentas apie pirmąją Petro pamoką; vertimas iš nurodyto šaltinio
Popiežius ragina pasitikint išsakyti tai, ko nepajėgiame suprasti. Jeremijo skundas taip pat kyla iš santykio su Dievu.
Šaltinis: Leonas XIV, Angelus, 2026-08-30.
2. Pranciškus: Kryžius turi tapti meilės tarnyste
Eikvodami savo gyvenimą be išlygų iš meilės Dievui ir artimui.
Angelus, 2020-08-30, baigiamojo kvietimo sakinio fragmentas; vertimas iš nurodyto šaltinio
Pranciškus ragina į kryžių žvelgti kaip į norą vienytis su Kristumi tarnaujant silpniausiems.
Šaltinis: Pranciškus, Angelus, 2020-08-30.
3. Benediktas XVI: Kryžius nešamas kartu
Žinodamas, kad neša jį ne vienas, bet su Jėzumi, dalydamasis tuo pačiu jo savęs dovanojimo keliu.
Angelus, 2011-08-28, sakinio fragmentas apie Kristų sekantį krikščionį; vertimas iš nurodyto šaltinio
Tai pažadas apie bendrystę, kuri palaiko priimant asmeninį kryžių ir leidžiant malonei atnaujinti mąstymą.
Šaltinis: Benediktas XVI, Angelus, 2011-08-28.
4. Šv. Jonas Paulius II: Silpnumas gali priimti Dievo galią
Visų žmonių kentėjimų silpnumą gali persmelkti ta pati Dievo galia.
Salvifici doloris, 23, 1984-02-11, sakinio fragmentas; vertimas iš nurodyto šaltinio
Popiežius šį teiginį grindžia Kristaus Kryžiaus ir Prisikėlimo slėpiniu: išsekimas nepanaikina žmogaus orumo ir galimybės priimti meilę.
Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II, Salvifici doloris, 1984-02-11.
5. Šv. Paulius VI: Viltis perkeičia kančios prasmę
Nei išmėginimai, nei kentėjimai nebuvo pašalinti iš šio pasaulio, tačiau jie įgyja naują prasmę.
Gaudete in Domino, III, 1975-05-09, sakinio fragmentas; vertimas iš nurodyto šaltinio
Tolesniame sakinio dėmenyje ši prasmė siejama su dalyvavimu Viešpaties atpirkime ir garbėje; kalbama apie velykinę viltį.
6. Šv. Pranciškus Asyžietis: Žvilgsnis į Gerąjį Ganytoją
Visi, broliai, pažvelkime į Gerąjį Ganytoją, kuris, gelbėdamas savo avis, iškentė kryžiaus kančią.
Paraginimai VI, 1; Paschal Robinson, The Writings of Saint Francis of Assisi, p. 18; vertimas iš nurodyto šaltinio
Tolesni žodžiai ragina šventųjų pavyzdžiu gyventi, o ne vien apie jį skaityti ar skelbti.
7. Tomas Kempietis: Eiti pirmyn kartu
Eikime, broliai, drauge pirmyn. Jėzus bus su mumis.
Kristaus sekimas III, 56, 6; William Benham vertimas; vertimas iš nurodyto šaltinio
Po kvietimo imti kryžių autorius kalba apie Viešpatį kaip pagalbininką ir pirmtaką; sekimas nėra vienišo žmogaus išbandymas.
Šaltinis: Tomas Kempietis, Kristaus sekimas III, 56; William Benham vertimas.
8. Šv. Teresė Avilietė: Malda siekia meilės
Svarbu ne daug mąstyti, bet daug mylėti; tad darykite tai, kas labiausiai pažadina meilę.
Vidinė pilis IV, 1, 7; E. Allison Peers vertimas; vertimas iš nurodyto šaltinio
Teresė kalba apie maldą ir nesiūlo atsisakyti proto. Toje pačioje vietoje meilę ji sieja su tvirtu noru viskuo patikti Dievui.
Šaltinis: Šv. Teresė Avilietė, Vidinė pilis IV, 1, 7, E. Allison Peers vertimas.
9. Šv. Ignacas Lojola: Gyvenimas turi tikslą
Žmogus sukurtas šlovinti, gerbti ir tarnauti Dievui, mūsų Viešpačiui, ir taip išgelbėti savo sielą.
Dvasinės pratybos, 23, Pradžia ir pagrindas; vertimas iš nurodyto šaltinio
Toliau Ignacas siūlo sukurtąsias gėrybes vertinti pagal tai, ar jos padeda siekti šio tikslo. Jų kaina negali pakeisti paties gyvenimo prasmės.
Šaltinis: Šv. Ignacas Lojola, Dvasinės pratybos 23, Pradžia ir pagrindas.
10. Šv. Tomas Akvinietis: Tobulumo šerdis yra meilė
Pirmiausia ir iš esmės krikščioniško gyvenimo tobulumas glūdi meilėje.
Summa theologiae II–II, q. 184, a. 3, pagrindinis atsakymas; vertimas iš nurodyto šaltinio
Atsižadėjimai ir dvasinės praktikos yra priemonės augti meilėje. Ši mintis padeda aiškinti kryžių pagal jo tikslą — bendrystę su Dievu ir artimu.
Šaltinis: Šv. Tomas Akvinietis, Summa theologiae II–II, q. 184, a. 3.
Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos
Turinys:
Drąsos užteko. Tik dantis priklausė kitam
Restorano pasiūlymas vištai ir kiaulei skambėjo skirtingai
Sokratas pasitikslino, kokio pasmerkimo reikėtų norėti
Pinigai ar gyvybė? Sprendimui prireikė pauzės
Anūkas grįžo. Močiutė pastebėjo vieną trūkumą
Suknelė atrodė gerai ir iš kitos pusės
Muitininkai iškratė viską. Tik nepagalvojo apie asilą
Drąsos užteko. Tik dantis priklausė kitam
Per atostogas pora užsuka pas odontologą. Moteris vos įėjusi paaiškina:
— Reikia ištraukti dantį. Tik be nuskausminimo — labai skubame. Ištraukite kuo greičiau ir važiuosime toliau.
Gydytojas susižavi:
— Kokia jūs drąsi! Kuris dantis?
Moteris atsisuka į vyrą:
— Brangusis, parodyk jam savo dantį.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: savo kryžių prisiimti sunkiau negu drąsiai paskirti kančią kitam. Pauliaus auka prasideda nuo mano paties gyvenimo.
Šaltinis: Bahamas Dental Council Quarterly Newsletter, Dental Humor: skubanti pora pas odontologą.
Restorano pasiūlymas vištai ir kiaulei skambėjo skirtingai
Višta kreipiasi į kiaulę:
— Klausyk, atidarykime restoraną!
— Gal ir verta. O kaip pavadintume?
— „Kumpis su kiaušiniene“!
Kiaulė kiek pagalvoja:
— Ne, ačiū. Tau pakaktų prisidėti, o man tektų atiduoti visą save.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12: gyvoji auka paliečia patį žmogų. Juokelis išryškina skirtumą tarp gero sumanymo iš šalies ir asmeninio įsipareigojimo.
Sokratas pasitikslino, kokio pasmerkimo reikėtų norėti
Sokrato žmona apgailestauja dėl jo patiriamos neteisybės:
— Tu kenti neteisingai!
Sokratas tuoj pat pasitikslina:
— O tu norėtum, kad kentėčiau teisingai?
Ryšys su skaitiniais. Jer 20: kentėjimas nepaverčia pranašo kaltu. Išbandyme svarbu išlaikyti sąžinę, o ne rasti patogų pateisinimą neteisybei.
Šaltinis: Diogenas Laertietis, Filosofų gyvenimai II, 35, Sokrato atsakymas žmonai.
Pinigai ar gyvybė? Sprendimui prireikė pauzės
Jacko Benny radijo personažas garsėja šykštumu. Kartą jį sustabdo plėšikas:
— Pinigus arba gyvybę!
Jackas tyli. Pauzė ilgėja.
— Pinigus arba gyvybę! — pakartoja plėšikas.
— Aš dar svarstau!
Ryšys su skaitiniais. Mt 16, 26: juokiamės iš pauzės, nes gyvybė verta daugiau už sukauptus pinigus. Evangelija tą patį klausimą išplečia iki viso pasaulio.
Anūkas grįžo. Močiutė pastebėjo vieną trūkumą
Močiutė stebi paplūdimyje žaidžiantį anūką. Staiga didžiulė banga jį nusineša į jūrą. Ji pakelia akis:
— Dieve, išgelbėk mano vienintelį anūką! Maldauju, sugrąžink jį!
Kita didelė banga išmeta berniuką atgal ant kranto — sveiką gyvą.
Močiutė apžiūri vaiką, vėl pažvelgia į dangų ir primena:
— Jis dar turėjo kepurę!
Ryšys su skaitiniais. Psalmė moko pastebėti patį gyvybės Šaltinį ir jį šlovinti. Maža stoka kartais užgožia didžiausią jau gautą dovaną.
Suknelė atrodė gerai ir iš kitos pusės
Pastorius randa žmonos pirkinio kvitą: suknelė kainavo 250 dolerių.
— Kaip galėjai tiek išleisti?
— Matavausi, o velnias tarsi kuždėjo: „Kaip puikiai atrodai! Pirk!“
— Juk žinai, ką tokiu atveju sakyti: „Eik šalin, šėtone!“
— Pasakiau. Bet jis atsakė: „Iš už nugaros irgi atrodo puikiai!“
Ryšys su skaitiniais. Mt 16 ir Rom 12: vien pasakyti teisingą posakį neužtenka, jeigu patys ieškome būdo išsaugoti tai, ko norisi. Keistis turi ir mąstymas.
Šaltinis: Valley Sunrise Rotary, 2019-08-08, The Devil Made Me Do It; anoniminis juokelis apie suknelę.
Muitininkai iškratė viską. Tik nepagalvojo apie asilą
Nasrudinas kasdien varosi per sieną asilą su šiaudų prikrautais krepšiais. Pats neslepia, kad verčiasi kontrabanda. Pasieniečiai naršo drabužius, sijoja šiaudus, mirko juos vandenyje ir kartais net sudegina. Nieko neranda, o Nasrudinas vis turtingėja.
Po daugelio metų, jau pasitraukusį į kitą šalį, jį susitinka buvęs muitininkas:
— Dabar jau gali pasakyti. Ką gi tu gabenai, kad mes niekaip nesugaudavome?
— Asilus.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12: atsinaujinti reiškia kartais pakeisti patį klausimą. Galima labai uoliai tyrinėti smulkmenas ir nematyti to, kas prieš akis.