Psalmė pradedama kartojamu חַסְדּוֹ, „jo ištikimoji meilė“. Pirmąkart tai dėkojimo motyvas, antrąkart paraginta atsiliepti pati Izraelio bendruomenė. Giesmė, kurią galėtų pradėti vienas balsas, tampa bendru išpažinimu.

Toliau atsiveria paties išgelbėto žmogaus perspektyva. Jis sako וַאֲסַפֵּר, „ir pasakosiu“. Viešpaties dešinės darbą dabar galima pažinti ir iš žmogaus, kuriam leista gyventi. Velykų liturgijoje šis pažadas padeda išgirsti, kaip išgelbėjimo patirtis įgauna viešą balsą.

Šaltinis: Ps 118 · Vestminsterio Leningrado kodekso tekstas.

Šventadienis · Kristaus Prisikėlimas – šv. Velykos