Per pokylį tarnas nešė į stalą virtą jautienos liežuvį ir išmetė lėkštę. Merui susikrimtus, lordas Sendvičas jį nuramino: „Nieko tokio. Tik liežuvis slystelėjo.“ Svečiai prapliupo juoktis.

Per kitą vakarienę vienas miesto tarybos narys liepė savo tarnui tyčia numesti keptą avienos kumpį. „Nieko tokio, tik liežuvis slystelėjo!“ – sušuko ir vienas ėmė kvatoti. Pamatęs, kad svečiai tik žiūri į jį, papriekaištavo: „Kai lordas Sendvičas taip pasakė, visi juokėsi. O aš kuo blogesnis?“

Ryšys su skaitiniais. Apd 2, 6. Svarbi ne vien kalbėtojo intencija: Sekminių klausytojai girdi Dievo darbus sava kalba. Net geram kalbos pokštui kartais reikia aiškaus paaiškinimo.

Šaltinis: Nuts to Crack; or Quips, Quirks, Anecdote and Facete of Oxford and Cambridge Scholars (1835).

Šventadienis · Šventosios Dvasios Atsiuntimas (Sekminės)