Natanielio Hawthorne’o apsakyme „The Wives of the Dead“ dvi jaunos svainės, ištekėjusios už brolių, drauge gedi vyrų. Vieno laukiama iš karo, kito iš jūros, ir abudu laikomi žuvusiais. Naktį Margaret išgirsta beldimą. Užeigos šeimininkas praneša, kad jos vyras išgyveno mūšį ir netrukus grįš. Ji skuba pažadinti Mary ir pasidalyti džiaugsmu, bet prie durų sustoja. Pažadinta svainė vėl prisimintų savo netektį.

Vėliau į duris pasibeldžia jūreivis Stephenas, kadaise nesėkmingai piršęsis Mary. Pro langą jis pasako, kad jos vyras išsigelbėjo sudužus laivui ir ryte pasieks miestą. Mary irgi nusprendžia svainės nežadinti. Priėjusi prie lovos pamato Margaret šypseną ir, taisydama nuslinkusius apklotus, netyčia ją pažadina. Ant miegančiosios skruosto nukrinta Mary ašara. Čia pasakojimas nutrūksta, ir skaitytojui lieka klausimas, kiek šios nakties priklausė sapnui.

Ryšys su skaitiniais. Psalmės „Tu pavertei mano raudą šokiu“ vaizdas padeda pamatyti, kaip vieną gedulo naktį iš lėto keičia džiugi žinia. Apsakymas palieka viltį trapią ir žmogišką, o Lk 7, 11–17 ją peržengia Jėzaus gailestingumu, kuris sugrąžina motinai jos sūnų.

Šaltinis: Nathaniel Hawthorne, “The Wives of the Dead,” complete short story, Project Gutenberg eBook 9243..

Šventadienis · 10 eilinis sekmadienis (C)