Kalbėdamas apie Šventąją Dvasią Guodėją, Charlesas Spurgeonas palygina be meilės sakomus paguodos žodžius su aliejumi, nubėgančiu marmuro plokšte. Žodžiai gali skambėti maloniai, o žmogaus skausmas likti nepaliestas. Mylinčio žmogaus balse, pasak pamokslininko, gali išgirsti, kad jam iš tiesų rūpi, kas tau nutiko.

Lk 7, 13. Lukas pirmiausia pasako, kad Jėzui pagailo motinos. Tik tada pasigirsta jo žodžiai. Spurgeono vaizdas atkreipia dėmesį į tai, iš kur kyla Jėzaus ištarta paguoda.

Šaltinis: Charlesas Spurgeonas · „The Comforter“, 1855 m. pamokslas Nr. 5.

Šventadienis · 10 eilinis sekmadienis (C)