Sorós čia reiškia neštuvus, ant kurių nešamas mirusysis. Jėzus juos paliečia, nešėjai sustoja, o tuomet nuskamba egérthēti, „kelkis“. Skaitinys viską pasako trumpais veiksmais. Išgirdęs žodį jaunuolis atsisėda ir ima kalbėti, todėl abi minios gali pamatyti bei išgirsti, kas pasikeitė.

Epesképsato reiškia „aplankė“. Tauta galiausiai įvardija, ką mato Jėzaus poelgyje. Tarp prisikėlimo ženklų ir šio išpažinimo Lukas įterpia paprastą sakinį apie sūnaus atidavimą motinai. Taip pasakojimas primena Eliją ir Sareptos našlę. Jėzaus veiksmas prie vartų atliepia jos istoriją ir leidžia miniai atpažinti Dievo artumą.

Šaltinis: Lk 7, graikiškas tekstas, SBLGNT; 3 Kar 17 Septuagintoje, L. C. L. Brentono vertimas.

Šventadienis · 10 eilinis sekmadienis (C)