Nefeš šiame pasakojime reiškia gyvybę, kurią Elijas prašo sugrąžinti vaikui. Pirmasis pranašo kreipinys į Viešpatį skamba kaip skaudus klausimas apie jo šeimininkę ištikusią nelaimę. Po to Elijas jau aiškiai prašo, kad vaikas atgytų. Pasakotojas tiesiai pasako, kieno atsakas tai leido įvykti. Viešpats išgirdo pranašo balsą.

Dəḇar YHWH – „Viešpaties žodis“. Motina pabaigoje pati įvardija, ką dabar suprato apie Elijo žodį. Pradžioje ji vadino jį Dievo vyru ir klausė, kodėl jis atėjo. Pabaigoje tuo pačiu vardu jau išpažįsta, kad Viešpaties žodis jo lūpose yra ʾĕmet, „tiesa“, kuria galima pasitikėti.

Šaltinis: 1 Kar 17, hebrajiškas tekstas su tarpueiliu vertimu; 1 Kar 17 skyrius ir išnašos, USCCB.

Šventadienis · 10 eilinis sekmadienis (C)