Paskelbė nuosprendį dėl viso jo gyvenimo.

Doctrina VI, §2, vertimas iš graikų k.

Vien Dievui priklauso išteisinti ir pasmerkti.

Doctrina VI, §4, vertimas iš graikų k.

Dorotėjus įsiklauso į du iš pažiūros panašius sakinius. Galima pasakyti, kad žmogus supyko, arba pavadinti jį piktu žmogumi. Antru sakiniu jau sprendžiama apie visą jo gyvenimą. Dorotėjus čia prisimena Jėzaus krislą ir rąstą. Maža svetima yda išauga mūsų akyse, o patys galime nė nepastebėti, kaip sunkiai nusidedame paskelbdami nuosprendį apie žmogų.

Dorotėjus papasakoja apie dvi mergaites, atgabentas tuo pačiu vergų laivu. Abi buvo parduotos ir augo labai skirtingoje aplinkoje. Viena mokėsi Dievo žodžio, o kita nepatyrė tokios globos ir ugdymo. Dorotėjus klausia, ką apie jų atsakomybę žinotume, jeigu abi padarytų tą pačią klaidą. Dievas pažįsta kiekvieno aplinkybes, dovanas ir pastangas. Toks žvilgsnis padeda patikrinti mūsų žodžius, kol jų dar neištarėme.

ST → NT. Dorotėjus artimo klaidą ir mūsų pasmerkimą sieja su Kristaus krislo ir rąsto vaizdu. Sir 27 pokalbio išbandymas čia pritaikomas tam, kuris pats kalba apie kitą.

Ryšys su skaitiniais. Dorotėjaus pavyzdys padeda atpažinti akimirką, kai pasakojimas apie poelgį virsta sprendimu apie visą žmogų. Tai vienas būdas įsižiūrėti į savąjį rąstą.

Šaltinis: Dorotėjus Gazietis, Doctrina VI, §§2.4–5, PG 88, skilt. 1687–1692, graikiškas tekstas.

Šventadienis · 8 eilinis sekmadienis (C)