Homilijos
9 eilinis sekmadienis
„Namai, kuriuos pastačiau yra vadinami Tavo vardu”. Saliamonas puikiai žinojo, kad šventykla, kurią jis buvo pastatęs, negalėjo sutalpinti Dievo: „Net dangus ir dangaus aukštybės negali tavęs sutalpinti.“ (1 Kar 8, 26) Jis taip pat žinojo, kad šventykla tėra tik nurodymas…
9 eilinis sekmadienis
Brangūs broliai ir seserys : šiandien Lietuvos parapijose švenčiama Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, kurią mes vienuolyne šventėme praėjusį ketvirtadienį pagal visuotinės Bažnyčios tradicija. Sekminių dieną mes gavome Šventąją Dvasią, kad geriau „pažintume Dievo mums suteiktas dovanas“. Po Sekminių, liturgija…
Pagalbinė medžiaga
Rašyti čia
Šaltinis: http://biblija.lt
KBK 543–546: visi pašaukti įžengti į Dievo Karalystę;
KBK 774–776: Bažnyčia kaip visuotinis išganymo sakramentas;
KBK 2580: Saliamono malda pašventinant Šventyklą;
KBK 583–586: Jėzus ir Šventykla.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Nepaisant visų kitų Dievo buvimo ženklų, jie galvojo, kad vis nauji sunkumai yra įrodymas, jog Dievo nebėra tarp jų. Argi mūsų širdys nėra per daug linkusios prieiti prie tokios pat išvados, remdamosi tais pačiais argumentais? Įžengiame į kokį nors naują…
Nepaisant visų kitų Dievo buvimo ženklų, jie galvojo, kad vis nauji sunkumai yra įrodymas, jog Dievo nebėra tarp jų. Argi mūsų širdys nėra per daug linkusios prieiti prie tokios pat išvados, remdamosi tais pačiais argumentais? Įžengiame į kokį nors naują…
Nepaisant visų kitų Dievo buvimo ženklų, jie galvojo, kad vis nauji sunkumai yra įrodymas, jog Dievo nebėra tarp jų. Argi mūsų širdys nėra per daug linkusios prieiti prie tokios pat išvados, remdamosi tais pačiais argumentais? Įžengiame į kokį nors naują…
Žmogus ateina pas rabiną ir sako: – Rabine, noriu gyventi amžinai. Ką man daryti? Rabinas sako:– Ženykis.– Bet kaip, argi aš tada galėsiu gyventi amžinai?– Ne, sako rabinas, tada šis noras praeis.
Viename lietuvių mitinge jaunas socialistas, apsimesdamas dideliu mokslininku, šaukė: „žmonės, nebūkite kvaili: ko nematome, to ir nėra! Aš nieko nepripažįstu, ko mano akys nemato. Žmogaus sielos niekas nematė. Nors gydytojai pjaustė visą žmogaus kūną, bet sielos nerado. O toliau, kas…
Jubiliejus būna tada, kai daug gėlių, o tu dar gyvas. Šaltinis: žurnalas „Artuma”, 2009 m. gegužė
Firmos direktorius – kandidatui į pareigas:– Kol kas mokėsime jums 600 eurų. Bet vėliau atlyginimas didės.– Gerai, aš užeisiu vėliau. Šaltinis: žurnalas „Artuma”, 2009 m. gegužė
– Kodėl nevedei tos merginos?– Ji pasakė, kad aš visiškas skurdžius.– Tai kodėl nepasakei apie savo turtingą dėdę?– Pasakiau…– Ir ką?– Dabar ji mano dėdienė! Šaltinis: žurnalas „Artuma”, 2009 m. gegužė
– Kodėl neklausi, kaip gyvenu?– Na, kaip gyveni?– Oi, geriau neklausk. Šaltinis: žurnalas „Artuma”, 2009 m. balandis
Tikras nuolankumas nėra vaikščioti sulinkusiam ir neturėti savo nuomonės, bet būti atviram Dievo Žodžiui ir Jo klausyti. Vysk. Jonas Ivanauskas
„Pasekime ir mes Dvasios uolumu, kaip to nori Jėzus, ir bus nuvytas nuo mūsų bet koks apsileidimas, kuris mūsų širdyse palaiko tingumą. Juk uolumas pagimdo ryžtą, sielos tvirtumą ir kūno energiją.”
„Nėra nenaudingesnio žmogaus už krikščionį, kuris nesistengia gelbėti kitų žmonių.” Šv. Jonas Auksaburnis
„Kreipdamas daug dėmesio į stebuklus žmogus nebesiremia esminiu tikėjimo įpročiu, kuris yra tamsus. O kur daug ženklų ir liudijimų, ten tikėjimas mažiau nuopelningas. Todėl šv. Grigalius ir sako, kad tikėjimas neturi nuopelnų, kai jį žmogiškai ir apčiuopiamai patiria žmogaus protas.…
„Pasaulio mylėtojai, kuriuos nuo gerų darbų atitraukia koks nors blogas geidulys, taip ir tyso bejėgiai bei paliegę, nes ta negalia atima iš jų beveik visas jėgas ir jie neįstengia padaryti nieko gero.” Iš šventojo vyskupo Augustino pamokslo Apie ganytojus
„Kiek kartų būtum mane palikęs, Sūnau, jei nebūčiau tavęs nukryžiavęs… Kryžius išmoko mylėti. O Aš jį ne visiems duodu, tik toms sieloms, kurios man brangiausios.” Jėzus kalbėjo šv. Tėvui Pijui
Pulkininko dingusi tabokinė sukelia įtarimus, tačiau jaunas karininkas, vedamas garbės ir kuklumo, neatskleidžia savo skurdo. Tiesa paaiškėja, o jo dorumas dosniai atlyginamas.
Nuolanki ir dėkinga mergaitė, pasirinkusi mažiausią bandelę, sulaukia netikėto atlygio ir pamokymo apie taiką bei kuklumą.
Nedidelis riešuto kiautas tampa Dievo Apvaizdos įrankiu, išgelbstinčiu teisų grafą nuo piktadarių.
Mergaitės gailestingumas alkaniems paukšteliams sugrįžta kaip netikėta palaima ir atlygis.
Vagis, apimtas kaltės ir baimės, pabėga nuo savo paties šešėlio ir galiausiai yra demaskuojamas.