Nuo Horebo iki Kafarnaumo skaitiniuose girdime Dievo balsą. Jis patiki žodį pranašui, kviečia atverti širdį, o Jėzaus lūpose pasiekia žmogų ir jį išlaisvina.
Pagrindinės skaitinių mintys
Pirmasis skaitinys · Įst 18, 15–20
Dievas patiki savo žodį pranašui
Prie Horebo tauta prašo, kad Dievo žodį jai perduotų žmogus. Viešpats pažada išugdyti pranašą, panašų į Mozę. Pranašas atsako už tai, ką kalba Dievo vardu, o klausytojas – už tai, kaip priima išgirstą žodį.
Atliepiamoji psalmė · Ps 94 (95), 1–2. 6–7. 8–9 (P.: 8)
Šlovinimas kviečia šiandien išgirsti Dievo balsą
Psalmė veda nuo džiugios giesmės prie klaupimosi prieš Kūrėją, kuris gano tautą. Masos ir Meribos atminimas primena, kad net matęs Dievo darbus žmogus šiandien dar turi apsispręsti klausytis.
Antrasis skaitinys · 1 Kor 7, 32–35
Paulius rūpinasi neblaškomu atsidavimu Viešpačiui
Paulius įvardija skirtingus santuokos ir nesantuokinio gyvenimo rūpesčius. Jis rašo žmonių labui ir kviečia atpažinti, kas jų gyvenime padeda atsidėti Viešpačiui.
Evangelija · Mk 1, 21–28
Jėzaus mokymo galia išlaisvina žmogų
Kafarnaumo sinagogoje klausytojai nustemba, nes Jėzus moko su galia. Kai Jis nutildo ir išvaro netyrąją dvasią, susirinkusieji pamato, ką gali Jo žodis.
Medžiaga homilijai
Ryšiai su visa Biblija
Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.
Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai
Pirmajam skaitiniui · Įst 18, 15–20
1. Iš 20, 18–21
Tu mums kalbėk, ir mes klausysime
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Prie Sinajaus išsigandusi tauta prašo, kad Dievo žodį jai perduotų Mozė. Šis įvykis padeda suprasti, kodėl Įstatymo knygoje pažadas atsiųsti pranašą siejamas su Horebu.
2. Sk 12, 6–8
jam patikėti visi mano namai
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas skiria Mozei ypatingą vietą tarp pranašų. Tai parodo pažado svorį, kai tautai žadamas pranašas, panašus į Mozę.
3. Jer 1, 7–9
palytėjo mano lūpas
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jeremijas neturi išrasti, ką pasakyti. Pašaukimo scenoje Dievas paliečia jo lūpas, o Jeremijo užduotis yra eiti ir tarti jam patikėtą žodį.
4. Ez 3, 17–21
mano vardu juos įspėsi
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Sargybinio užduotis parodo, kodėl pranašas negali nutylėti gauto perspėjimo. Žmogus išlaiko atsakomybę už atsaką, o pasiuntinys atsako už tai, ar perspėjo.
5. Jer 23, 25–29
kviečio grūdas su pelais
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jeremijas atskiria melagingą sapną nuo patikėto Dievo žodžio. Pelų ir grūdų skirtumas padeda pamatyti, kas dingsta, kai žmogus savo žinią skelbia Dievo vardu.
6. 2 Pt 1, 19–21
tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Laiškas ragina dėmesingai klausytis pranašų ir nusako jų žodžio kilmę. Tamsioje vietoje šviečiantis žiburys parodo, kam šis žodis patikėtas klausytojui.
7. Žyd 1, 1–3
jis prabilo į mus per Sūnų
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Ankstesnį Dievo kalbėjimą per pranašus laiškas susieja su kalbėjimu per Sūnų. Tai parodo, kaip Mozės pažadėtas klausymasis veda prie Evangelijoje sutikto Jėzaus.
8. Jn 12, 47–50
jo priesakas – tai amžinasis gyvenimas
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzus savo kalbą sieja su siuntusio Tėvo valia. Jis parodo, kodėl klausytojo santykis su žodžiu svarbus ir kokią gyvybę Tėvas juo siūlo.
Psalmei · Ps 94 (95), 1–2. 6–7. 8–9 (P.: 8)
1. Iš 17, 3–7
Ar yra VIEŠPATS tarp mūsų, ar ne?
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Masos ir Meribos vardai primena konkretų troškulio ir ginčo epizodą. Įvykis atskleidžia psalmės perspėjimo šaknį: tauta abejojo, ar Viešpats iš tiesų yra tarp jų.
2. Žyd 3, 16–19
negalėjo įžengti dėl netikėjimo
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Laiškas klausia, kas po išėjimo iš Egipto neįžengė į atilsį. Prisimindamas dykumos kartą jis atskleidžia, kaip netikėjimas gali užkirsti kelią ten, kur Dievas veda.
3. Ps 100, 1–5
jo ištikimybė tveria per kartų kartas
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Abiejose psalmėse tauta atpažįsta save kaip Dievo kaimenę. Ši psalmė papildo šlovinimą kvietimu tarnauti su džiaugsmu ir dėkoti už kartas siekiančią ištikimybę.
4. Ez 36, 24–27
duosiu jums jautrią širdį
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas žada išimti akmeninę širdį ir duoti gyvą. Pažadas papildo psalmės raginimą: gebėjimą išgirsti ir eiti Dievo keliu atnaujina pats Dievas.
5. Jok 1, 22–25
nebe klausytojas užuomarša
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Veidrodis parodo, kas nutinka išgirstam žodžiui, kai žmogus grįžta prie įpročių. Laiškas kviečia pasilikti prie išgirsto mokymo ir jį vykdyti.
6. 1 Sam 15, 19–23
klusnumas VIEŠPATIES balsui
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Saulius teisina savo veiksmus numatoma auka. Samuelis primena, kad iškilmingas religinis veiksmas turi kilti iš klusnumo Dievui.
7. Oz 6, 4–6
Judviejų meilė – kaip rytmečio debesis
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Ozėjas trumpalaikį ištikimumą lygina su išnykstančiu rytmečio debesimi. Jis padeda susieti psalmės kvietimą garbinti Dievą su ištikima meile.
8. Apr 3, 19–22
jei kas išgirs mano balsą
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Prisikėlusio Kristaus beldimas parodo, kaip asmeniškai gali būti išgirstas Dievo balsas. Durų atvėrimas veda į bendrystę, pavaizduotą bendru stalu.
Antrajam skaitiniui · 1 Kor 7, 32–35
1. Mt 19, 10–12
dėl dangaus karalystės
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzus kalba apie žmones, pasirenkančius nesituokti dėl Dangaus karalystės. Tai padeda Pauliaus žodžius skaityti kaip kvietimą atpažinti dovaną ir pašaukimą.
2. 1 Kor 7, 5–7
kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Anksčiau tame pačiame skyriuje Paulius sutuoktiniams pabrėžia abipusį susitarimą ir primena skirtingas Dievo dovanas. Šis kontekstas padeda suprasti skirtingus atsidavimo kelius.
3. 1 Tim 4, 1–5
kas priimama su padėka
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Laiškas smerkia mokymą, draudžiantį tuoktis, ir moko dėkingai priimti Dievo kūriniją. Jis padeda atskirti pašaukimo pasirinkimą nuo draudimo, primetamo visiems.
4. Fil 3, 7–11
kad tik laimėčiau Kristų
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paulius pasako, kaip Kristaus pažinimas perkeitė jo paties vertinimų tvarką. Tai gyvas pavyzdys, ką reiškia telkti gyvenimą į vieną didįjį gėrį.
5. Lk 10, 38–42
Marija išsirinko geriausiąją dalį
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Marija klausosi sėdėdama prie Viešpaties kojų, o Mortą blaško gausūs rūpesčiai. Šis susitikimas padeda įvardyti, kas kasdienybėje padeda išgirsti kvietimą ir kas atitraukia dėmesį.
6. Ef 5, 25–29
Kristus mylėjo Bažnyčią
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Sutuoktinio rūpestis laiške įgauna Kristaus meilės matą. Taip šeimos įsipareigojimas gali tapti konkrečia tarnystės Viešpačiui vieta.
7. 1 Kor 10, 31–33
visa darykite Dievo garbei
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Net valgymą ir gėrimą Paulius sieja su Dievo garbe ir artimo gerove. Šis principas parodo, kaip atsidavimas Viešpačiui pasireiškia paprasčiausiuose pasirinkimuose.
8. Rom 12, 9–13
karštos dvasios, tarnaukite Viešpačiui
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Meilė, malda, svetingumas ir pagalba stokojantiems suteikia atsidavimui Viešpačiui konkrečią formą. Šie veiksmai tinka skirtingų pašaukimų krikščionims.
Evangelijai · Mk 1, 21–28
1. Mk 3, 23–27
pirmiau nesurišęs galiūno
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Galiūno namų įvaizdis padeda suprasti, kaip pats Jėzus aiškina savo kovą su blogiu. Kafarnaume ši galia pasirodo išlaisvinant konkretų žmogų.
2. 1 Jn 3, 7–10
kad velnio darbus sugriautų
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Laiškas Kristaus pasirodymą sieja su velnio darbų sunaikinimu, o tikinčiųjų gyvenime išskiria teisumą ir meilę broliui. Taip pergalė prieš blogį įgauna kasdienį matą.
3. Išm 16, 10–13
visa gydantis žodis
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Išminties knyga, prisimindama dykumoje išgelbėtus įgėlimų aukas, gydomąją galią priskiria Dievo žodžiui. Tai kitas biblinis pasakojimas apie Dievo žodį, kurio veikimas matomas žmogaus išgelbėjime.
4. Apd 16, 16–18
Jėzaus Kristaus vardu įsakau tau
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paulius susiduria su dvasia, kurios veiklą kiti žmonės naudoja pelnui. Išlaisvindamas vergę jis įsako Jėzaus Kristaus vardu, todėl Evangelijoje matoma galia susiejama su vėlesne Bažnyčios misija.
5. Lk 10, 17–20
jūsų vardai įrašyti danguje
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Sugrįžę mokiniai džiaugiasi galia, kurią patyrė veikdami Jėzaus vardu. Jėzus jų dėmesį nukreipia į gilesnį džiaugsmą: priklausymą Dievui.
6. Kol 2, 13–15
Jis nuginklavo kunigaikštystes ir valdžias
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Laiškas Kristaus pergalę prieš galybes susieja su atleidimu ir kryžiumi. Kafarnaumo išlaisvinimas taip įgyja platesnį horizontą, apimantį visą Kristaus veikimą.
7. Jn 8, 34–36
būsite iš tiesų laisvi
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzus kalba apie vergavimą nuodėmei ir Sūnaus teikiamą laisvę. Ši ištrauka praplečia išlaisvinimo temą ir padeda ją susieti su žmogaus priklausymu Dievo namams.
8. Jn 5, 24–27
iš mirties yra perėjęs į gyvenimą
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzaus žodžio klausymasis siejamas su perėjimu iš mirties į gyvenimą. Sūnaus galia paaiškina, kodėl jo mokymas Evangelijoje paliečia patį žmogaus likimą.
Katekizmas ir temos
Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.
Turinys:
Jėzaus žodžius lydi stebuklai · KBK 547–550
Jėzaus valdžia demonams · KBK 447, 438, 550
Pranašo vaidmuo · KBK 64, 762, 2595
Mergeliškumas dėl Dievo Karalystės · KBK 922, 1618–1620
Mergeliškumas dėl Dievo Karalystės · KBK 922, 1618–1620
KBK 922, 1618–1620: mergeliškumas dėl Dievo Karalystės.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Egzegetiniai komentarai
Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.
Turinys:
Įst 18, 15–18 · Išsigandusiai tautai Dievas pažada pranašą
Įst 18, 19–20 · Dievo vardas įpareigoja ir pasiuntinį, ir klausytoją
Ps 94 (95), 6–7 · Kūrėją tauta garbina ir kūno laikysena
1 Kor 7, 32–34 · Tas pats rūpestis gali turėti skirtingą kryptį
1 Kor 7, 35 · Pauliaus patarimas skirtas žmogaus labui
Mk 1, 21–22 · Morkus pasako, kaip klausytojai patyrė Jėzaus mokymą
Mk 1, 23–28 · Įsakymas ir jo poveikis atskleidžia mokymo galią
Įst 18, 15–18 · Išsigandusiai tautai Dievas pažada pranašą
Tišmāʿûn penkioliktoje eilutėje nusako, ką darys visa Mozės kalbinama tauta. Mozė kreipiasi į žmones antruoju daugiskaitos asmeniu ir ragina klausyti būsimo pranašo. Lišmōaʿ kitoje eilutėje kyla iš tos pačios klausymą žyminčios šaknies. Dabar ji pavartota tautos prašyme, išgirdus Dievo balsą prie Horebo. Tai, ko žmonės išsigando, jiems taps prieinama per žmogaus balsą.
Kāmōnî, „kaip aš“, ištaria Mozė. Kāmôḵā, „kaip tu“, sako Dievas, atsiliepdamas Mozei. Pasikeitus kalbančiajam, pažadas išlieka tas pats. Aštuoniolikta eilutė sukonkretina, kuo būsimas pranašas bus panašus į Mozę. Dievas įdės žodžius į jo lūpas, o šis perduos tautai tai, kas jam pavesta. Taip Dievo kalbėjimas tautai galės tęstis ir po Mozės.
Šaltinis: Pakartoto Įstatymo 18 skyriaus hebrajiškas tekstas · Bible Hub; Cory Driver · Įst 18, 15–20 · Working Preacher (2021).
Įst 18, 19–20 · Dievo vardas įpareigoja ir pasiuntinį, ir klausytoją
Bišmî reiškia „mano vardu“. Devynioliktoje eilutėje taip apibūdinamas pranašo kalbėjimas, kai šis perduoda gautą žodį. Taip klausytoją pasiekia Siuntėjo žodis. ʾEḏrōš yra Dievo atsakymas į atsisakymą klausyti. Pats Dievas pareikalaus iš žmogaus atsakomybės už jo atsaką.
Yāzîḏ dvidešimtoje eilutėje nusako drįsimą savavališkai kalbėti. Čia vėl girdime bišmî, tačiau šįkart pranašas Dievo vardu taria žodį, kurio Dievas jam nepavedė. Ta pati formulė gali lydėti ir tikrą, ir savavališką kalbą. Įstatymas skiria klausytojo atsakomybę už tai, ką jis išgirdo, ir pranašo atsakomybę už tai, kokį žodį jis pristatė kaip Dievo.
Šaltinis: Pakartoto Įstatymo 18 skyriaus hebrajiškas tekstas · Bible Hub; Cory Driver · Įst 18, 15–20 · Working Preacher (2021).
Ps 94 (95), 6–7 · Kūrėją tauta garbina ir kūno laikysena
Ništaḥăweh kviečia pagarbiai nusilenkti. Wəniḵrāʿāh pratęsia kvietimą nusilenkimo judesiu, o niḇrəḵāh ragina klauptis. Hebrajiškame tekste šie trys artimos prasmės veiksmažodžiai eina vienas po kito. Jie nusako bendrą kūno atsaką į Viešpaties artumą. Kadangi formos reiškia „mes“, kviečiantysis ir pats stoja tarp besilenkiančiųjų.
ʿŌśênû reiškia „mūsų Kūrėjas“. Toliau psalmė pasako, kad esame Jo ganyklos tauta ir Jo rankos avys. Posesyvinės formos leidžia išgirsti abi ryšio kryptis. Tauta vadina Jį savu Dievu ir kartu atpažįsta save kaip Jam priklausančią. Panaši Kūrėjo ir kaimenės sąsaja skamba 100-ojoje psalmėje. Kūrimas čia padeda suprasti, kodėl besilenkiantieji patiki save tam, kuris juos gano.
Šaltinis: 95 psalmės hebrajiškas tekstas · Bible Hub; W. Dennis Tucker · Psalm 95: Text, Context, and Intertext (2000), p. 536.
1 Kor 7, 32–34 · Tas pats rūpestis gali turėti skirtingą kryptį
Amerímnous nusako būseną be nerimo. Iškart po šio žodžio Paulius keturis kartus pavartoja merimnâ, „rūpinasi“. Jis pasako, kuo rūpinasi nevedęs ir vedęs vyras, netekėjusi ir ištekėjusi moteris. Pasikartojantis veiksmažodis išryškina jo papildinį. Vienur žmogus rūpinasi Viešpaties reikalais, kitur siekia atliepti sutuoktinio poreikius.
Meméristai nusako pasidalijimą. Vietą tarp 33 ir 34 eilučių leidimai punktuoja nevienodai. Liturginis vertimas pasidalijimą sieja su vedusio vyro rūpesčiais ir tada pereina prie moterų. Abiejose porose rūpestis susijęs su tuo, kam žmogus skiria dėmesį. Moterų aptarimas įveda dar vieną akcentą. Šventumas čia siejamas ir su kūnu, ir su dvasia, todėl atsidavimas apima visą žmogų.
Šaltinis: Pirmojo laiško korintiečiams 7 skyriaus graikiškas tekstas · Bible Hub; A. T. Robertson · Word Pictures in the New Testament, 1 Kor 7, 32–35.
1 Kor 7, 35 · Pauliaus patarimas skirtas žmogaus labui
Sýmphoron reiškia tai, kas naudinga. Paulius šį žodį sieja su pačių klausytojų labu. Bróchon yra kilpa, kurią būtų galima užmesti ir žmogų suvaržyti. Tokį patarimo tikslą apaštalas atmeta. Sakinio gale jis pasako, kam iš tikrųjų skirta tai, ką parašė.
Eupáredron šiame sakinyje išreiškia atsidavimą Viešpačiui. Aperispástōs nusako, kaip žmogus Jam atsideda, išlaikydamas dėmesį. Taip apaštalas duoda kriterijų, pagal kurį galima perskaityti visą jo patarimą apie skirtingus gyvenimo kelius. Jis nori padėti žmogui gyventi taip, kad kasdieniai sprendimai paliktų vietos atsidėti Viešpačiui.
Šaltinis: Pirmojo laiško korintiečiams 7 skyriaus graikiškas tekstas · Bible Hub; A. T. Robertson · Word Pictures in the New Testament, 1 Kor 7, 32–35.
Mk 1, 21–22 · Morkus pasako, kaip klausytojai patyrė Jėzaus mokymą
Edídasken reiškia „mokė“. Morkus šiuo veiksmažodžiu nusako, ką Jėzus darė sinagogoje per šabą. Evangelistas šio mokymo turinio čia nepateikia. Jis iškart pereina prie klausytojų nuostabos. Exousían reiškia galią arba autoritetą. Posakis apie turinčio galią mokytojo laikyseną nusako, kaip žmonės išgirdo Jėzų. Šį įspūdį Morkus po kelių eilučių pagrįs veiksmu susirinkusiųjų akivaizdoje.
Kafarnaume dabar matomos balto kalkakmenio sinagogos liekanos yra iš vėlesnių amžių. Po centrine sale archeologai aptiko ankstesnę bazalto akmenų dangą ir tyrė tamsaus bazalto sienas. Pati kasinėjimų apžvalga nurodo, kad tyrėjai šias sienas datavo skirtingai. Radiniai padeda įsivaizduoti senojo Kafarnaumo statybą ir viešąsias erdves, o tikslią evangelinės scenos pastato išvaizdą galime palikti atvirą.
Šaltinis: Morkaus evangelijos 1 skyriaus graikiškas tekstas · Bible Hub; Kafarnaumo archeologiniai kasinėjimai · Custodia Terrae Sanctae.
Mk 1, 23–28 · Įsakymas ir jo poveikis atskleidžia mokymo galią
Phimṓthēti yra trumpas įsakymas nutilti. Éxelthe liepia išeiti. Pasakodamas, kas įvyko, Morkus pavartoja tos pačios šaknies exêlthen, „išėjo“. Ši žodinė jungtis leidžia išgirsti įsakymą ir pamatyti jo poveikį. Žmogų prislėgusi dvasia turi iš jo pasitraukti.
Kat’ exousían nusako veikimą su galia. Priklausomai nuo skyrybos, šiuos žodžius galima glaudžiau sieti su nauju mokymu arba su tuoj pat minimu įsakymu dvasioms. Pasakojime abi sąsajos viena kitą sustiprina. Morkus šią sceną įrašo į šabą. Scottas Hahnas mato sąsają su Pakartoto Įstatymo šabo motyvu, kuriame poilsis grindžiamas išlaisvinimo iš Egipto atminimu. Tai būdas perskaityti šabo aplinką kartu su tuo, ką Jėzus padaro žmogui.
Šaltinis: Morkaus evangelijos 1 skyriaus graikiškas tekstas · Bible Hub; Ezra P. Gould · A Critical and Exegetical Commentary on the Gospel according to St. Mark (1896); David Schnasa Jacobsen · Mk 1, 21–28 · Working Preacher (2024); Scott Hahn · The King’s Authority · St. Paul Center.
Bažnyčios tėvų komentarai
Turinys:
Eusebijus Cezarietis · Pranašas kaip Mozė ir naujo gyvenimo pradžia
Augustinas · Dykumos atmintis, išbandymas ir paguoda
Jonas Auksaburnis · Šventumo siekis visose gyvenimo būsenose
Grigalius Nysietis · Elijo ir Jono dykumos laisvė
Jeronimas · Uždaras sodas ir laisvai dovanojamas gyvenimas
Beda Garbingasis · Šabo poilsis ir Mozės Viešpats
Pseudo-Jeronimas · Paskutinis faraono persekiojimas
Eusebijus Cezarietis · Pranašas kaip Mozė ir naujo gyvenimo pradžia
Pirmasis naujo gyvenimo pradininkas ir įstatymų davėjas.
III, 2 · vertimas iš anglų k.
Vienatinio visagalio Dievo pažinimas ir garbinimas.
III, 2 · vertimas iš anglų k.
Raštu paliudytais stebuklais žadindamas tikėjimą.
III, 2 · vertimas iš anglų k.
Eusebijus skaito Pakartoto Įstatymo pažadą kaip pranašystę apie Kristų. Jo argumentas remiasi Mozės užduoties mastu. Mozė davė tautai gyvenimo tvarką ir mokė garbinti vieną Dievą. Eusebijui Jėzus vykdo panašaus masto užduotį, atverdamas kelią visoms tautoms. Pažadas apie panašų pranašą jo aiškinime aprėpia visą Kristaus misiją.
Autorius susieja ir mokymą su darbais. Mozės ženklai jo skelbimą darė įtikimą. Kristaus darbai padeda liudytojams patikėti Evangelija. Skaitant Morkų šis sugretinimas išryškina klausimą, kuris kyla Kafarnaumo žmonėms. Jie girdėjo mokymą ir savo akimis pamatė išlaisvintą žmogų. Ką apie mokytoją pasako abu įvykiai kartu?
ST → NT. Eusebijaus tipologija sieja Mozę, davusį tautai gyvenimo tvarką ir lydėtą ženklų, su Kristumi, kuris žodžiu ir darbais atveria naują gyvenimą tautoms. Kafarnaumo epizodas leidžia pamatyti šį žodžio ir darbo ryšį.
Šaltinis: Eusebijus Cezarietis · Demonstratio evangelica, III · W. J. Ferrar (1920).
Augustinas · Dykumos atmintis, išbandymas ir paguoda
Tegul tokie nebebūna jūsų tėvai. Nesekite jų pavyzdžiu.
§11 · vertimas iš anglų k.
Amžių pilnatvę.
§12 · vertimas iš anglų k.
Per antrąsias keturiasdešimt dienų – paguodą.
§12 · vertimas iš anglų k.
Augustinas psalmės žodžius apie dykumos kartą skaito kaip raginimą atsakingai žvelgti į savo paveldą. Jis skiria kilmę ir sekimą pavyzdžiu. Palikuonys lieka protėvių vaikai, tačiau gali rinktis, kokius jų poelgius perims. Psalmės įspėjimas tampa proga apsispręsti, kaip atsiliepti prisiminus tai, ką Dievas padarė.
Gretimą psalmės eilutę apie keturiasdešimt metų Augustinas sugretina su dviem Kristaus gyvenimo laikotarpiais. Keturiasdešimt dienų dykumoje jam primena išbandymą, o keturiasdešimt dienų su mokiniais po prisikėlimo – paguodą. Taip šis skaičius jam tampa visos Bažnyčios kelionės ženklu. Šioje kelionėje išbandymas ir Kristaus artumas gali būti patiriami drauge.
ST → NT. Augustinas dykumos kartos keturiasdešimt metų susieja su Kristaus išbandymu dykumoje ir Jo buvimu su mokiniais po prisikėlimo (Mt 4, 1–11 ir Apd 1, 3). Jis šį sugretinimą taiko išbandomai ir Kristaus palaikomai Bažnyčiai.
Šaltinis: Augustinas · Enarrationes in Psalmos, 94 (95) · New Advent.
Jonas Auksaburnis · Šventumo siekis visose gyvenimo būsenose
Kliūtis drausmingai gyventi.
XIX homilija, prie 7, 35 · vertimas iš anglų k.
Skaisčiai ir garbingai.
XIX homilija, prie 7, 39 · vertimas iš anglų k.
Ar gyventume mergeliškai, ar pirmoje, ar antroje santuokoje.
XIX homilijos pabaiga · vertimas iš anglų k.
Aiškindamas 1 Kor 7, 35, Auksaburnis klausia, kaip gyvenimo rūpesčiai veikia žmogaus pastangas augti dorybėje. Svarstydamas apie pasišventimą jis primena, kad ir pasirinkus nesituokti žmogaus dėmesys gali likti pririštas prie kitų dalykų. Apie santuoką homilistas kalba atsižvelgdamas į įsipareigojimų gausą. Jam rūpi, ar žmogus savo konkrečioje padėtyje auga ištikimybe.
Homilijos pabaigoje jis aiškina Pauliaus žodžius apie santuoką Viešpatyje. Tai gyvenimas skaisčiai ir garbingai. Pasitelkęs Laiško žydams kvietimą siekti šventumo, pamokslininkas tiesiogiai kreipiasi į pasirinkusius mergeliškumą, pirmą kartą susituokusius ir susituokusius antrą kartą. Ta pati šventumo viltis pasiekia žmones jų skirtingose būsenose.
ST → NT. Rašto sąsaja. Auksaburnis Pauliaus patarimą skaito drauge su Žyd 12, 14 raginimu siekti šventumo. Izraelio pašaukimas būti šventai tautai (Kun 19, 2) šią mintį praplečia homilijai.
Šaltinis: Jonas Auksaburnis · XIX homilija apie Pirmąjį laišką korintiečiams.
Grigalius Nysietis · Elijo ir Jono dykumos laisvė
Elijo dvasia ir galia.
6 sk. · vertimas iš anglų k.
Jų ausų neblaškė joks triukšmas.
6 sk. · vertimas iš anglų k.
Taip atidavė savo širdis Viešpačiui.
6 sk. · vertimas iš anglų k.
Grigalius sugretina Eliją ir Joną Krikštytoją. Evangelija pasako, kad Jonas ateis Elijo dvasia ir galia. Grigalius panašumą mato ir jų pasirinktoje gyvensenoje. Paprastas maistas, drabužis ir dykumos tyla padeda nusakyti išlaisvintą dėmesį. Autoriui jų gyvenimai yra du konkretūs pavyzdžiai, kaip žmogus gali visą širdį skirti Viešpačiui.
Grigalius išlaiko svarbų skirtumą. Elijas, pasak Rašto, galėjo užverti ir atverti dangų. Apie Jono padarytus stebuklus šis aiškinimas nekalba. Jonas didis tuo, kaip jį įvertina pats Jėzus. Taigi pirmavaizdis pasikartoja savita forma. Grigaliaus pasakojimas padeda įsivaizduoti, kaip Pauliaus minimas neblaškomas atsidavimas gali tapti gyvenimo tvarka.
ST → NT. Grigalius Lk 1, 17 žodžius skaito kaip Elijo gyvenimo ir Jono misijos ryšį. Iš Elijo dykumos į Jono atsidavimą vedanti gija iliustruoja 1 Kor 7, 35 kvietimą išlaikyti dėmesį Viešpačiui.
Šaltinis: Grigalius Nysietis · Apie mergeliškumą.
Jeronimas · Uždaras sodas ir laisvai dovanojamas gyvenimas
Primena mums mūsų Viešpaties motiną.
I, 31 · vertimas iš anglų k.
Mergeliškumas pasirenkamas laisvai.
I, 31 · vertimas iš anglų k.
Giriami skaistumo grožiu žengiančios Bažnyčios žingsniai.
I, 31 · vertimas iš anglų k.
Jeronimas Giesmių giesmės uždaro sodo ir užantspauduoto šaltinio vaizduose įžvelgia Mariją. Jos motinystė ir mergeliškumas jam padeda perskaityti, ką vaizdai sako apie Kristui patikėtą gyvenimą. Tame pačiame tekste jis sodo vaisius aiškina kaip dorybes. Uždarame sode vis tiek auga vaisiai.
Toliau Jeronimas nuo Marijos pereina prie Bažnyčios. Giesmėje pagirti nuotakos žingsniai jam primena laisvai atsiliepiančius žmones. Jo polemikoje svarbi aiški pastaba, kad mergeliškumas pasirenkamas laisvai. Ji padeda išgirsti Pauliaus sakinį apie patarimą, duodamą klausytojų labui. Pasirinkimas turi prasmę tada, kai žmogus gali jį prisiimti kaip savą atsaką Viešpačiui.
ST → NT. Jeronimo tipologijoje Gg 4, 12 sodas ir šaltinis nurodo Mariją, o Gg 7, 1 nuotakos žingsniai leidžia kalbėti apie Bažnyčios savanorišką atsidavimą. Savanoriškumas susišaukia su Pauliaus patarimo tikslu.
Šaltinis: Jeronimas · Prieš Jovinianą, I.
Beda Garbingasis · Šabo poilsis ir Mozės Viešpats
Ir Viešpačiui mielas poilsis.
I, prie Mk 1, 21 · vertimas iš lotynų k.
Susilaikykime nuo vergiško darbo, tai yra nuo visų neleistinų dalykų.
I, prie Mk 1, 21 · vertimas iš lotynų k.
Kaip pats Mozės Dievas ir Viešpats.
I, prie Mk 1, 22 · vertimas iš lotynų k.
Beda pastebi, kad Jėzus šabo dieną moko ir išlaisvina. Šabo poilsį jis aiškina kaip sustojimą, per kurį žmogus atsitraukia nuo to, kas kenkia sielai. Kafarnaumo scenoje toks poilsis įgauna veiksmingą pavidalą. Jėzus padeda žmogui atgauti laisvę, o susirinkusieji išvysta, ką Viešpaties diena gali reikšti kitam.
Aiškindamas klausytojų nuostabą, Beda atskiria du mokymo būdus. Rašto aiškintojai perteikia Mozės ir pranašų raštus. Jėzus kalba kaip Mozės Viešpats. Beda šį skirtumą susieja su Mato evangelijos Kalno pamokslu, kuriame Jėzus pats įvardija savo mokymo reikalavimą. Taip Kafarnaumo klausytojų nuostaba padeda iš naujo klausti, kieno balsą jie išgirdo.
ST → NT. Bedos aiškinime šabo poilsis išryškėja kaip atsitraukimas nuo blogio. Kristus, kurį jis vadina Mozės Viešpačiu, moko ir įvykdo tai, ką klausytojai mato Kafarnaume.
Šaltinis: Beda Garbingasis · In Marci Evangelium Expositio, I · PL 92; Tomas Akvinietis · Catena aurea in Marcum, 1 sk. · Corpus Thomisticum.
Pseudo-Jeronimas · Paskutinis faraono persekiojimas
Kad vieta ir laikas derėtų su išgelbėjimu.
Prie Mk 1, 23–28 · vertimas iš lotynų k.
Žmogus su netyrąja dvasia vaizduoja žmoniją.
Prie Mk 1, 23–28 · vertimas iš lotynų k.
Artinantis išgelbėjimui, artėja ir gundymas.
Prie Mk 1, 23–28 · vertimas iš lotynų k.
Anoniminis komentatorius Kafarnaumą skaito kaip paguodos vietą, o šabą sieja su atilsiu. Šis dvasinis vietos ir laiko aiškinimas išryškina, kas nutinka žmogui. Autorius jame mato platesnį žmonijos paveikslą ir pasitelkia Pauliaus žodžius apie laiką nuo Adomo iki Mozės. Žmogui suteikta laisvė jam leidžia kalbėti apie Kristaus veikimą visų labui.
Išeidama dvasia dar sukrečia žmogų. Komentatorius prisimena faraoną, kuris po išėjimo dar persekioja Izraelį. Išėjimo pasakojime priespauda mėgina susigrąžinti paleistuosius. Evangelijos scenoje panašų paskutinį pasipriešinimą jis įžvelgia dvasios triukšme. Abu vaizdai padeda pamatyti, kad išlaisvinimo akimirką dar gali būti juntama jėga, iš kurios žmogus vaduojamas.
ST → NT. Pseudo-Jeronimas gretina paskutinį faraono persekiojimą (Iš 14) su dvasios pasipriešinimu prieš jai išeinant (Mk 1, 26). Išėjimas iš vergijos atveria būdą perskaityti Kristaus išlaisvinimą.
Šaltinis: Tomas Akvinietis · Catena aurea in Marcum, Mk 1 · Gloss-e, IRHT.
Šventieji: žodis tampa gyvenimu
Turinys:
Šv. Hildegarda Bingenietė · Nuo išgirsto raginimo prie užrašyto liudijimo
Šv. Johnas Henry Newmanas · Širdis mokosi pamažu
Šv. Pranciškus Salezas · Kasdien perskaityti nedaug ir atidžiai
Šv. Jonas Paulius II · Du pašaukimai liudija vieną Sandorą
Šv. Teresė Avilietė · Atviras pokalbis dėl naujo vienuolyno
Šv. Antanas Didysis · Kieno vardu iš tiesų pasitikima
Šv. Kryžiaus Jonas · Ką klausytojas išsineša iš pamokslo
Šv. Hildegarda Bingenietė · Nuo išgirsto raginimo prie užrašyto liudijimo
Sakyk ir rašyk, ką matai ir girdi.
„Scivias“ įžanga, regėjime girdėto balso žodžiai · vertimas iš lotynų k.
Ėmiausi rašyti.
„Scivias“ įžanga, pačios Hildegardos pasakojimas · vertimas iš lotynų k.
„Scivias“ įžangoje Hildegarda grįžta į 1141 metus. Ji pasakoja, kad, išvydusi ryškią šviesą, išgirdo raginimą pasakyti ir užrašyti tai, ką regi ir girdi. Ji ilgai delsė, svarstė, kaip jos liudijimą sutiks žmonės, ir ėmė rašyti sulaukusi kelių patikimų žmonių palaikymo. Įžangoje ji mini, kad darbui užbaigti prireikė beveik dešimties metų.
Jai talkino vienuolis Volmaras ir sesuo Richardis. Benediktas XVI, pasakodamas apie šį laikotarpį, mini, kad su Hildegardos užrašų dalimi susipažino ir Tryro sinode dalyvavęs popiežius Eugenijus III. Hildegardos aprašytas raginimas tapo darbu, kurį ji atliko su kitais, leido perskaityti ir pateikė Bažnyčios įvertinimui.
Ryšys su skaitiniais. Įst 18, 18–20. Kalbėti apie išgirstą žodį reiškia atsakyti už tai, ką perduodi. Hildegardos liudijime šią atsakomybę lydi kantrybė ir kitų žmonių pagalba.
Šaltinis: Šv. Hildegarda Bingenietė · Scivias, Protestificatio · Bibliotheca Augustana; Benediktas XVI · Hildegarda Bingenietė, 2010-09-01 bendroji audiencija.
Šv. Johnas Henry Newmanas · Širdis mokosi pamažu
Net menkas atkrytis juos atgraso.
I, 18, p. 232 · vertimas iš anglų k.
Krikščioniška dvasia išauga per laiką.
I, 18, p. 232 · vertimas iš anglų k.
Pamoksle apie nerimą dėl tikėjimo Newmanas kalba žmogui, kuris pradėjo rimčiau skaityti Raštą ir dėl to ėmė ryškiau matyti savo klausimus. Jis palygina tokį žmogų su sveikstančiu ligoniu. Kelias dienas jėgų daugiau, paskui vėl mažiau. Viena sunki diena gali atimti drąsą, nors visas sveikimas dar tęsiasi.
Newmanas nurodo, ką žmogus gali daryti tokiu metu. Sąžinės patikra padeda atpažinti, kur suklydai, prašyti atleidimo ir kitą kartą elgtis geriau. Jis pastebi, kad apie savo kelią galima spręsti ir iš kasdienių pareigų atlikimo. Pamažu kartojamas geras veiksmas ugdo širdį, net kai žmogus dar nejaučia permainos.
Ryšys su skaitiniais. Ps 94 (95), 8–9. Atsiliepti į Dievo balsą galima šiandien konkrečiu veiksmu. Visos širdies permainai gali reikėti ilgesnio laiko.
Šaltinis: Šv. Johnas Henry Newmanas · Parochial and Plain Sermons, I, 18.
Šv. Pranciškus Salezas · Kasdien perskaityti nedaug ir atidžiai
Visada klausykis jo atidžiai ir pagarbiai.
II, 17 · vertimas iš anglų k.
Kasdien atidžiai perskaityk trumpą ištrauką.
II, 17 · vertimas iš anglų k.
Pranciškus Salezas „Įvade į maldingą gyvenimą“ pataria su tokia pačia pagarba priimti Dievo žodį klausantis viešai ir skaitant vienam. Jo pavyzdys yra Marija, kuri išgirstus dalykus saugojo širdyje. Šis Marijos bruožas padeda suprasti, kodėl tam pačiam išgirstam žodžiui dera skirti ir dėmesio, ir laiko.
Prie šio patarimo Pranciškus prideda kasdienį įprotį. Turėk po ranka gerą dvasinę knygą ir perskaityk nedidelę ištrauką taip atidžiai, tarsi gautum tau skirtą laišką. Jis siūlo skaityti ir šventųjų gyvenimus, iš jų atsirenkant tai, ką gali įgyvendinti savo aplinkybėmis. Trumpas skaitymas gali paskatinti vieną konkretų atsaką.
Ryšys su skaitiniais. Ps 94 (95), 7–8. Trumpai ir atidžiai perskaityta ištrauka duoda laiko išgirstam žodžiui pasilikti širdyje.
Šaltinis: Šv. Pranciškus Salezas · Įvadas į maldingą gyvenimą, II, 17 · vertė H. L. Sidney Lear.
Šv. Jonas Paulius II · Du pašaukimai liudija vieną Sandorą
Santuoka ir mergeliškumas yra du būdai išreikšti ir išgyventi vienintelį Dievo Sandoros su savo tauta slėpinį.
„Familiaris consortio“, 16 · vertimas iš lenkų k.
Turėtų stiprinti sutuoktinių ištikimybę.
„Familiaris consortio“, 16 · vertimas iš lenkų k.
1981 m. apaštališkajame paraginime „Familiaris consortio“ Jonas Paulius II rašo apie santuoką ir pašvęstąjį mergeliškumą. Juos jis sieja su viena Dievo Sandora. Pašvęstas žmogus savo gyvenimu liudija galutinę viltį susitikti su Kristumi. Santuokos dovana savo ruožtu padeda suprasti, kokio tikro gėrio kitas žmogus laisvai atsisako dėl Karalystės.
Skyriaus pabaigoje popiežius kalba apie tai, ko sutuoktiniai gali tikėtis iš pasirinkusių nesituokti. Jiems gali padėti matomas viso gyvenimo ištikimybės pavyzdys. Abiem keliams ištikimybė kartais kainuoja ir pastangų, ir aukos. Todėl vieno žmogaus laikysena išbandymo metu gali sustiprinti kitą, nors jų kasdienės pareigos skiriasi.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 7, 32–35. Paulius svarsto skirtingus atsidavimo būdus. Jono Pauliaus II mintis padeda pamatyti, kaip žmonės gali vieni kitus sustiprinti, eidami skirtingais keliais.
Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II · Familiaris consortio, 16 · lenkiškas Vatikano leidimas.
Šv. Teresė Avilietė · Atviras pokalbis dėl naujo vienuolyno
Troškau vieno – kad jos regulos būtų kuo tobuliau laikomasi.
„Gyvenimas“, XXXVI, 12 · vertimas iš anglų k.
Su provincijolu vienumoje pasikalbėjau atviriau.
„Gyvenimas“, XXXVI, 14 · vertimas iš anglų k.
Įsteigusi Šv. Juozapo vienuolyną Aviloje, Teresė sulaukė priekaištų iš ankstesnės bendruomenės. Vienos seserys įtarė, kad nauju darbu ji siekia išgarsėti. Kitos klausė, kaip ji ketina griežčiau laikytis regulos kitur, jei pačiai tai sunkiai sekėsi jų namuose. Teresė autobiografijoje atskiria tuos priekaištus, kurie jai atrodė nepagrįsti, nuo tų, kuriuose atpažino tiesos.
Provincijolas galiausiai liepė jai paaiškinti savo elgesį seserų akivaizdoje. Teresė rašo, kad galėjo kalbėti ramiai. Vėliau su provincijolu ji pasikalbėjo atviriau. Jis pažadėjo leisti jai gyventi naujuose namuose, jei bendruomenė įsitvirtins ir miestas nurims. Pasakojime rūpestis vienuolijos regula apima ir gebėjimą išgirsti pastabą, ir pareigą aiškiai pasakyti savo motyvus.
Ryšys su skaitiniais. Įst 18, 18–20 ir 1 Kor 7, 35. Atsakingas žodis ir atsidavimas savo pašaukimui susitinka tada, kai apie sumanymą galima ramiai kalbėtis ir priimti kitų klausimus.
Šaltinis: Šv. Teresė Avilietė · Gyvenimas, XXXVI · vertė Davidas Lewisas.
Šv. Antanas Didysis · Kieno vardu iš tiesų pasitikima
Ir ištariau Kristaus vardą.
§40, Atanazo perteikiamas Antano pasakojimas · vertimas iš anglų k.
Aš jų nesulaikiau ir jų galios nesunaikinau. Tai padarė Viešpats.
§40, Atanazo perteikiami Antano žodžiai · vertimas iš anglų k.
Atanazas „Antano gyvenime“ perteikia dykumos vienuolio pasakojimą broliams apie patirtą apgaulę. Pasak Antano, grėsmingas reginys siūlė jam dovanų, prisistatydamas kaip Dievo galybė ir Apvaizda. Antanas atsigręžė į Kristų ir ištarė Jo vardą. Atanazo pasakojime grėsmingas reginys po to išnyko.
Antanas broliams pats paaiškina, kaip jis supranta tokius susidūrimus. Pergalę jis priskiria Viešpačiui ir prisimena Jėzaus žodžius apie iš dangaus krintantį šėtoną. Savo patirtį pasakoja norėdamas sustiprinti brolius. Reginio įspūdingumas, jo požiūriu, menkai ką pasako apie jo tikrumą. Žvilgsnį Antanas kreipia į Kristų, kuriuo pasitiki.
Ryšys su skaitiniais. Mk 1, 24–27. Morkaus scenoje dvasios šauksmą nustelbia veiksmingas Jėzaus įsakymas. Antano pasakojime pasitikėjimo atrama taip pat yra Kristaus galia.
Šaltinis: Atanazas Aleksandrietis · Antano gyvenimas, §40 · vertė H. Ellershaw.
Šv. Kryžiaus Jonas · Ką klausytojas išsineša iš pamokslo
Reikia dvejopo pasirengimo.
III, 45, 3 · vertimas iš anglų k.
Išlieka šiluma, kylanti iš gyvos dvasios.
III, 45, 4 · vertimas iš anglų k.
Kryžiaus Jonas paskutiniame išlikusiame „Kopimo į Karmelio kalną“ skyriuje kalba pamokslininkui ir klausytojui. Kad pamokslas duotų vaisių, pasirengti reikia abiem. Pamokslininko gyvenimas suteikia jo tariamam žodžiui šilumos, o klausytojas turi būti pasirengęs išgirstą mintį priimti ir ja gyventi.
Jonas leidžia įsivaizduoti klausytoją, kuris po įspūdingo pamokslo prisimena iškalbą, tačiau grįžęs lieka toks pat abejingas geriems darbams. Vis dėlto Jonas vertina gerai parinktus žodžius. Jie padeda aiškiai perteikti mintį ir gali pakelti tai, kas smunka. Jo klausimas pamokslininkui konkretus: kas, be pasigėrėjimo kalba, išliks žmoguje?
Ryšys su skaitiniais. Įst 18, 18 ir Mk 1, 22. Skaitiniai kreipia dėmesį į žodžio kilmę ir poveikį. Kryžiaus Jonas padeda pamokslininkui rūpintis tuo, ką žodis pažadina klausytojo gyvenime.
Šaltinis: Šv. Kryžiaus Jonas · Kopimas į Karmelio kalną, III, 45 · vertė E. Allison Peersas.
Palyginimai
Turinys:
Epiktetas · Amato vertę galima pamatyti bate
Platonas · Kietame vaške lieka seklus atspaudas
Tomas Akvinietis · Kaip gydytojas padeda sveikti
Augustinas · Pirštas parodo sieną
Francis Baconas · Ištrauka gali prarasti teksto skonį
George’as MacDonaldas · Drabužio kraštas kreipia į jį vilkintį žmogų
Williamas Jamesas · Tas pats taškas gali atverti naują klausimą
Epiktetas · Amato vertę galima pamatyti bate
Epiktetas gretina batsiuvio mokymąsi su jau pagamintu batu. Pašaliniam žmogui mokymosi eiga gali pasirodyti nuobodi. Pagamintas batas iš karto leidžia suprasti amato paskirtį. Epiktetas panašiai aiškina filosofijos naudą. Jos vaisius matomas iš to, kaip žmogus gyvena susidūręs su tuo, kas nuo jo nepriklauso.
Kafarnaumo klausytojai nustemba išgirdę Jėzų. Pamatę išlaisvintą žmogų jie ima kalbėtis apie mokymo galią. Batsiuvio palyginimas padeda pastebėti, kad Evangelijoje klausytojams svarbus ir matomas Jėzaus žodžio poveikis.
Šaltinis: Epiktetas · Pokalbiai, II, 14 · W. A. Oldfatherio vertimas.
Platonas · Kietame vaške lieka seklus atspaudas
„Teaitete“ Sokratas pasiūlo įsivaizduoti atmintį kaip vašką. Tai, ką matome, girdime ar mąstome, įsispaudžia tarsi žiedo ženklas. Kai vaškas pernelyg kietas, įspaudas lieka seklus ir jo kontūrus sunku atskirti. Šiuo vaizdu dialoge svarstoma, kodėl prisiminimai kartais būna aiškūs, o kartais susipainioja.
Psalmės raginimas neužkietinti širdies kalba apie žmogaus atsaką į Dievo balsą. Vaško įvaizdis padeda įsivaizduoti, kaip tas pats išgirstas žodis gali palikti vos juntamą pėdsaką arba pasilikti ir veikti žmogaus pasirinkimus.
Šaltinis: Platonas · Teaitetas, 191c–e ir 194c–195a · Benjamino Jowetto vertimas.
Tomas Akvinietis · Kaip gydytojas padeda sveikti
Tomas Akvinietis mokytoją palygina su gydytoju. Gydytojas pasitelkia priemones, kurios padeda kūnui sveikti. Mokytojas panašiai atveria mokiniui supratimo kelią. Jis išdėsto mintį taip, kad mokinys galėtų pats sekti jos eigą ir prieiti išvadą. Abiem atvejais pagalba pasiekia žmogų ir duoda vaisių jame pačiame.
Morkus vienoje scenoje pasakoja apie Jėzaus mokymą ir žmogaus išlaisvinimą. Tomo palyginimas padeda atpažinti, kad tikras mokymas pasiekia patį žmogų. Evangelija žengia toliau ir parodo Jėzaus galią jį išlaisvinti.
Šaltinis: Tomas Akvinietis · De veritate, q. 11, a. 1 · Corpus Thomisticum.
Augustinas · Pirštas parodo sieną
Augustinas pokalbyje su Adeodatu svarsto, kaip parodyti, ką reiškia žodis „siena“. Galima į sieną parodyti pirštu. Tada žmogus paseka piršto kryptį ir pamato pačią sieną. Net tylus gestas čia veikia kaip ženklas. Jis atlieka savo darbą nukreipdamas žvilgsnį toliau už save.
Mozės pažadėto pranašo lūpomis tauta išgirs Dievo patikėtą žodį. Augustino gestas padeda įsivaizduoti pasiuntinio vaidmenį. Jo kalba kreipia dėmesį į tai, ką Dievas nori pasakyti. Evangelijoje kyla dar ir klausimas, ką Jėzaus mokymas leidžia atpažinti apie Jį patį.
Šaltinis: Augustinas · De magistro, III, 5 · lotyniškas tekstas.
Francis Baconas · Ištrauka gali prarasti teksto skonį
Francis Baconas pripažįsta, kad kartais pakanka kito žmogaus atrinktų ištraukų. Svarbesnį tekstą jis siūlo skaityti atidžiai pačiam. Pernelyg sutrumpintus knygos išrašus Baconas prilygina beskoniams distiliuotiems vandenims. Lieka medžiagos, tačiau gali dingti jos savitumas.
Psalmėje Viešpaties balsą reikia išgirsti šiandien. Prieš imant aiškinti psalmę verta ją pačią perskaityti lėtai. Tuomet galima pastebėti, kaip jos kvietimas keičiasi nuo giesmės ir garbinimo iki perspėjimo išlikti imliam Dievo balsui.
Šaltinis: Francis Baconas · Of Studies · The Works of Francis Bacon, I.
George’as MacDonaldas · Drabužio kraštas kreipia į jį vilkintį žmogų
George’as MacDonaldas gretina pažintį su Kristumi ir drabužio krašto palietimą. Kraštas yra arti rankos, tačiau drabužį vilki gyvas žmogus. Šį įvaizdį autorius pasitelkia kalbėdamas apie tikėjimą. Apie Kristų galima daug žinoti ir vis dar mokytis patikėti save Jam bei atsiliepti į Jo žodį.
Kafarnaume nuskamba žodžiai apie Jėzaus tapatybę, o paskui Jėzus įsako netyrajai dvasiai išeiti. MacDonaldo palyginimas leidžia homilijoje sustoti prie Jėzaus asmens. Klausytojas gali paklausti, kaip tai, ką apie Jį išgirdo, padės Jam atsakyti.
Šaltinis: George’as MacDonaldas · Unspoken Sermons · Project Gutenberg.
Williamas Jamesas · Tas pats taškas gali atverti naują klausimą
Williamas Jamesas siūlo kurį laiką žiūrėti į tašką ant popieriaus ar sienos. Vien nuo įdėmaus žiūrėjimo taškas netrukus ima lietis arba akis nukrypsta kitur. Dėmesys laikosi ilgiau, kai žmogus paeiliui klausia, kokio dydžio taškas, kokia jo forma ar koks jo atspalvis.
Paulius kalba apie neblaškomą atsidavimą Viešpačiui. Jameso pavyzdys siūlo paprastą būdą grąžinti dėmesį maldoje. Kai mintys išsisklaido, galima prie išgirsto skaitinio sugrįžti su vienu konkrečiu klausimu, pavyzdžiui, kurį mano pasirinkimą šie žodžiai šiandien paliečia.
Šaltinis: Williamas Jamesas · Talks to Teachers on Psychology, XI · Project Gutenberg.
Pasakojimai
Turinys:
Miguelis de Cervantesas · Priesaika ir dešimt monetų lazdoje
Saki · Trys medaliai ir dešimt minučių tylos
Ezopas · Kaip varlės išsirinko, ko bijoti
Levas Tolstojus · Tėvas paprašo leisti sūnui baigti kalbėti
Frances Hodgson Burnett · Naktį Kolinas išdrįsta paklausti
Charlesas Dickensas · Ką Tobis išgirdo Naujųjų metų išvakarėse
Maurice’as Maeterlinckas · Iš rūko išnyra senelių suolas
Miguelis de Cervantesas · Priesaika ir dešimt monetų lazdoje
Du senukai stoja prieš Sančą Pansą, naująjį Baratarijos valdytoją. Vienas sako paskolinęs dešimt auksinių, kitas tvirtina jau juos grąžinęs. Prieš prisiekdamas skolininkas paduoda savo vaikščiojimo lazdą kreditoriui, kad šis ją palaikytų. Prisiekęs, kad pinigus atidavė jam į rankas, pasiima lazdą ir išeina. Kreditorius, išgirdęs priesaiką, sutinka atsisakyti reikalavimo.
Sančas liepia senuką sugrąžinti ir visų akivaizdoje perlaužti lazdą. Iš jos vidaus iškrinta dešimt auksinių. Sančas atpažino gudrybę, nes iš savo kaimo klebono buvo girdėjęs panašią istoriją. Pakartoto Įstatymo knygoje kalbėjimas Dievo vardu įpareigoja sakyti tiesą. Cervanteso teismo scenoje iškilminga priesaika pasitelkiama apgaulei, o vienas atidus klausytojas pastebi, kas iš tikrųjų įvyko.
Šaltinis: Miguel de Cervantes · Don Kichotas, II, XLV · Sančo sprendimas dėl lazdos.
Saki · Trys medaliai ir dešimt minučių tylos
Tvankiame traukinio skyriuje berniukas muša per sėdynės pagalves ir kelia dulkes. Teta bando sudominti tris vaikus pasakojimu apie gerą mergaitę, kuriai nelaimėje visi atskubėjo į pagalbą. Vienas iš vaikų tuoj paklausia, ar jai būtų padėję, jei ji būtų buvusi išdykusi. Istorija jų nesudomina. Tada nepažįstamas bendrakeleivis pradeda pasakoti apie Bertą. Už pavyzdingą elgesį ji pelniusi tris medalius ir leidimą vaikščioti kunigaikščio parke.
Parke Bertą užklumpa vilkas. Ji pasislepia tankiame mirtų krūme, ir vilkas jau ketina eiti šalin, bet drebančios mergaitės medaliai suskamba. Vilkas pagal garsą ją suranda ir praryja. Vaikai išklauso istoriją iki galo. Teta piktinasi, o keleivis didžiuojasi dešimčia tylos minučių. Saki satyra leidžia paklausti, kokį dėmesį žmogus skiria tam, kas jį prikausto. Pauliaus laiške dėmesys turi kryptį: jis nori padėti žmogui atsidėti Viešpačiui.
Šaltinis: Saki · The Story-Teller · Beasts and Super-Beasts.
Ezopas · Kaip varlės išsirinko, ko bijoti
Pelkėje varlės gyvena ramiai, kol užsimano karaliaus. Jupiteris įmeta joms didelį rąstą. Šis taip garsiai pliumpteli, kad visos sprunka į krantą. Pamačiusios, jog rąstas nejuda, drąsesnės grįžta, jį paliečia, o viena net užšoka ir ima šokti. Netrukus varlės visai pamiršta savo valdovą ir prašo tokio, kuris iš tikrųjų jas valdytų.
Jupiteris atsiunčia gandrą. Dabar varlės turi valdovą, kuris iš tiesų veikia, tik jis vieną po kitos jas praryja. Pasakėčia duoda progą išgirsti Kafarnaumo įvykį iš kitos pusės. Varlės atpažįsta jėgą, kai pačios tampa grobiu. Sinagogoje Jėzaus žodis veikia žmogaus labui ir nutildo tai, kas jį laiko nelaisvėje.
Šaltinis: Ezopas · Varlės, prašiusios karaliaus · Josepho Jacobso leidimas.
Levas Tolstojus · Tėvas paprašo leisti sūnui baigti kalbėti
Akulinos vestuvėms troboje paruošta ikona ir ruginės duonos kepalas. Svečiai dainuoja laukdami Nikitos palaiminimo. Įėjęs Nikita paprašo nutildyti dainas, nusilenkia Marinai ir prisipažįsta ją suviliojęs bei palikęs. Jam prabilus apie sunkesnius nusikaltimus, artimieji bando jį nutildyti, o policijos pareigūnas nori nedelsdamas pradėti apklausą.
Tėvas Akimas išskėstomis rankomis stabdo besiartinančius ir prašo pareigūno palaukti, kol sūnus pasakys viską. Nikita prisimena anksčiau atmetęs tėvo perspėjimą. Akimas jį apkabina. Galiausiai Nikita surišamas ir turės atsakyti už savo veiksmus. Psalmės raginimas klausytis šiandien leidžia įsižiūrėti į šią permainą: žmogus pagaliau išgirsta tai, nuo ko gynėsi, ir viešai prisiima atsakomybę.
Šaltinis: Levas Tolstojus · Tamsos galybė, V veiksmas · Louise ir Aylmerio Maude’ų vertimas.
Frances Hodgson Burnett · Naktį Kolinas išdrįsta paklausti
Merę pažadina verksmas ir skubūs žingsniai koridoriuje. Kolinas įsitikinęs, kad ant jo nugaros auga kupra ir kad jis nesulauks pilnametystės. Merė paprašo parodyti nugarą. Pamačiusi tik lieso berniuko išsišovusius slankstelius ji tvirtai pasako, ką mato. Slaugė, iki tol nežinojusi, ko jis taip bijo, tai patvirtina. Kolinas išdrįsta jos paklausti, ar galėtų užaugti.
Kai slaugė sutvarko išverstą patalą, Merė prisitraukia suolelį prie lovos. Kolinas paima ją už rankos ir paprašo pasakoti apie sodą. Mergaitė tyliai pasakoja apie susipynusias rožes, o jis užsimerkia ir nurimsta. Romano scena primena, kad kito žmogaus balsas gali padėti atsiverti tikrovei, kurią užgožė baimė. Kafarnaume Jėzaus žodis pasiekia žmogų, kurio balsą užgožė netyroji dvasia.
Šaltinis: Frances Hodgson Burnett · Paslaptingas sodas, XVII skyrius.
Charlesas Dickensas · Ką Tobis išgirdo Naujųjų metų išvakarėse
Tobis Vikas prie židinio skaito laikraštį. Perskaitęs apie motiną, pasikėsinusią į savo ir vaiko gyvybę, jis lengvai patiki, kad kai kurie žmonės tiesiog gimė blogi. Tą akimirką varpai jį tarsi pašaukia vardu. Jų dvasios priekaištauja, kad jis nusigręžia nuo tų, kurių nuopuolį turėtų pasistengti suprasti. Regėjime Tobis seka savo dukterį Megę, kuri su kūdikiu ant rankų neranda nei pagalbos, nei nakvynės.
Dabar Tobis pats prašo gailestingumo moteriai, kurią kitąsyk būtų pasmerkęs iš trumpos žinutės. Suskambus Naujųjų metų varpams, jis pašoka ir pamato Megę prie mažo stalelio siuvančią kaspinus ant vestuvinės suknelės. Puolęs ją apkabinti jis užkliūva už ant grindų nukritusio laikraščio. Psalmė irgi sieja klausymąsi su širdies permaina: galima gerai pažinti garsą, kurį girdi kasdien, ir tik šiandien priimti tai, ką jis sako.
Šaltinis: Charlesas Dickensas · The Chimes, II–IV ketvirčiai.
Maurice’as Maeterlinckas · Iš rūko išnyra senelių suolas
Tiltilis ir Mitilė įžengia į Prisiminimų šalį. Rūkas sklaidosi, ir po medžiais išnyra namelis su aviliais, gėlėmis languose ir suolu, ant kurio miega jų seneliai. Močiutė pabunda nujausdama, kad vaikai apie ją galvoja. Ji prisimena paskutinį jų apsilankymą per Visus Šventuosius. Vaikai stebisi, nes tą dieną sirgo ir niekur nėjo. Močiutė jiems paaiškina, kad užteko ją prisiminti.
Senelis pamatuoja abu vaikus prie durų, ant kurių dar matyti ankstesnė žymė. Išeidami jie pažada vėl prisiminti senelius, o šie, rūko pamažu dengiami, dar moja rankomis. Psalmėje praeitis irgi iškyla dabartyje. Prisiminti Masą ir Meribą reiškia iš naujo išgirsti, kas ten nutiko, ir šiandien apsispręsti, kaip atsiliepsi į Dievo balsą.
Istoriniai pavyzdžiai
Turinys:
404–403 m. pr. Kr., Atėnai · Keturi pasuko į Salaminą, vienas grįžo namo
599–600 m., Marselis · Du laiškai apie sudaužytus paveikslus
1655 m., Providensas · Kur baigiasi kapitono įsakymas
1857 m., Niujorkas · Ką reikėjo padaryti iki pirmojo paciento
1892 m., Memfis ir Niujorkas · Uždarius laikraštį, liudijimas pasiekė kitus skaitytojus
1988 m., Barunga · Pareiškimas, kurį reikėjo ir perskaityti, ir pamatyti
2025 m., Jungtinės Tautos · Kai išgirsti padeda vertėjas palydovas
404–403 m. pr. Kr., Atėnai · Keturi pasuko į Salaminą, vienas grįžo namo
Atėnus valdant Trisdešimčiai, Sokratas ir dar keturi vyrai buvo iškviesti į apvalų valdžios pastatą. Jiems liepta iš Salamino atgabenti Leontą, kurį valdantieji ketino nužudyti. Platono „Sokrato apologijoje“ pasakojama, kad tokiais pavedimais oligarchai siekė įtraukti į savo nusikaltimus kuo daugiau žmonių. Keturi vyrai išėjo į Salaminą ir Leontą atgabeno. Sokratas iš pastato pasuko namo.
Platono perteiktame pasakojime Sokratas pripažįsta galėjęs už tai netekti gyvybės. Netrukus Trisdešimties valdžia žlugo. Šis epizodas padeda įsivaizduoti, kiek gali kainuoti sprendimas, kieno žodžio klausyti. Pakartoto Įstatymo knygoje ir kalbėtojas, ir klausytojas atsako už savo pasirinkimą Dievo akivaizdoje.
Šaltinis: Platonas · Sokrato apologija, 32c–e · Benjamino Jowetto vertimas.
599–600 m., Marselis · Du laiškai apie sudaužytus paveikslus
Marselio vyskupas Serenas, sužinojęs, kad žmonės paveikslus garbina taip, kaip dera garbinti Dievą, liepė juos sudaužyti. Žinia pasiekė Romą. Grigalius Didysis pirmąjį laišką patikėjo abatui Kiriakui, kuriam reikėjo per Marselį keliauti toliau. Grigalius pritarė vyskupo rūpesčiui dėl garbinimo, bet prašė išsaugoti paveikslus, per kuriuos skaityti nemokantys žmonės galėjo pažinti šventąją istoriją.
Serenas suabejojo laiško autentiškumu. Antrame laiške Grigalius gynė pasiuntinio patikimumą ir atkreipė dėmesį į pasekmę: kaip jam pranešta, daug bendruomenės narių nuo vyskupo atsitraukė. Jis ragino juos sukviesti ir kantriai paaiškinti, kam paveikslai skirti. Kafarnaumo Evangelijoje Jėzaus valdžios vaisius matomas išlaisvintame žmoguje. Marselio istorija padeda kelti klausimą, ką bažnytinės valdžios sprendimas padaro žmonėms, kuriems jis skirtas.
Šaltinis: Grigalius Didysis · Laiškų registras, IX, 105; Grigalius Didysis · Laiškų registras, XI, 13; Beat Brenk · Grigaliaus Didžiojo laiškų Serenui aplinkybės · European Review.
1655 m., Providensas · Kur baigiasi kapitono įsakymas
Aiškindamas Providenso gyventojams savo pažiūras į sąžinės laisvę, Rogeris Williamsas pasiūlė įsivaizduoti laivą, kuriuo plaukia keli šimtai žmonių. Vieni katalikai, kiti protestantai, dar kiti žydai ar musulmonai. Visi priklauso nuo to paties laivo. Kapitonas nustato kursą, o įgula turi atlikti savo darbą. Tačiau kapitono įgaliojimai, Williamso supratimu, nesuteikia teisės versti keleivius melstis kartu ar atimti iš jų teisės melstis pagal savo tikėjimą.
Laiške Williamsas išvardijo, dėl ko vadovas vis tiek gali įsikišti: įgula gali atsisakyti dirbti, keleiviai mokėti už kelionę, o kiti gali kelti maištą. Bendra kelionė turi savų pareigų. Skirtis tarp pareigos ir prievartos padeda svarstyti, kodėl Paulius, kalbėdamas apie atsidavimą Viešpačiui, aiškiai pasako nenorįs užnerti kilpos.
Šaltinis: Rogeris Williamsas · 1655 m. laiškas Providenso miestui · The Founders’ Constitution.
1857 m., Niujorkas · Ką reikėjo padaryti iki pirmojo paciento
Elizabeth Blackwell prisiminė, kaip sunkiai serganti draugė pirmoji pasiūlė jai studijuoti mediciną. Draugei atrodė, kad pas gydytoją moterį jai būtų buvę lengviau gydytis. Blackwell iš pradžių tą mintį atmetė. Vėliau, jau dirbdama gydytoja Niujorke, ji priiminėjo retus pacientus išsinuomotose patalpose. Miesto ambulatorija atsisakė ją priimti į gydytojų komandą ir patarė steigti savąją.
1857 m. pavasarį jos bendradarbė gydytoja Marie Zakrzewska su talkininkėmis užsakė lovas, įrengė patalpas ir po penkių savaičių darbo dalyvavo ligoninės atidaryme. Po kelių dienų ji priėmė pirmąjį stacionaro pacientą. Ambulatorijos darbo dienas gydytojos pasidalijo su Elizabeth ir jos seserimi Emily. Pauliaus laiško klausimas, kam žmogus atiduoda savo dėmesį, čia įgyja konkretų pavidalą: pasirinkta tarnystė kasdien reiškė ir labai paprastus darbus.
Šaltinis: Elizabeth Blackwell · Pioneer Work in Opening the Medical Profession to Women, I ir V skyriai; Marie E. Zakrzewska · A Practical Illustration of Woman’s Right to Labor · Ligoninės atidarymas.
1892 m., Memfis ir Niujorkas · Uždarius laikraštį, liudijimas pasiekė kitus skaitytojus
Memfyje minia nužudė Idos B. Wells bičiulį Thomasą Mossą. Žurnalistė ėmė tirti linčo atvejus, kalbėjosi su liudininkais ir šeimomis, tikrino įrašus. Tai, ką rado, prieštaravo viešai kartotiems pasiteisinimams dėl smurto. Ji apie tai paskelbė savo laikraštyje. Jo redakcija buvo nuniokota, o pati Wells nebegalėjo saugiai grįžti namo.
Birželio 25 d. ji paskelbė tyrimo medžiagą laikraštyje „New York Age“. Skaitytojai prašė ją išleisti atskirai, tačiau iš pradžių neužteko aukų. Spalio 5 d. Niujorko ir Bruklino afroamerikietės surengė paramos vakarą „Lyric Hall“. Joms Wells dedikavo išleistą brošiūrą. Pirmasis skaitinys įpareigoja atsakyti už savo žodį. Ši istorija parodo ir klausytojų atsakomybę: išgirdę liudijimą, jie padėjo jam pasiekti daugiau žmonių.
Šaltinis: Ida B. Wells · Southern Horrors, 1892 m. pratarmė ir The Offense; JAV Kongreso biblioteka · Idos B. Wells žurnalistika ir 1892 m. spauda.
1988 m., Barunga · Pareiškimas, kurį reikėjo ir perskaityti, ir pamatyti
Australijos Šiaurės Teritorijoje Wenten Rubuntja ir Galarrwuy Yunupingu perdavė ministrui pirmininkui Bobui Hawke’ui Barungos pareiškimą, raginusį sudaryti sutartį su Australijos čiabuvių tautomis. Dešinėje dokumento pusėje išdėstyti piešiniai primena dviejų moterų kelionės istoriją, jungiančią skirtingas Vidurio Australijos kalbines bendruomenes. Paveikslo centre moterys susitinka iš abiejų pusių, keičiasi dovanomis ir toliau neša pasakojimą per savo kraštą.
Hawke’as pažadėjo iki 1990 m. suderinti nacionalinę sutartį, tačiau pažadas liko neįvykdytas. 1991 m. grupė „Yothu Yindi“ apie jį priminė dainoje „Treaty“. Psalmėje senas Masos ir Meribos atminimas irgi iškeliamas prieš šiandienos klausytojus. Jiems tenka apsispręsti, ką daryti su tuo, ką išgirdo.
Šaltinis: Central Land Council · Barungos pareiškimo pristatymas 1988 m. ir piešinių prasmė; ABC News · Barungos pareiškimas ir neįvykdytas 1988 m. pažadas.
2025 m., Jungtinės Tautos · Kai išgirsti padeda vertėjas palydovas
2025 m. birželio 16 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja be balsavimo priėmė rezoliuciją, paskelbusią birželio 27-ąją Tarptautine kurčneregių diena. Data primena rašytojos Helen Keller gimtadienį. Jungtinių Tautų archyvinėje nuotraukoje iš 1949 m. posėdžio šalia Keller matyti jos sekretorė Polly Thomson, perteikianti svarstymą. Tas vaizdas padeda suprasti, kokio darbo gali reikėti, kad žmogus galėtų dalyvauti bendrame pokalbyje.
Jungtinių Tautų puslapyje prie šios dienos pabrėžiama vertėjų ir vertėjų palydovų svarba. Jų darbas padeda žmonėms gauti informaciją ir dalyvauti bendruomenėje. Psalmės kvietimas klausytis Dievo balso apima ir bendruomenės gyvenimą. Ši istorija leidžia paklausti, ar žmogus, kurį kviečiame klausytis kartu, turi prieinamą būdą priimti žodį ir pats atsiliepti.
Šaltinis: Jungtinės Tautos · 79-osios sesijos rezoliucijų sąrašas, A/RES/79/294; Jungtinės Tautos · Tarptautinė kurčneregių diena ir informacijos prieinamumas.
10 citatų homilijos minčiai
Turinys:
1. Pirmiausia išmokti tylėti
2. Kalbėti iš to, ką pats patyrei
3. Žodis turi įsikūnyti skelbėjo gyvenime
4. Vienas kreipinys nutraukia ginčą
5. Psalmės žodžiuose atpažįstu save
6. Išgirsti, kaip auga žolė
7. Leisti žodžiui pasilikti viduje
8. Laukti, kad galėčiau atsiduoti
9. Maldingas skaitymas tęsiasi veiksme
10. Kristaus balsas tebeskamba
1. Pirmiausia išmokti tylėti
Ko pirmiausia turėtume išmokti, jei ne tylėti, kad mokėtume kalbėti?
Šv. Ambraziejus, Apie dvasininkų pareigas, I, 2, §5 · vertimas į lietuvių kalbą
Įst 18, 18–20. Prieš šį klausimą Ambraziejus prisipažįsta pradėjęs mokyti dar nespėjęs pats išmokti. Pranašui irgi svarbu atskirti, kur jo paties žodis, o kur patikėta žinia.
Šaltinis: Šv. Ambraziejus · Apie dvasininkų pareigas, I, 2 · New Advent.
2. Kalbėti iš to, ką pats patyrei
[…] pašauktieji skelbti turi dalytis tuo, ką patys dvasiškai ragavo ir palietė.
Johnas Woolmanas, Dienoraštis, I skyrius, p. 25 · vertimas į lietuvių kalbą
Įst 18, 18–20. Kvakeris Woolmanas prisiminė viename susirinkime pasakęs daugiau, negu jautėsi turįs pasakyti. Vėliau išmoko palaukti ir kalbėti tik tada, kai turėdavo ką perduoti.
Šaltinis: Johnas Woolmanas · The Journal of John Woolman · Project Gutenberg.
3. Žodis turi įsikūnyti skelbėjo gyvenime
Kas nori pamokslauti, pirmiausia turi būti pasirengęs leistis Žodžio paliečiamas ir leisti jam įsikūnyti savo konkrečiame gyvenime.
Pranciškus, Evangelii gaudium, §150 · vertimas į lietuvių kalbą
Įst 18, 18 ir Mk 1, 22. Ruošdamasis kalbėti kitiems, pamokslininkas gali pirmiausia paklausti, ką išgirstas žodis liečia jo paties gyvenime.
4. Vienas kreipinys nutraukia ginčą
Bet kai niršau ir su kiekvienu žodžiu dariausi vis įnirtingesnis, man pasirodė, kad kažkas pašaukė: „Vaikeli.“ Ir aš atsakiau: „Mano Viešpatie.“
George’as Herbertas, The Collar, 33–36 eil. · vertimas į lietuvių kalbą
Ps 94 (95), 7–8. Beveik visame eilėraštyje kalbantysis maištauja ir ginčijasi. Paskutinėse eilutėse vienas išgirstas kreipinys pakeičia jo atsakymą.
Šaltinis: George’as Herbertas · The Collar · Toronto universiteto biblioteka.
5. Psalmės žodžiuose atpažįstu save
Man regis, giedančiajam šie žodžiai tampa tarsi veidrodis, kuriame jis atpažįsta save ir savo sielos judesius. […]
Šv. Atanazas Aleksandrietis, Laiškas Marcelinui apie psalmes, §12, PG 27, 24 · vertimas į lietuvių kalbą
Ps 94 (95), 8–9. Atanazo vaizdas leidžia giedant išgirsti pasakojimą apie Masą ir Meribą kaip klausimą sau. Kur šiandien atpažįstu tą patį pasipriešinimą?
Šaltinis: Šv. Atanazas · Laiškas Marcelinui apie psalmes, PG 27, 24 · Graikiškas tekstas.
6. Išgirsti, kaip auga žolė
Jei skvarbiai matytume ir jautriai išgyventume visą įprastą žmonių gyvenimą, būtų taip, lyg girdėtume augant žolę […].
George Eliot, Middlemarch, 20 skyrius · vertimas į lietuvių kalbą
Ps 94 (95), 7–8. Pasakotoja kalba apie jauną Dorotėją, kurios ašaros santuokoje aplinkiniams galėtų pasirodyti įprastos. Psalmė ragina neužkietinti širdies. Romano scena leidžia klausti, kokį skausmą įpratome praleisti pro ausis.
Šaltinis: George Eliot · Middlemarch, 20 skyrius · Project Gutenberg.
7. Leisti žodžiui pasilikti viduje
Sielą pasotina ir patenkina vidinis dalykų pajautimas ir jų skonio patyrimas, o ne žinių gausa.
Šv. Ignacas Lojola, Dvasinės pratybos, antroji anotacija · vertimas į lietuvių kalbą
1 Kor 7, 35. Ignacas pataria rekolekcijų vedėjui kalbėti glaustai, kad besimeldžiantis pats turėtų laiko įsigilinti. Ši pastaba padeda suprasti, kam reikalingas Pauliaus minimas susitelkimas.
Šaltinis: Šv. Ignacas Lojola · Dvasinės pratybos, antroji anotacija · Mercabá.
8. Laukti, kad galėčiau atsiduoti
Aš tik laukiu meilės, kad pagaliau galėčiau patikėti save jos rankoms.
Rabindranathas Tagore, Gitanjali, XVII giesmė, autoriaus vertimas į anglų kalbą · vertimas į lietuvių kalbą
1 Kor 7, 32–35. Eilėraščio kalbantysis pripažįsta, kad kiti jo laukimą laiko aplaidumu. Čia verta sustoti prie jo troškimo atsiduoti ir paklausti, kaip toks troškimas gali įgyti pavidalą kasdienėse pareigose.
Šaltinis: Rabindranathas Tagore · Gitanjali, XVII · Project Gutenberg.
9. Maldingas skaitymas tęsiasi veiksme
Maldingas skaitymas dar neužbaigtas, kol nepereina į veiksmą (actio) […].
Benediktas XVI, Verbum Domini, §87 · vertimas į lietuvių kalbą
1 Kor 7, 35 ir Mk 1, 25–27. Benediktas kalba apie maldingą Šventojo Rašto skaitymą. Jo aprašytas paskutinis žingsnis leidžia klausti, kokį veiksmą šiandien gali paskatinti išgirstas žodis.
10. Kristaus balsas tebeskamba
Dievo Žodis yra gyvas, nes tai Kristus, kurio balsas tebeskamba Bažnyčioje, jo Kūne.
Leonas XIV, Maldos vigilija su jaunimu Madride, 2026 m. birželio 6 d. · vertimas į lietuvių kalbą
Mk 1, 21–28. Atsakydamas į jaunimo klausimą, kaip atpažinti Dievo balsą, Leonas XIV nurodo į Raštą. Kafarnaumo pasakojimas leidžia įsižiūrėti, ką Jėzaus žodis daro žmogui, kurį jis pasiekia.
Šaltinis: Leonas XIV · 2026 m. birželio 6 d. jaunimo maldos vigilija Madride · Vatikanas.
Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos
Turinys:
Medžioklės plotuose pasitaiko ir gorilų
Mokytojo užuomina suveikė iš karto
Užteko vietos dviem palaiminimams
Ponis laiku atvyko į visai kitą vietą
Posmeliu pasidalijo visas universitetas
Vienas liūtas pažadino visą bažnyčią
Pamokslininkas suskaičiavo daugiau
Medžioklės plotuose pasitaiko ir gorilų
Dvaro šeimininkas ketina išnuomoti medžioklės plotus Škotijoje. Prižiūrėtojui Donaldui jis liepia kuo labiau juos išgirti.
Atvykęs anglas klausia, ar čia esama elnių.
– Tūkstančiai! – nė nemirkteli Donaldas.
– O tetervinų?
– Irgi tūkstančiai!
– Kurapkų? Slankų?
– Tūkstančiai!
Svečias ima įtarti, kad Donaldas kiek įsismagino.
– O gorilų?
Donaldas išsitiesia.
– Tų tai mažiau. Užklysta viena kita. Kaip ir jūs, pone.
Ryšys su skaitiniais. Įst 18, 20. Donaldas gavo pavedimą girti valdas ir greitai ėmė kalbėti daugiau, negu galėjo pagrįsti. Pirmasis skaitinys labai rimtai klausia, kur baigiasi tai, ką žmogui patikėta pasakyti.
Šaltinis: F. W. Chambers (sud.) · Ever Heard This?.
Mokytojo užuomina suveikė iš karto
Sekmadienio mokyklą aplankęs pamokslininkas klausia vaikų, kuo Samsonas apsiginklavo prieš filistinus. Klasėje tyla.
– Juk tikrai žinote! – padrąsina svečias. Jis pirštu pabeldžia sau į žandikaulį ir klausia: – Kas čia?
Dabar vaikai atsako choru:
– Asilo žandikaulis!
Ryšys su skaitiniais. Ps 94 (95), 7–8. Vaikai išgirdo klausimą ir atsakė tiesiai pagal tai, ką mokytojas parodė. Juokelis primena, kad gestas kartais nukreipia dėmesį kitur, negu tikėjosi kalbantysis.
Šaltinis: George Milburn ir E. Haldeman-Julius (sud.) · The Best Jokes About Preachers (1927).
Užteko vietos dviem palaiminimams
Po pamaldų svečias pamokslininkas Jacksonas pietauja pas diakoną Bentley. Susirinkusi visa šeima, stalas ilgas. Diakonas sėdi viename gale, pamokslininkas kitame. Abu neprigirdi.
Jacksonui pasirodo, kad šeimininkas linktelėjo, kviesdamas palaiminti valgį. Jis užsimerkia ir ima karštai melstis. Jaučia, kad net stalas dreba, tačiau ramiai baigia ir ištaria „amen“.
Tik namie žmona jam paaiškina, kad diakonas nekvietė jo melstis. Mat šeimininkas savo stalo gale irgi buvo pradėjęs laiminti pietus. Visa šeima tuo pat metu klausėsi dviejų palaiminimų.
Ryšys su skaitiniais. Ps 94 (95), 6–8. Prie vieno stalo abu nuoširdžiai meldėsi, tik skirtingai suprato ženklą. Noras melstis drauge ir pastanga suprasti vienam kitą gali eiti kartu.
Šaltinis: Herbert W. Collingwood · Adventures in Silence (1923).
Ponis laiku atvyko į visai kitą vietą
Hebrajų kalbos žinovas ir pamokslininkas Johnas Duncanas išjoja į bažnyčią už Aberdyno. Iki pamokslo dar yra laiko, iki bažnyčios jau nedaug. Duncanas užsimano žiupsnelio uostomojo tabako. Kad vėjas nepūstų į veidą, apsuka ponį.
Tabakinę jis tvarkingai įsideda į kišenę ir paragina ponį eiti toliau. Kai ateina laikas lipti į sakyklą, pamokslininkas iš tiesų jau atvykęs. Tik Aberdyno Union gatvėje, už septynių mylių nuo sakyklos. Ponio jis antrąkart neapsuko.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 7, 35. Pauliaus rūpestis dėl išblaškymo čia įgauna visai buitišką pavidalą. Net trumpam sustojus pravartu prisiminti, kur iš pradžių ketinai nueiti.
Posmeliu pasidalijo visas universitetas
Markas laikraštyje randa posmelį apie tramvajaus konduktorių. Mėlynas bilietas už aštuonis centus, gelsvas už šešis, rausvas už tris. Perskaito porą kartų. Dabar posmelis skamba per pusryčius, prie rašomojo stalo ir net einant gatve. Markas pakeičia žingsnį. Posmelis prisitaiko.
Per pasivaikščiojimą bičiulis pamokslininkas paprašo padeklamuoti visą posmą. Jam taip patinka ritmas, kad prašo pakartoti. Markas iškart atsigauna. O pamokslininkas dar ilgai kartoja, kiek kainuoja kiekvienos spalvos bilietas. Per laidotuves jo pamokslas net ima skambėti tuo ritmu, ir visa bažnyčia vienu taktu linguoja galvomis.
Galiausiai Markas randa būdą išgelbėti bičiulį. Nuveda jį į universitetą ir leidžia padeklamuoti studentams. Kas paskui nutiko studentams, pasakotojas sako, per liūdna pasakoti.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 7, 35. Komiškas posmelis parodo, kaip lengvai dėmesį užvaldo menkniekis. Pauliui susitelkimas brangus dėl to, kam žmogus nori jį skirti.
Šaltinis: Markas Twainas · Punch, Brothers, Punch · Project Gutenberg.
Vienas liūtas pažadino visą bažnyčią
Liepos sekmadienį mažoje bažnyčioje vyksta popietinės pamaldos. Ryte jau buvo ilgos pamaldos ir sekmadienio mokykla. Pro langus nebetraukia vėjelis. Pamokslininko balsas toks ramus, kad vis daugiau galvų ima linkti.
Staiga pastorius pakelia balsą, ir per visą bažnyčią nuaidi:
– Bet kelyje yra liūtas!
Visi kaipmat atsisėda tiesiai. Keli net skubiai apsidairo. Gal alegorija nebūtų taip suveikusi, jei gretimame miestelyje jau nebūtų paskelbta apie atvykstantį cirką su žvėrynu.
Ryšys su skaitiniais. Mk 1, 22–27. Staigus šūksnis atkreipia dėmesį. Morkus pasakoja, kodėl žmonės suklūsta antrąkart: jie pamato, kad Jėzaus žodis išlaisvino žmogų.
Šaltinis: Arthuras G. Crandallas · New England Joke Lore (1922).
Pamokslininkas suskaičiavo daugiau
Henry Wardas Beecheris ką tik baigė pamokslą ir dar stovi prie sakyklos. Vienas klausytojas prieina ir sako:
– Jūsų pamokslas man labai patiko. Tik pastebėjau vieną gramatikos klaidą.
– Vieną? – nustemba Beecheris. – Kepurę guldau, kad jų padariau dvidešimt.
Ryšys su skaitiniais. Mk 1, 22. Beecheris neslepia, kad gali kalbėti netobulai. Morkus pasakoja, jog Kafarnaumo žmonės klausėsi Jėzaus dėl kitokios priežasties: jie atpažino jo mokymo galią.
Šaltinis: George Milburn ir E. Haldeman-Julius (sud.) · The Best Jokes About Preachers (1927).