32 eilinis sekmadienis (A)

Dievo išmintis pati ateina pas ieškantį žmogų. Jo ilgisi visa gyvastis; prisikėlimo viltis guodžia net mirties akivaizdoje. Budėti reiškia rengti gyvenimą susitikimui su Kristumi ir išlaikyti pasirengimą per visą laukimo laiką.

Pagrindinės skaitinių mintys

Pirmasis skaitinys · Išm 6, 12–16

Ieškoma išmintis pati pasitinka ieškotoją

Išmintis šviesi ir neblėstanti: mylintis bei anksti jos ieškantis žmogus randa ją prie savo durų. Ji pati ieško jos vertų žmonių ir geraširdiškai pasitinka juos jų keliuose.

Atliepiamoji psalmė · Ps 62 (63), 2. 3–4. 5–6. 7–8

Dievo trokšta visa žmogaus gyvastis

Maldininkas ieško Dievo siela ir kūnu, kaip perdžiūvusi žemė vandens. Viešpaties ištikimoji meilė jam brangesnė už gyvenimą; jis prisimena Dievą naktį, džiaugiasi jo pagalba ir šlovina.

Antrasis skaitinys · 1 Tes 4, 13–18 (trumpoji forma: 4, 13–14)

Mirusieji Kristuje lieka bendros vilties dalininkai

Paulius guodžia bendruomenę dėl mirusiųjų: Jėzaus mirtis ir prisikėlimas atveria viltį ir jiems. Gyvieji jų nepralenks; visi kartu pasiliks su Viešpačiu. Šia viltimi tikintieji turi guosti vieni kitus.

Evangelija · Mt 25, 1–13

Laukimas atskleidžia tikrą pasirengimą

Dešimt mergaičių laukia vėluojančio jaunikio; visos užmiega. Skirtumas pasirodo vidurnaktį: penkios turi atsarginės alyvos ir įeina į vestuves, o kitoms durys lieka uždarytos. Kristus ragina budėti, nes susitikimo valanda nežinoma.

Medžiaga homilijai

Ryšiai su visa Biblija

Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.

Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai

Pirmajam skaitiniui · Išm 6, 12–16

1. 1 Kar 3, 9–12

Todėl suteik savo tarnui imlią širdį,

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Saliamonas prašo gebėjimo klausytis ir teisingai spręsti. Išminties ieškojimas nukreipiamas į tarnystę kitiems, o ne vien į asmeninį išskirtinumą.

2. Pat 2, 1–5

ir ieškosi jo tarsi paslėptų lobių,

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Išminties ieškoma kaip paslėpto lobio: klausomasi, šaukiamasi ir stengiamasi suprasti. Tai papildo skaitinį, kuriame pati Išmintis pasitinka ieškotoją.

3. Pat 8, 32–36

Juk kas randa mane, randa gyvenimą ir gauna malonę iš VIEŠPATIES.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Įasmeninta Išmintis kviečia klausytis ir kasdien budėti prie jos durų. Susitikimo laukimas tampa ištikimu gyvenimo keliu.

4. Sir 4, 11–14

Išmintis moko savo vaikus ir rūpinasi tais, kurie jos ieško.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Išmintis auklėja savo vaikus ir palaiko jos ieškančius. Santykis su ja apima meilę, tarnystę ir atsidavimą Viešpačiui.

5. Jok 1, 5–8

Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą,

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Stokojantis išminties gali jos prašyti dosnaus Dievo. Šis prašymas ragina vientisą pasitikėjimą, kuris nelieka blaškomas priešingų atramų.

6. Kol 2, 1–3

kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Išminties ir pažinimo lobiai susiejami su Kristumi. Tai leidžia pirmojo skaitinio ieškojimą sujungti su Evangelijos laukiamu asmeniniu susitikimu.

7. Dan 2, 20–23

Jis apreiškia, kas gilu ir paslėpta,

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Danielius už gautą išmintį dėkoja Dievui, kuris atskleidžia gelmes. Tikrasis pažinimas priimamas kaip dovana, todėl ieškojimas pereina į šlovinimą.

8. Lk 11, 9–13

juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Prašymo, ieškojimo ir beldimo žodžiai baigiasi Tėvo duodama Šventąja Dvasia. Dievas ieškantį žmogų pasitinka savo dovana, kuri pranoksta jo paties numatytus poreikius.

↑ Į šio skirtuko turinį

Psalmei · Ps 62 (63), 2. 3–4. 5–6. 7–8

1. Ps 42, 2–4

Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi tavęs, Dieve.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Vandens ieškančios elnės vaizdas nusako gyvojo Dievo ilgesį ir klausimą, kada bus galima jį išvysti. Psalmės troškulys gauna asmeninio susitikimo kryptį.

2. Ps 84, 2–5

mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Viešpaties kiemų ilgisi ir siela, ir kūnas. Net paukščio namų vaizdas šalia altoriaus primena trokštamą artumą ir prieglobstį.

3. Iz 55, 1–3

Paklausykite manęs, ir valgysite tai, kas gera,

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Ištroškusieji kviečiami ateiti prie vandens ir klausytis, kad gyventų. Troškulį pasotina Viešpaties dovana ir jo sandoros ištikimybė.

4. Jn 4, 13–15

taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Jėzaus duodamas vanduo žmoguje tampa amžinojo gyvenimo šaltiniu. Psalmės kūniškas troškulys atveria gilesnį gyvybės, kurią duoda Kristus, ilgesį.

5. Jn 7, 37–39

Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Jėzus kviečia ištroškusius ateiti pas jį; evangelistas šį pažadą aiškina Šventosios Dvasios dovana. Dievo ieškojimas gali tapti gyvybe, kuri išsilieja ir kitiems.

6. Gg 3, 1–4

radau tą, kurį myli mano širdis.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Mylimojo ieškoma naktį ir miesto keliuose. Poetinis ieškojimas padeda išgirsti, kad prisiminimas naktį ir troškimas būti kartu kyla iš gyvo santykio.

7. Oz 6, 1–3

kaip pavasario lietus, pagirdantis žemę

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Kvietimas grįžti pas Viešpatį susiejamas su jo pažinimu ir lietaus laukiančios žemės vaizdu. Tai papildo psalmės perdžiūvusios žemės ilgesį atsinaujinimo viltimi.

8. Apr 22, 1–5

Jie regės jo veidą, ir jų kaktose bus jo vardas.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Gyvybės upė ir Dievo veido regėjimas rodo troškulio išsipildymo horizontą. Psalmės ieškojimas nukreiptas į bendrystę, kurioje pats Dievas teikia gyvybę ir šviesą.

↑ Į šio skirtuko turinį

Antrajam skaitiniui · 1 Tes 4, 13–18 (trumpoji forma: 4, 13–14)

1. Jn 11, 21–25

Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Mortos sielvarte Jėzus prisistato kaip prisikėlimas ir gyvenimas. Pauliaus paguoda mirusiųjų artimiesiems remiasi tuo pačiu gyvu Kristumi, o ne vien bendra nemirtingumo idėja.

2. 1 Kor 15, 20–23

Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti,

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Prisikėlęs Kristus vadinamas užmigusiųjų pirmiena. Jo prisikėlimas atveria kelią priklausantiems jam, todėl mirusiųjų ateitis neatskiriama nuo jo pergalės.

3. Rom 8, 19–23

ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Atpirkimo laukia visa kūrinija, o tikintieji laukia ir savo kūno atpirkimo. Krikščioniškoji viltis apima visą žmogų ir visą Dievo kūriniją.

4. Fil 3, 20–21

kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Laukiamas Gelbėtojas perkeis mūsų vargingą kūną. Tai paaiškina, kodėl Paulius apie mirusiuosius kalba su viltimi, išlaikydamas tikrą kūniško gyvenimo vertę.

5. Išm 3, 1–5

Betgi teisiųjų sielos yra Dievo rankoje,

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Teisiųjų gyvybė patikėta Dievo rankoms net tada, kai išorinis žvilgsnis mato vien pražūtį. Ši vieta papildo paguodą dėl mirusiųjų pasitikėjimu Dievo ištikimybe.

6. Apr 21, 1–4

Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių;

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas apsigyvena su žmonėmis ir nušluosto jų ašaras. Pauliaus pažadas visada pasilikti su Viešpačiu gauna bendros atnaujinto pasaulio paguodos pavidalą.

7. 2 Kor 4, 16–18

jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Išorinis irimas nepanaikina vidinio atsinaujinimo ir amžinosios garbės vilties. Žvilgsnis į neregimą tikrovę padeda neprarasti drąsos dabartiniame trapume.

8. 1 Pt 1, 3–5

Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Gyva viltis kyla iš Jėzaus Kristaus prisikėlimo ir žada nenykstantį paveldą. Ji papildo Pauliaus guodimą: ateitis laikoma Dievo galia, o ne vien žmogaus noru išlikti.

↑ Į šio skirtuko turinį

Evangelijai · Mt 25, 1–13

1. 2 Tim 1, 6–8

Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Timotiejus raginamas iš naujo įžiebti gautą Dievo dovaną. Pasirengimą palaiko drąsus meilės gyvenimas ir ištikimas liudijimas.

2. Ef 5, 14–17

Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Pabudimo kvietimas susiejamas su išmintingu gyvenimu ir Viešpaties valios supratimu. Evangelijos budėjimas taip tampa atsakingu laiko naudojimu.

3. Jn 15, 4–5

Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Vaisius užauga pasiliekant Kristuje kaip šakelei vynmedyje. Laukimas maitinamas nuolatiniu ryšiu su tuo, kurį tikimasi sutikti.

4. Jok 2, 14–17

Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Tikėjimo žodžių tikrumą parodo pagalba stokojančiam broliui ar seseriai. Tai padeda pasirengimą susitikimui suprasti kaip dabar gyvenamą meilę.

5. Gal 6, 7–10

Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, savo metu pjausime derlių!

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Sėjama ateičiai, todėl svarbu nepavargti daryti gera. Ilgiau trunkantis laukimas kviečia tęsti pradėtą ištikimybę ir veikti kitų labui.

6. Pat 21, 20–22

Išmintingas žmogus palieka brangaus lobio ir aliejaus,

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Išmintingojo atsargų ir aliejaus vaizdas priešpriešinamas viską išeikvojančiam elgesiui. Evangelijos žibintai susiejami su apgalvotu pasirengimu ir išminties saugoma ateitimi.

7. Žyd 10, 23–25

sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Laukiant artėjančios Dienos bendruomenė raginama stiprinti viltį, meilę ir gerus darbus. Asmeninė atsakomybė auga per tarpusavio padrąsinimą.

8. Apr 19, 6–9

Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Avinėlio vestuvės atskleidžia laukiamo susitikimo džiaugsmą, o nuotakos drabužis siejamas su šventųjų darbais. Pasirengimas turi ir bendruomeninį, ir gyvenime matomą pavidalą.

↑ Į šio skirtuko turinį

Katekizmas ir temos

Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.

Turinys:
Laukiame visų dalykų pajungimo Kristui · KBK 671–672
Prisikėlimo tikėjimas ir amžinas gyvenimas su Kristumi · KBK 988–991
Budėjimas ir pasirengimas Viešpaties grįžimui · KBK 1036, 2612

Laukiame visų dalykų pajungimo Kristui · KBK 671–672

KBK 671–672: laukiame, kol visa bus pajungta Kristui;

Prisikėlimo tikėjimas ir amžinas gyvenimas su Kristumi · KBK 988–991

KBK 988–991: teisieji gyvens amžinai su prisikėlusiu Kristumi;

Budėjimas ir pasirengimas Viešpaties grįžimui · KBK 1036, 2612

KBK 1036, 2612: budėdami laukiame Viešpaties grįžimo.

Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29

↑ Į šio skirtuko turinį

Egzegetiniai komentarai

Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.

Turinys:
Išm 6, 12–13: išmintis pati leidžia save pažinti
Išm 6, 14–16: anksti atsikėlęs ieškotojas randa ją prie savo durų
Ps 62 (63): Dievo ieško ir siela, ir kūnas
1 Tes 4, 13–15: mirties miegas ir išliekantis ryšys su Kristumi
1 Tes 4, 16–18: susitikimo vaizdo centras — visi kartu su Viešpačiu
Mt 25, 1–8: žiburiams reikia alyvos ir ilgam laukimui
Mt 25, 2–13: visos užmiega, o pasirengimą parodo gyvenimo atsarga

Išm 6, 12–13: išmintis pati leidžia save pažinti

Λαμπρὰ reiškia spindinti, šviesi, o ἀμάραντός — nevystanti. Išmintis vaizduojama kaip gyvas asmuo, kurį galima mylėti, ieškoti ir atpažinti. Šis kalbėjimas neapsiriboja išmanymo kaupimu: ieškotojui siūlomas santykis, keičiantis jo gyvenimo kryptį.

Knygoje kreipiamasi į valdovus, tačiau pamokymas skirtas ir visai žydų bendruomenei. Todėl išmintis nėra uždaras galingųjų turtas. 13 eilutėje ji užbėga žmogaus pastangoms už akių, leisdama save pažinti. Ieškojimas prasideda jau esant dovanai, kuri kviečia atsiliepti.

Šaltinis: Septuaginta, Išminties 6, 12–16 · BiblIndex, Institut des Sources Chrétiennes; NABRE, Išminties knygos 6 skyriaus tekstas ir pastabos · USCCB.

Išm 6, 14–16: anksti atsikėlęs ieškotojas randa ją prie savo durų

Ὀρθρίσας nusako anksti atsikėlusį, auštant ieškantį žmogų; ἀγρυπνήσας — dėl išminties budėjusį. Tačiau prieš akis ne alinanti nemiga: pats tekstas žada, kad ieškotojas nepavargs ir greitai bus be rūpesčio. Ryto bei budėjimo vaizdai išreiškia rimtą, visą žmogų apimantį dėmesį.

Netikėtumas laukia prie durų: ieškoma viešnia jau ten sėdi. 16 eilutėje ji pati eina ieškoti jai tinkamų žmonių ir geraširdiškai juos pasitinka. Žmogaus pastanga ir išminties artumas susitinka; tai parengia Evangelijos klausimą, kaip atsiliepti į ateinantį Viešpatį.

Šaltinis: Septuaginta, Išminties 6, 12–16 · BiblIndex, Institut des Sources Chrétiennes; NABRE, Išminties knygos 6 skyriaus tekstas ir pastabos · USCCB.

Ps 62 (63): Dievo ieško ir siela, ir kūnas

Ṣāmĕ’āh — trokšta — ir kāmah — ilgisi, geibsta iš ilgesio — siejami su siela bei kūnu. Šie žodžiai kartu apima visą maldininką. Perdžiūvusi žemė padeda pajusti ilgesio stiprumą, o prisimenamas šventovės regėjimas parodo jo kryptį: trokštama paties Dievo artumo.

Malda tęsiasi ir nakties budėjimų metu. Senajame Izraelyje naktis buvo dalijama į tris budėjimus; ši aplinka leidžia įsivaizduoti ilgą prisiminimą, apimantį nakties eigą. Iš troškulio pereinama į sotumo ir šlovinimo vaizdus. Maldininką palaiko jau patirta pagalba, todėl laukimas turi atmintį ir pasitikėjimą.

Šaltinis: A. F. Kirkpatrick, Cambridge Bible · Ps 63, 1–8; Hebrajiškas Ps 63, 1 tekstas ir gramatinės formos · Bible Hub.

1 Tes 4, 13–15: mirties miegas ir išliekantis ryšys su Kristumi

Koimōménōn — užmiegančiųjų — mirtį apibūdina miego vaizdu. Esamojo laiko dalyvis dera su bendruomenės tuo metu patiriama netektimi: žmonės miršta, nors Kristaus grįžimo vis dar laukiama. Ar mirusieji nepraras dalies laukiamame susitikime? Pauliaus atsakymas kyla iš Jėzaus mirties ir prisikėlimo.

Gyvieji mirusiųjų nepralenks. Mirtis jų neišbraukė iš priklausymo Kristui, todėl baimė, kad jie liks nuošalyje, turi užleisti vietą vilčiai. Sielvartas čia pasitinkamas paguoda; baigiamasis raginimas guosti vieniems kitus parodo visos pastraipos sielovadinį tikslą.

Šaltinis: G. G. Findlay, Cambridge Bible · 1 Tes 4, 13–18; 1 Tes 4 graikiškas tekstas · Westcott–Hort leidimas, Bible Hub.

1 Tes 4, 16–18: susitikimo vaizdo centras — visi kartu su Viešpačiu

Ἁρπαγησόμεθα — būsime pagauti — yra būsimojo laiko neveikiamoji forma: įvykį sukelia galia, kuri pakelia žmones. Greta esantis ἅμα σὺν αὐτοῖς, kartu su jais, pabrėžia bendrą gyvųjų ir prikeltų mirusiųjų dalį. Debesys, įsakmus šauksmas ir trimitas suteikia Viešpaties atėjimui didingą apreiškimo pavidalą.

Ἀπάντησιν nusako pasitikimą. Antikinių valdovo sutikimo apeigų palyginimas gali padėti išgirsti šio vaizdo garbę, tačiau jo taikymo ribos tyrinėtojų ginčijamos. Vien šis žodis nenustato vėlesnės kelionės maršruto. Pastraipa aiškiai pasako galutinį pažadą: visi pasiliks su Viešpačiu. Būtent tai skirta tarpusavio paguodai.

Šaltinis: G. G. Findlay, Cambridge Bible · 1 Tes 4, 13–18; Graikiškas 1 Tes 4, 17 tekstas ir gramatinės formos · Bible Hub; Michael R. Cosby, Hellenistic Formal Receptions (1994), p. 15–16 · vieša įžanga.

Mt 25, 1–8: žiburiams reikia alyvos ir ilgam laukimui

Λαμπάδες nusako nešamus žiburius; aptariamos ir alyva maitinamų deglų, ir lempų galimybės. Senųjų vestuvių papročių pažinimas nėra toks išsamus, kad kiekvieną pasakojimo detalę galėtume paskelbti visur galiojusia taisykle. Paties palyginimo aplinka aiški: reikia pasitikti jaunikį tamsoje ir turėti kuo palaikyti šviesą.

Χρονίζοντος, jam užtrunkant, iškelia laiko išbandymą. Pradinio pasirengimo neužtenka, jei jis nenumato ilgesnio laukimo. 8 eilutės σβέννυνται reiškia gęsta: žiburiai dar baigia degti. Pasakojimo įtampa kyla iš nykstančios šviesos ir artėjančio susitikimo.

Šaltinis: A. Carr, Cambridge Bible · Mt 25, 1–13; Mt 25 graikiškas tekstas · Westcott–Hort leidimas, Bible Hub; O. Wesley Allen, Jr., Mt 25, 1–13 komentaras (2026) · Working Preacher.

Mt 25, 2–13: visos užmiega, o pasirengimą parodo gyvenimo atsarga

Φρόνιμοι reiškia praktiškai išmintingos, apdairios; μωραὶ — neprotingos. Skirtumas pasirodo pasirūpinant alyva. Visos dešimt užmiega ir visos pašoka išgirdusios šauksmą, todėl raginimo budėti nereikia versti draudimu miegoti. Esminis klausimas — ar laukiant išlaikomas pasirengimas.

Atsisakymas padalyti alyvą priklauso šio palyginimo posūkiui: paskutinę akimirką kito žmogaus pasirengimas neatstoja savojo. Šios detalės negalima paversti bendru draudimu padėti stokojančiam. Visa laukiančiųjų grupė kreipia klausimą į Bažnyčią. Skaitinių ryšyje budėjimas reiškiasi ištverme, Dievo ilgesiu ir gyvenama ištikimybe.

Šaltinis: A. Carr, Cambridge Bible · Mt 25, 1–13; Mt 25 graikiškas tekstas · Westcott–Hort leidimas, Bible Hub; O. Wesley Allen, Jr., Mt 25, 1–13 komentaras (2026) · Working Preacher; Scott Hahn, Members of the Wedding (2023) · St. Paul Center, Letters From Home.

↑ Į šio skirtuko turinį

Bažnyčios tėvų komentarai

Turinys:
Šv. Atanazas: išminties dovana kreipia į gyvąją Dievo Išmintį
Šv. Jonas Auksaburnis: alyva renkama dabar, padedant stokojančiajam
Šv. Kirilas Jeruzalietis: Eliziejaus kapas liudija ir kūno vertę
Šv. Ambraziejus: dykumos trimitas skelbia galutinį susirinkimą
Šv. Augustinas: maldai keliamos rankos turi būti pasirengusios geriems darbams
Šv. Jeronimas: Paschos naktis padeda suprasti jaunikio laukimą
Šv. Grigalius Didysis: karaliaus dukters garbė saugoma širdyje

Šv. Atanazas: išminties dovana kreipia į gyvąją Dievo Išmintį

Viengimė ir tikroji Dievo Išmintis yra Kūrėjas.

Atanazas, Prieš arijonus II, 78 · vertimas iš nurodyto leidimo

Per ją galime pažinti jos Tėvą.

Atanazas, Prieš arijonus II, 78 · vertimas iš nurodyto leidimo

Atanazas atskiria žmoguje gaunamą išmintį nuo paties Sūnaus, kuris yra Dievo Išmintis. Mūsų gebėjimas pažinti yra jos atvaizdas; Sūnus yra Kūrėjas. Aiškindamas Patarlių knygą, jis perspėja kūriniui duotos išminties nepainioti su amžinojo Sūnaus prigimtimi.

Šis aiškinimas atveria kryptį pirmojo skaitinio ieškojimui: dovana veda prie Dovanotojo pažinimo. Atanazas pasakojimą pratęsia iki Įsikūnijimo ir kryžiaus — ta pati Išmintis ateina kūnu, panaikina mirtį ir apreiškia Tėvą. Taip išminties ieškojimas susilieja su asmeniniu Kristaus laukimu.

ST → NT. Atanazo kristologinis skaitymas: Patarlių ir Siracido išminties vaizdai → nekurtasis Sūnus, atėjęs kūnu → dovana padeda pažinti Tėvą.

Šaltinis: Šv. Atanazas, Prieš arijonus II, 78–81.

Šv. Jonas Auksaburnis: alyva renkama dabar, padedant stokojančiajam

Alyva — žmogiškumas, išmalda, pagalba stokojantiesiems.

Jonas Auksaburnis, Mato Evangelijos homilija 78, 1 · vertimas iš nurodyto leidimo

Ją kaupti skirtas šis laikas, ne anas.

Jonas Auksaburnis, Mato Evangelijos homilija 78, 2 · vertimas iš nurodyto leidimo

Auksaburnis alyvą aiškina kaip gailestingumą ir pagalbą vargstančiam. Net daug pastangų pareikalavęs susilaikymas dar neapima viso Evangelijos reikalavimo. Žmogus gali įveikti vieną sunkumą ir kartu likti uždaras artimo stokai. Todėl žiburys be pakankamos alyvos perspėja dėl vienašališkai suprasto tobulumo.

Pagalba turi savo dabartinį laiką: tai, ką šiandien galima atiduoti žmogui, negali būti pakeista vien pažadu kada nors pasirūpinti. Aiškintojas sieja palyginimą ir su turtinguoju bei Lozoriumi. Abu tekstai ragina priimti atsakomybę už tą, kurį dar galime matyti ir sutikti savo kelyje.

ST → NT. Šiame fragmente Auksaburnis pateikia Evangelijos moralinį aiškinimą ir sąsają su Lozoriaus istorija; atskiros ST tipologijos jam nepriskiriame.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Mato Evangelijos homilija 78, 1–2.

Šv. Kirilas Jeruzalietis: Eliziejaus kapas liudija ir kūno vertę

Miręs pranašo kūnas atliko sielos darbą.

Kirilas Jeruzalietis, Katechezė 18, 16 · vertimas iš nurodyto leidimo

Ir šventųjų kūnuose glūdi galia.

Kirilas Jeruzalietis, Katechezė 18, 16 · vertimas iš nurodyto leidimo

Kirilas primena du Eliziejaus istorijos įvykius: pranašas prikėlė mirusįjį būdamas gyvas, o paskui miręs žmogus atgijo palietęs jo palaikus. Antrasis ženklas jam ypač svarbus. Dievo dovana paliečia ne vien sielą: garbės nusipelno ir kūnas, ilgai tarnavęs teisios sielos darbams.

Šį pasakojimą Kirilas gretina su Apaštalų darbų liudijimu apie ligonius gydžiusius Pauliaus drabužius. Jei net prie kūno prisilietęs audinys tapo pagalbos ženklu, kodėl kūnas turėtų būti laikomas beverčiu? Visa argumentų eilė veda prie Kristaus prisikėlimo ir Pauliaus pažado tesalonikiečiams: mirusieji nėra pašalinti iš būsimos Dievo dovanos.

ST → NT. Kirilo sugretinimas: Eliziejaus palaikus palietęs mirusysis atgyja (2 Kar 13) → apaštalo kūną lietę drabužiai gydo (Apd 19) → kūno vertė ir būsimo prisikėlimo viltis.

Šaltinis: Šv. Kirilas Jeruzalietis, Katechezė 18, 16.

Šv. Ambraziejus: dykumos trimitas skelbia galutinį susirinkimą

Kur Kristaus kūnas, ten tiesa.

Ambraziejus, Apie Satyro mirtį II, 108 · vertimas iš nurodyto leidimo

Įstatyme — šešėlis, Evangelijoje — atvaizdas.

Ambraziejus, Apie Satyro mirtį II, 109 · vertimas iš nurodyto leidimo

Ambraziejus grįžta prie Skaičių knygos sidabrinių trimitų: jais sušaukiama bendruomenė, nurodomas kelionės pradžios laikas ir skelbiamos šventės. Šis bendro kelio garsas jam padeda skaityti Pauliaus žodžius apie Dievo trimitą bei mirusiųjų prisikėlimą. Laukiamas susitikimas aprėpia visą Kristaus tautą.

Aiškindamas Raštų ryšį jis išskiria šešėlį Įstatyme, atvaizdą Evangelijoje ir galutinį išsipildymą. Visa šio kelio pilnatvė siejama su Kristumi. Todėl būsimojo trimito nereikia suprasti vien kaip bauginančio triukšmo: jis kviečia į Viešpaties bendrystę, kurios senieji susirinkimai ir šventės leido ragauti iš anksto.

ST → NT. Ambraziejaus tipologija: Mozės sidabriniai trimitai ir tautos susirinkimas → Kristaus atėjimo trimitas → bendras prisikėlusiųjų susitikimas su Viešpačiu.

Šaltinis: Šv. Ambraziejus, Apie brolio Satyro mirtį II.

Šv. Augustinas: maldai keliamos rankos turi būti pasirengusios geriems darbams

Mūsų Viešpats ant kryžiaus pakėlė už mus savo rankas.

Augustinas, 62 psalmės aiškinimas, 10 · vertimas iš nurodyto leidimo

Tas pačias rankas galvok panaudoti geriems darbams.

Augustinas, 62 psalmės aiškinimas, 10 · vertimas iš nurodyto leidimo

Psalmės pažadą kelti rankas Dievo vardu Augustinas susieja su Kristaus rankomis ant kryžiaus. Viešpats jas ištiesė už mus, atiduodamas save Dievui. Gailestingumo dovana turi tęsinį tikinčiojo gyvenime: jo rankos taip pat kviečiamos išsitiesti geram darbui.

Todėl maldos judesys tampa ir sąžinės klausimu. Keldamas rankas žmogus prisimena, ką jomis darė ir kam jos dar galėtų pasitarnauti. Psalmės šlovinimas įgyja kūnišką kasdienybės pavidalą: prašančios rankos mokosi padėti. Tai papildo Evangelijos pasirengimą, kuris išlieka gyvas konkrečiais darbais.

ST → NT. Augustino tipologinė sąsaja: psalmėje maldai keliamos rankos → Kristaus ant kryžiaus ištiestos rankos → gailestingumą priėmusių mokinių geri darbai.

Šaltinis: Šv. Augustinas, 62 (63) psalmės aiškinimas, 10.

Šv. Jeronimas: Paschos naktis padeda suprasti jaunikio laukimą

Kristus ateis vidurnaktį.

Jeronimo minima tradicija, Catena aurea, prie Mt 25, 6 · vertimas iš nurodyto leidimo

Žmonių nereikėtų išleisti prieš vidurnaktį.

Jeronimas apie Velykų vigiliją, Catena aurea, prie Mt 25, 6 · vertimas iš nurodyto leidimo

Jeronimo ištrauka „Catena aurea“ rinkinyje vidurnakčio šauksmą sieja su Išėjimo naktimi: valgoma Pascha, Viešpats pereina per Egiptą, o Avinėlio kraujas žymi išgelbėjimą. Jaunikio atėjimas skaitomas šio senojo laukimo ir išvadavimo šviesoje.

Aiškintojas taip pat liudija paprotį Velykų vigilijoje žmonių neišleisti prieš vidurnaktį. Tai jo aprašyta budėjimo tradicija, išreiškianti prisikėlusio Kristaus laukimą. Ši sąsaja padeda pajusti, kad laukiančios Bažnyčios naktis yra vilties ir gelbstinčio Dievo veikimo laikas.

ST → NT. Jeronimo tipologinė sąsaja: Egipto Paschos naktis ir Avinėlio kraujas → Kristaus išvadavimas → Bažnyčios velykinis budėjimas ir galutinio susitikimo viltis.

Šaltinis: Catena aurea, Mt 25, 1–13 · Jeronimo ir Grigaliaus Didžiojo ištraukos.

Šv. Grigalius Didysis: karaliaus dukters garbė saugoma širdyje

Mūsų indeliai yra širdys.

Grigalius Didysis, Evangelijų homilija 12, 1 · vertimas iš nurodyto leidimo

Visa karaliaus dukters garbė — viduje.

Grigalius Didysis, Evangelijų homilija 12, 1, cituojamas Ps 44, 14 · vertimas iš nurodyto leidimo

Grigalius alyvos indus aiškina kaip širdis, kuriose saugomos žmogaus mintys. Galima daug gero padaryti išoriškai ir visą atlygį susieti su žmonių pagyrimais. Išmintingųjų pasirengimas apima vidinį gyvenimą: jų garbės pagrindas glūdi sąžinėje Dievo akivaizdoje.

Šį Bažnyčios paveikslą jis sieja su psalmės karaliaus dukterimi, kurios garbė yra viduje. Senasis vestuvinės giesmės vaizdas tampa Kristaus nuotakos aiškinimu. Tai kviečia tikrinti, iš kur maitinama mūsų šviesa: ar darbas, malda ir dovanojimas išlaiko savo prasmę ir tada, kai niekas nepagiria.

ST → NT. Grigaliaus tipologija: psalmės karaliaus duktė, kurios garbė viduje → Bažnyčia, Kristaus nuotaka → širdyje saugoma laukimo šviesa.

Šaltinis: Šv. Grigalius Didysis, Evangelijų homilija 12, 1–5 · lotyniškas tekstas.

↑ Į šio skirtuko turinį

Šventieji: žodis tampa gyvenimu

Turinys:
Šv. Peteris To Rotas: bendruomenės šviesą saugojo ir be laisvėje esančio kunigo
Šv. Ignacas Maloyanas: paskutinę kelionę lydėjo rūpestis kitais
Šv. Marija Troncatti: ligoninė tapo ir kitų žmonių parengimo vieta
Šv. Pedras Calungsodas: nepaliko draugo vieno
Šv. José Sánchezas del Río: belaisvio laiške liko vietos motinos palaiminimui
Šv. Marija Eugenija Milleret: kai dideli darbai jau nebeįmanomi
Šv. Vincenza Marija Poloni: choleros metų pagalba virto nuolatine tarnyste

Šv. Peteris To Rotas: bendruomenės šviesą saugojo ir be laisvėje esančio kunigo

Netrukdyk man dirbti savo darbo. Tai Dievo darbas.

Peteris To Rotas, žmonos Paulos prisiminime, Šventųjų skelbimo dikasterijos biografija · vertimas iš nurodyto leidimo

1942 m. Naujosios Britanijos saloje įkalinus užsienio misionierius, Rakunajaus katechetas Peteris To Rotas prisiėmė rūpestį likusiais tikinčiaisiais. Jis lankė ligonius, rengė poras santuokai, meldėsi su bendruomene ir laidojo mirusiuosius. Kad parneštų pašventintų ostijų, kartais po penkias ar šešias valandas eidavo pas įkalintus misionierius.

Tarnystę tęsė ir uždraudus religinę veiklą, nors žinojo apie grėsmę. Paskutinio įkalinimo metu žmona prašė darbą sustabdyti; jos liudijime liko jo atsakymas, kad tai Dievo darbas. Pasirengimas susitikti su Viešpačiu augo per žmonėms išsaugotą ištikimybę. 1945 m. liepą jis buvo nužudytas kalėjime.

Ryšys su skaitiniais. Ilgai laukiant Viešpaties, tikėjimo šviesa palaikoma tuo, ką šiandien galime padaryti bendruomenei.

Šaltinis: Šv. Peteris To Rotas · Šventųjų skelbimo dikasterija.

Šv. Ignacas Maloyanas: paskutinę kelionę lydėjo rūpestis kitais

Dievui nepatinka, kad išsižadėčiau Jėzaus, savo Gelbėtojo.

Ignacas Maloyanas, cituojamas Jono Pauliaus II beatifikacijos homilijoje, 2001-10-07, 2 · vertimas iš nurodyto leidimo

1915 m. birželio 3 d. Mardino armėnų katalikų arkivyskupas Ignacas Maloyanas buvo suimtas drauge su šimtais vyrų. Apkaltintas ginklų slėpimu, kalintas ir kankintas, jis atsisakė išsižadėti tikėjimo mainais už laisvę. Prieš paskutinį išsiskyrimą su tikinčiaisiais rūpinosi jų dvasiniu pastiprinimu ir ragino likti ištikimus Kristui.

Jo gyvenimo laikyseną Jonas Paulius II beatifikacijos homilijoje siejo su kasdien semta Eucharistijos jėga, pamokslavimu, sakramentų tarnyste ir pagalba neturtingiesiems. Mirties akimirkos ištikimybę rengė visas ankstesnis kelias. Maloyanas nužudytas birželio 11 d.; jo prisikėlimo viltis rėmėsi Gelbėtoju, kuriam buvo patikėtas gyvenimas.

Ryšys su skaitiniais. Paulius guodžia viltimi likti su Viešpačiu; ši viltis padeda išlaikyti meilę net paskutiniame išbandyme.

Šaltinis: Šv. Ignacas Maloyanas · Šventųjų skelbimo dikasterija.

Šv. Marija Troncatti: ligoninė tapo ir kitų žmonių parengimo vieta

Kasdien vis labiau džiaugiuosi savo vienuolišku misijų pašaukimu!

Marija Troncatti, biografijoje cituojamas jos rašytas sakinys · vertimas iš nurodyto leidimo

1954 m., jau perkopusi septyniasdešimtmetį, Marija Troncatti sulaukė Ekvadoro misijoje veikiančios ligoninės. Pati karo metais įgijusi slaugos patirties, ji neapsiribojo vien savo rankų darbu: organizavo jaunų moterų slaugos, higienos, vaikų priežiūros ir kitų kasdieniam gyvenimui reikalingų dalykų kursus.

Taip pagalba tapo dalijimusi gebėjimu rūpintis. Net sulaukusi aštuoniasdešimties ir pasitraukusi iš ligoninės vadovės pareigų, sesuo toliau klausėsi, patarė bei guodė žmones. Ilga tarnystė išsaugojo džiaugsmą pašaukimu. Jos patirtis leidžia išmintį matyti ne vien kaip turimą žinojimą, bet ir kaip kitų gyvenimą stiprinančią dovaną.

Ryšys su skaitiniais. Išminties ieškojimas subrandina gebėjimą padėti kitam, o šį gebėjimą galima ugdyti ir perduoti toliau.

Šaltinis: Šv. Marija Troncatti · Šventųjų skelbimo dikasterija.

Šv. Pedras Calungsodas: nepaliko draugo vieno

Nenorėjo palikti tėvo Diego vieno.

Šventųjų skelbimo dikasterijos biografijos pasakojimas apie Pedrą Calungsodą · vertimas iš nurodyto leidimo

1672 m. balandžio 2 d. jaunas filipiniečių katechetas Pedras Calungsodas su jėzuitu Diegu Luisu de San Vitoresu buvo Tomhomo kaime Guamo saloje. Misiją jau slėgė paskleistas gandas, kad krikšto vanduo nuodingas. Po kūdikio krikšto, kuriam pritarė motina, tačiau priešinosi tėvas, įtampa virto išpuoliu prieš abu misionierius.

Biografijoje, paremtoje misijos liudijimais, pasakojama, kad Pedras iš pradžių vikriai išvengė svaidomų iečių ir galėjo pabėgti. Tačiau jis nepaliko kunigo vieno. Abu žuvo. Čia išryškėja ištikimybė, kuri buvo ugdoma per ankstesnius sunkius misijos metus ir paskutinę akimirką tapo pasilikimu šalia kito žmogaus.

Ryšys su skaitiniais. Pasirengimas gali atsiskleisti kaip anksčiau ugdyta meilė, leidžianti sunkumo akimirką likti ištikimam.

Šaltinis: Šv. Pedras Calungsodas · Šventųjų skelbimo dikasterija.

Šv. José Sánchezas del Río: belaisvio laiške liko vietos motinos palaiminimui

Turėk drąsos ir atsiųsk man savo palaiminimą drauge su tėvo palaiminimu.

José Sánchezas del Río, laiškas motinai, Koticha, 1928-02-06 · vertimas iš nurodyto leidimo

1928 m. vasario 6 d. Kotichoje kalintas keturiolikmetis José parašė motinai, kad tą dieną pateko į nelaisvę ir mano netrukus mirsiąs. Laiškas prasideda tiesiu padėties įvardijimu, bet paskui kreipiasi į namus: prašo motinos drąsos, atsisveikina su savaisiais ir laukia abiejų tėvų palaiminimo.

Jis užbaigia laišką perduodamas motinai ją mylinčią savo širdį ir prisipažindamas troškęs dar ją pamatyti. Pasitikėjimas Dievu čia išsako ir išliekančią meilę artimiesiems. Po keturių dienų José buvo nužudytas. Pauliaus paguodos šviesoje šis laiškas leidžia kalbėti apie tikrą išsiskyrimo skausmą, kurį lydi viltis.

Ryšys su skaitiniais. Prisikėlimo viltis pasitinka tikrą ilgesį ir meilę, todėl gali guosti jų nepaneigdama.

Šaltinis: Šv. José Sánchezo del Río laiškas motinai, 1928-02-06 · ACI Prensa; Šv. José Sánchezas del Río · Šventųjų skelbimo dikasterija.

Šv. Marija Eugenija Milleret: kai dideli darbai jau nebeįmanomi

Dabar man beliko būti gerai.

Marija Eugenija Milleret, paskutinių gyvenimo metų žodžiai, seserų biografija · vertimas iš nurodyto leidimo

Marija Eugenija daug metų steigė ir ugdė Ėmimo į dangų seserų bendruomenę, dirbusią mergaičių švietimo labui. Tačiau gyvenimo pabaigoje jos fizinės jėgos silpo, o anksčiau įprastos galimybės mažėjo. Seserų išsaugotame jos gyvenimo pasakojime liko paprastas tuomet kartotas sakinys: dabar jai belieką būti gerai.

Šis trumpas žodis išreiškia tolesnę gyvenimo užduotį, kai veiklos mastas sumažėja. Oficialioji biografija paskutinius metus apibūdina kaip nuolankumo, tylos ir viso gyvenimo susitelkimo į Kristų laiką. 1898 m. kovo 9 d. ji paskutinį kartą priėmė Eucharistiją, o kitą naktį mirė. Laukimo ištikimybė išlieka ir tada, kai tarnystė tampa vis tylesnė.

Ryšys su skaitiniais. Evangelijos pasirengimą palaiko meilės ir tikėjimo laikysena, kurią galima išlaikyti net labai susilpnėjus.

Šaltinis: Šv. Marijos Eugenijos gyvenimas · Religious of the Assumption; Šv. Marija Eugenija Milleret · Šventųjų skelbimo dikasterija.

Šv. Vincenza Marija Poloni: choleros metų pagalba virto nuolatine tarnyste

Neturtingieji yra mūsų šeimininkai: mylėkime juos ir tarnaukime, kaip tarnautume pačiam Jėzui Kristui.

Vincenza Marija Poloni, Šventųjų skelbimo dikasterijos biografijoje cituojamas raginimas · vertimas iš nurodyto leidimo

1836 m. Veroną ištikus choleros epidemijai, Luigia Poloni slaugė sergančiuosius. Šis rūpestis išaugo iš ilgiau brendusio pašaukimo: ji jau lankydavo senus ir chroniškai sergančius žmones, lydima kunigo Carlo Steebo. 1840 m. su trimis draugėmis apsigyveno prie miesto prieglaudos, kad galėtų pagalbai skirti visą laiką.

Bendruomenė tapo Gailestingumo seserų institutu; 1848 m. Poloni davė įžadus ir gavo Vincenzos Marijos vardą. Maldą bei Eucharistiją lydėjo nuosekli tarnystė. Jos raginimas matyti Kristų neturtingajame padeda suprasti Evangelijos alyvą kaip kasdien atnaujinamą pasirengimą: meilė turi žmones, vietą ir jai skiriamą laiką.

Ryšys su skaitiniais. Ilgas laukimas tampa vaisingas, kai ištikimybė Dievui nuolat įgyja konkrečios pagalbos pavidalą.

Šaltinis: Šv. Vincenza Marija Poloni · Šventųjų skelbimo dikasterija.

↑ Į šio skirtuko turinį

Palyginimai

Turinys:
Seneka: nukritus scenos grimo sluoksniui paaiškėja tikroji laikysena
Markas Aurelijus: prinokusi alyvuogė dėkoja ją išauginusiam medžiui
C. S. Lewisas: alkis nurodo maistą, ilgesys kviečia ieškoti išsipildymo
Benediktas XVI: amžinasis gyvenimas — panirimas į begalinės meilės vandenyną
Pranciškus: žibintas naktį duoda šviesos kitam žingsniui
Šv. Bazilijus: bitė renkasi tai, iš ko gali parnešti medaus
Šv. Bazilijus: lapija saugo vaisių, tačiau jo neatstoja

Seneka: nukritus scenos grimo sluoksniui paaiškėja tikroji laikysena

Seneka gyvenimo pabaigos išbandymą lygina su akimirka, kai atidedama scenos vaidyba ir aktoriaus grimas. Drąsios kalbos dar neparodo, kiek tvirtumo iš tikrųjų yra žmoguje. Išbandymas atskleidžia skirtumą tarp išmokto vaidmens ir gyvenimo laikysenos.

Šis stoiko palyginimas kviečia tikrinti pasirengimo tikrumą. Evangelijoje žibintus turi visos, tačiau ilgas laukimas atskleidžia, ar yra kuo palaikyti šviesą. Dabartinis pasirinkimas augina tai, kuo bus galima remtis susitikimo valandą.

Ryšys su skaitiniais. Laukdami Viešpaties ugdome tikrą ištikimybę, kuri išlieka ir pasibaigus įspūdžiui.

Šaltinis: Seneka, Laiškas Lucilijui 26, 5–7 · Richard M. Gummere vertimas.

Markas Aurelijus: prinokusi alyvuogė dėkoja ją išauginusiam medžiui

Markas Aurelijus žmogaus išėjimą palygina su prinokusia alyvuoge: krisdama ji tarsi dėkotų žemei ir medžiui, kurie leido jai augti. Vaizdas siūlo priimti gyvenimo baigtinumą su dėkingumu tam, kas buvo gauta.

Tai stoikiškas mirties priėmimo įvaizdis. Krikščionišką Pauliaus paguodą jis gali palydėti dėkingumo laikysena, o patį prisikėlimo pažadą gauname iš Kristaus mirties ir prisikėlimo. Dėkingai prisimintas gyvenimas padeda išsaugoti ir meilės atmintį.

Ryšys su skaitiniais. Gedint galima drauge ir verkti, ir dėkoti; Pauliaus žodis šį santykį atveria prisikėlimo vilčiai.

Šaltinis: Markas Aurelijus, Sau pačiam IV, 39 (įprasta IV, 48) · Mérico Casaubono vertimas.

C. S. Lewisas: alkis nurodo maistą, ilgesys kviečia ieškoti išsipildymo

Lewisas gretina natūralų alkį ir maisto tikrovę su giliu troškimu, kurio iki galo nepasotina jokia šio pasaulio patirtis. Žemiškas džiaugsmas gali pažadinti didesnį ilgesį ir tapti nuoroda į tai, kam žmogus skirtas.

Šis argumentas padeda skaityti psalmės troškulį: svarbu atpažinti, ko iš tikrųjų ilgimės. Pats ilgesys kviečia eiti toliau ir padėti taip keliauti kitiems. Ieškojimas išlieka dėkingas už jau patiriamą gėrį ir atviras Dievo pilnatvei.

Ryšys su skaitiniais. Psalmės maldininkas leidžia ilgesiui tapti asmeniniu kreipiniu į Dievą.

Šaltinis: C. S. Lewiso Tiesiog krikščionybė III, 10 ištraukos · Arthur Lindsley, Argument from Desire, C. S. Lewis Institute.

Benediktas XVI: amžinasis gyvenimas — panirimas į begalinės meilės vandenyną

Enciklikoje „Spe salvi“ amžinasis gyvenimas palyginamas su panirimu į begalinės meilės vandenyną. Šis vaizdas padeda nujausti pilnatvę, kurioje žmogų apima džiaugsmas ir išsipildymas. Vien nepabaigiamai verčiamo kalendoriaus neužtenka jai įsivaizduoti.

Benediktas pats pabrėžia, kad tai mėginimas nusakyti vilties tikrovę, kuri pranoksta dabartinę patirtį. Pauliaus pažadas visada būti su Viešpačiu gauna asmeninį turinį: laukiama gyvo susitikimo ir meilės, kuri nebeprarandama.

Ryšys su skaitiniais. Prisikėlimo paguoda remiasi tuo, su kuo būsime: su Viešpačiu, kurio meilė teikia gyvenimą.

Šaltinis: Benediktas XVI, Spe salvi, 12.

Pranciškus: žibintas naktį duoda šviesos kitam žingsniui

„Lumen fidei“ tikėjimą palygina su žibintu, kuris naktį apšviečia žingsnius ir leidžia keliauti. Sunkumai gali likti, o visų paaiškinimų žmogus dar neturėti; šviesos užtenka tęsti kelią drauge su Kristumi.

Šis vaizdas ypač siejamas su kančios patirtimi. Dievo atsakymas pasirodo ir kaip lydintis artumas. Evangelijos laukime tokia šviesa padeda ištverti ilgą naktį, išsaugoti viltį ir pačiam būti šalia to, kuriam sunku.

Ryšys su skaitiniais. Budėjimas išlaiko kelionės kryptį, net kai dar nematome viso kelio.

Šaltinis: Pranciškus, Lumen fidei, 57.

Šv. Bazilijus: bitė renkasi tai, iš ko gali parnešti medaus

Bazilijus skaitymą lygina su bičių darbu: jos iš žiedų ima tai, kas naudinga, ir nesineša viso žiedo. Taip ir skaitant verta atpažinti tiesą bei dorybę, užuot vienodai perėmus kiekvieną rastą mintį.

Išminties ieškojimui reikia atidaus pasirinkimo. Gražus žodis vertingas tuo, ką padeda suprasti ir kaip leidžia gyventi. Pirmasis skaitinys kviečia išmintį mylėti bei jos ieškoti; mokymasis gali tapti šio ieškojimo dalimi.

Ryšys su skaitiniais. Trokšti išminties reiškia ir mokytis atskirti tai, kas maitina gyvenimą.

Šaltinis: Šv. Bazilijus, Jaunuoliams apie graikų raštų naudą, III–IV · F. M. Padelfordo vertimas (1902).

Šv. Bazilijus: lapija saugo vaisių, tačiau jo neatstoja

Medis subrandina vaisių ir kartu augina jį pridengiančius lapus. Bazilijus taip gretina sielai svarbią tiesą ir ją padedančią priimti išorinę kultūrą bei mokslą. Lapija turi savo vietą tada, kai tarnauja vaisiui.

Vaizdas primena mokymosi kryptį: žinios, kalbos grožis ir išsilavinimas padeda artėti prie tikrojo tikslo. Todėl ieškant išminties verta klausti, kokį gyvenimo vaisių brandina tai, ką kaupiame.

Ryšys su skaitiniais. Pasirengimas susitikimui auga, kai sukauptos žinios ima formuoti patį gyvenimą.

Šaltinis: Šv. Bazilijus, Jaunuoliams apie graikų raštų naudą, III–IV · F. M. Padelfordo vertimas (1902).

↑ Į šio skirtuko turinį

Pasakojimai

Turinys:
Broliai Grimmai: nepakeista vinis sutrukdė grįžti iki sutemų
Ezopas: šernas galanda iltis, kol miške dar ramu
Katherine Mansfield: šventinė skrybėlė prie mirusio kaimyno lovos
Hansas Christianas Andersenas: paskutinis perlas sužimba gedinčiuose namuose
Rabindranathas Tagore: sergantis Amalas laukia karaliaus laiško
Ivanas Turgenevas: tuščios kišenės ir į delną priimta ranka
G. K. Chestertonas: keturi sargai nepamato pro juos einančio žmogaus

Broliai Grimmai: nepakeista vinis sutrukdė grįžti iki sutemų

Prekeivis sėkmingai parduoda prekes mugėje, susikrauna uždarbį ir skuba namo, kol nesutemo. Vidurdienį užeigos arklidžių berniukas perspėja: kairės užpakalinės kojos pasagoje trūksta vinies. Šeimininkas numoja ranka — liko tik šešios mylios. Kitoje stotelėje jam praneša, kad pasaga jau visai nukrito, ir siūlo pakviesti kalvį. Vyras vėl atsisako: teliko pora mylių, nereikia gaišti.

Iš pradžių arklys ima šlubuoti, paskui klumpa, galiausiai pargriūva ir susilaužo koją. Prekeiviui tenka palikti gyvulį, atkabinti savo mantą ir nešti ją ant pečių. Namus pasiekia tik vėlai naktį. Jis kaltina nelaimingą vinį, nors dukart pats atmetė progą pasirūpinti tuo, kas atrodė smulkmena. Taip troškimas negaišti laiko pavirsta pačia ilgiausia kelione.

Ryšys su skaitiniais. Žibintų alyva taip pat atrodo nedidelis rūpestis, kol dar yra laiko. Išmintis leidžia pasirengti šiandien.

Šaltinis: Broliai Grimmai, The Nail · Margaret Hunt vertimas.

Ezopas: šernas galanda iltis, kol miške dar ramu

Lapė užtinka šerną, atkakliai galandantį iltis į medžio kelmą. Norėdama pasišaipyti, ima demonstratyviai dairytis aplink, tarytum ieškotų pasislėpusio priešo. Šernas nesiblaško ir tęsia darbą. Pagaliau lapė nebeištveria: kam tiek stengtis, jeigu nematyti jokio pavojaus?

Šernas sutinka: dabar tikrai ramu. Būtent todėl dabar ir galima galąsti iltis. Pavojui užklupus tam jau nebebūtų laiko — tada reikėtų remtis tuo, kas parengta iš anksto. Pasakėčia baigiasi šiuo atsakymu: pasirengimo laikas yra ta tyli dabartis, kuri lapei atrodo visiškai netinkama rūpintis ateitimi.

Ryšys su skaitiniais. Evangelijos laukime ramus metas skirtas ugdyti ištikimybę, kuria galėsime remtis atėjus susitikimo valandai.

Šaltinis: Ezopas, The Wild Boar and the Fox · Library of Congress.

Katherine Mansfield: šventinė skrybėlė prie mirusio kaimyno lovos

Šeridanų sode ruošiamas pobūvis: statoma palapinė, atvežami pyragaičiai, netrukus gros orkestras. Laura sužino, kad netoliese žuvo vežikas Skotas, palikęs žmoną ir penkis vaikus. Ji nori šventę atšaukti, tačiau namiškiai jos nesupranta. Motina uždeda dukrai naują puošnią skrybėlę. Veidrodyje išvydusi save, Laura leidžia skaudžiai žiniai nutolti. Pobūvis įvyksta ir visiems atrodo puikiai pavykęs.

Vakare motina prikrauna likusio maisto krepšį, ir Laura nuneša jį našlei. Tamsiame namelyje sutinka verksmo išvargintą moterį; jos sesuo palydi viešnią prie mirusiojo. Ramus jauno vyro veidas Laurai staiga atskleidžia, kokie menki čia jos vakarėlio rūpesčiai. Verkdama ji atsiprašo dėl savo skrybėlės. Išėjusi sutinka brolį ir mėgina pasakyti, koks yra gyvenimas, tačiau sakinio neužbaigia. Brolis lieka šalia ir ją supranta.

Ryšys su skaitiniais. Susitikimas su gedinčiais gali pažadinti iš uždaros kasdienybės. Pauliaus paguoda skirta tikriems žmonėms, kurių skausmo svarbu nepraeiti.

Šaltinis: Katherine Mansfield, The Garden Party (1922).

Hansas Christianas Andersenas: paskutinis perlas sužimba gedinčiuose namuose

Turtinguose namuose gimsta kūdikis. Namų dvasia džiaugiasi jam skirtomis dovanomis: sveikata, laime, turtais, meile — jos spindi lyg perlai. Atrodo, nieko netrūksta. Tačiau vaiko angelas pasako, kad dar nėra paskutinio perlo, ir nusiveda dvasią į kitus namus. Ten prie mirusios motinos karsto stovi vyras su vaikais. Mažiausiąjį tėvas laiko ant rankų; atsisveikinimą lydi ašaros ir tyla.

Šeimai išėjus, svetimi žmonės užkala karstą. Ten, kur motina anksčiau pasitikdavo namiškius, dabar sėdi paslaptinga moteris — Sielvartas. Jos karšta ašara pavirsta vaivorykštės spalvų perlu. Angelas jame parodo žemę ir dangų jungiančią šviesą: miręs mylimasis lieka tas, kurį viliamasi vėl sutikti. Pasaka nesugrąžina motinos į kambarį; jos pabaigoje atsiveria ilgesio ir būsimo susitikimo perspektyva.

Ryšys su skaitiniais. Tai literatūrinis vilties vaizdas. Paulius leidžia gedėti ir kartu remtis Kristaus pažadu, kad bendrystė nepasibaigia mirtimi.

Šaltinis: Hansas Christianas Andersenas, The Last Pearl.

Rabindranathas Tagore: sergantis Amalas laukia karaliaus laiško

Gydytojo uždarytas namuose, berniukas Amalas prie lango kalbina praeivius. Iš sargo išgirsta apie naują karaliaus paštą ir ima laukti jam skirto laiško. Pasaulį pasiekia per pokalbius: klausosi pieno pardavėjo, žaidžiantiems vaikams atiduoda žaislus, o gėlių rinkėjos Sudhos prašo jo nepamiršti. Vaikui silpstant, kaimo seniūnas atneša tuščią lapą ir šaiposi, esą tai karaliaus žinia.

Tačiau netrukus pasigirsta tikras beldimas: šauklys praneša, kad naktį ateis karalius. Jo gydytojas liepia plačiai atverti duris ir langus. Amalas pamato žvaigždes; vis dar trokšta kada nors nešioti karaliaus laiškus iš namų į namus. Berniukui užmigus, užgesinamas žibintas ir paliekama žvaigždžių šviesa. Sudha ateina su gėlėmis ir prašo jam perduoti, kad jo nepamiršo. Pjesės uždanga nusileidžia laukime, prie vaiko budint kitiems.

Ryšys su skaitiniais. Laukimas čia įgyja vardą ir santykį. Krikščioniui laukiamas susitikimas siejasi su Viešpačiu, o šiandien — su dėmesiu laukiančiam žmogui.

Šaltinis: Rabindranathas Tagore, The Post Office · Devabratos Mukherjee vertimas (1914).

Ivanas Turgenevas: tuščios kišenės ir į delną priimta ranka

Gatvėje pasakotoją sustabdo senas elgeta: akys paraudusios, drabužiai skarmaluoti, ištiesta ranka dreba. Vyras ima ieškoti kišenėse, tačiau neranda nei piniginės, nei laikrodžio, net nosinės. Nieko nepasiėmė. Prieš jį vis dar laukia žmogus, kuriam reikia pagalbos. Sutrikęs praeivis šiltai suima jo ranką ir, pavadinęs broliu, prisipažįsta nieko neturįs.

Elgeta pažvelgia į jį, nusišypso ir pats suspaudžia šaltus jo pirštus. Padėkoja ir už šį gestą: tai taip pat dovana. Pasakotojas nueina suvokęs, kad pats gavo dovaną iš savo brolio. Trumpame kūrinyje niekas nepraturtėja pinigais, tačiau susitikimas pasikeičia: prašantysis ir praeivis vienas kitą atpažįsta kaip brolius.

Ryšys su skaitiniais. Artimo meilė prasideda nuo žmogaus atpažinimo. Turima alyva auga ir per mažus tikro dėmesio darbus; jie kviečia ieškoti ir įmanomos konkrečios pagalbos.

Šaltinis: Ivanas Turgenevas, The Beggar (1878) · Constance Garnett vertimas, p. 250.

G. K. Chestertonas: keturi sargai nepamato pro juos einančio žmogaus

Išradėjas Izidoras Smitas gauna grasinimų. Jo pažįstamas Angusas kreipiasi į seklį ir, išeidamas iš namo, paprašo keturių žmonių stebėti įėjimą: durininko, darbininko, policininko ir kaštonų pardavėjo. Grįžus visi tikina nieko neįleidę. Vis dėlto bute yra kraujo, o šeimininkas dingęs. Tėvas Braunas pastebi sniege pėdsakus, kertančius įėjimą. Netrukus Smito kūnas randamas kanale.

Braunas supranta, kad liudytojai žiūrėjo, bet tam tikro žmogaus nesuskaičiavo: pro juos įprastai ėjo laiškininkas. Tai buvo Smito varžovas Velkinas. Jis nešiojo grasinimus, nužudė išradėją, o didelis pašto krepšys leido išnešti kūną. Uniforma pavertė jį aplinkinių akyse nematomu. Kunigas suranda laiškininką; paskui jiedu ilgai vaikšto apsnigtomis kalvomis. Ką kunigas ir žudikas kalbėjo, pasakotojas neatskleidžia.

Ryšys su skaitiniais. Budėjimas reikalauja daugiau nei žiūrėti. Išmintis moko pastebėti žmogų, kurį įprotis buvo pavertęs vien jo atliekama funkcija.

Šaltinis: G. K. Chestertonas, The Invisible Man · The Innocence of Father Brown (1911).

↑ Į šio skirtuko turinį

Istoriniai pavyzdžiai

Turinys:
627 m. Nortumbrija: klausimas apie trumpą skrydį per apšviestą menę
1911 m. Antarktida: grįžimą ruošė dar prieš kelionę į ašigalį
1858–1865 m. Londonas: po miestu buvo kuriamas kasdienės gyvybės pagrindas
1950–1960-ieji: Žemės amžiaus ieškojęs mokslininkas pastebėjo oro taršą
2005 m. Anapu: sesers Dorothy rankose buvo Biblija
Po 2011 m. cunamio: arbata po pokalbio prie neprijungto telefono
2026 m.: pašto ženklų albumas atvėrė visą gyvenimą trunkantį ieškojimą

627 m. Nortumbrija: klausimas apie trumpą skrydį per apšviestą menę

VIII a. istorikas Beda aprašo karaliaus Edvino pasitarimą prieš priimant krikščionybę. Vienas didikų žmogaus gyvenimą palygina su žvirbliu: žiemos vakarą karalius su patarėjais sėdi šiltoje menėje, viduryje dega ugnis, o lauke siaučia lietus ir sniegas. Paukštelis įskrenda pro vienas duris, trumpam atsiduria šviesoje ir išskrenda pro kitas. Taip trumpai matomas ir žmogaus gyvenimas; kas iki jo ir po jo, patarėjui lieka nežinoma.

Bedos pasakojime ši nežinia paskatina prašyti atidžiau išklausyti Paulino skelbiamą tikėjimą. Karalius leidžia skelbti Evangeliją ir pats ruošiasi krikštui. 627 m. Velykų dieną, balandžio 12-ąją, Jorke jis pakrikštijamas tam pastatytoje medinėje Šv. Petro bažnyčioje. Vėliau aplink ją pradėta mūryti didesnė šventovė. Trumpumo klausimas virsta ilgesniu mokymosi, apsisprendimo ir bendruomenės kūrimo keliu.

Ryšys su skaitiniais. Paulius atsako į būsimą gyvenimą liečiantį klausimą Kristaus prisikėlimu; išmintis pradeda nuo drąsos tokį klausimą išgirsti.

Šaltinis: Beda Garbingasis, Bažnyčios istorija,II13–14 · Fordham Sourcebook.

1911 m. Antarktida: grįžimą ruošė dar prieš kelionę į ašigalį

Prieš poliarinę žiemą Roaldo Amundseno komanda trijose saugyklose tarp 80-osios ir 82-osios pietų platumos paliko apie tris tonas atsargų. Sniego vienodume jas turėjo padėti rasti vėliavos ir sniego blokų ženklai. Žiemą vyrai lengvino roges, perpakavo maistą, bandė avalynę ir slidžių apkaustus. Net tarpai tarp apvalių pemikano skardinių buvo panaudoti pieno miltelių maišeliams.

Tačiau pasirengimas nepanaikino klaidų: rugsėjį per anksti iškeliavusi grupė patyrė stiprų šaltį ir grįžo atgal; Prestrudui išgyventi padėjo prie jo pasilikęs Johansenas. Galutinis žygis prasidėjo spalio 20-ąją. Gruodžio 14-ąją penki vyrai pasiekė Pietų ašigalį, o 1912 m. sausio 26-ąją grįžo į Framheimą. Po 99 dienų kelionės svarbus buvo ir tikslas, ir iš anksto paliktas kelias namo.

Ryšys su skaitiniais. Išmintingas laukimas turi apčiuopiamą pasirengimą ir geba mokytis iš klaidų. Vien norėti pasiekti tikslą neužtenka.

Šaltinis: Norvegijos poliarinis institutas, Amundsen’s depots, 2011-11-12; Fram muziejus, Trečioji Fram ekspedicija,1910–1914.

1858–1865 m. Londonas: po miestu buvo kuriamas kasdienės gyvybės pagrindas

1858 m. didysis Temzės dvokas privertė Londoną rimtai imtis nuotekų. Josepho Bazalgette’o komanda rengė tinklą, kuris perimtų mažųjų kanalų nešamą žmonių, gyvūnų ir pramonės taršą. 1865 m. užbaigtoje Crossness stotyje buvo mašinų ir katilų pastatai, dirbtuvės, sklendės ir uždengtas rezervuaras. Virš rezervuaro stovėjo dvidešimt darbininkų namų ir prižiūrėtojo būstas: kasdienis gyvenimas tiesiogine prasme rėmėsi nematoma infrastruktūra.

Garų varomi siurbliai pakeldavo nuotekas į rezervuarą; atoslūgio metu jos būdavo išleidžiamos toliau nuo miesto. Tai dar nebuvo šiuolaikinis valymas. Vėliau reikėjo nuosėdų atskyrimo ir kitų patobulinimų, o augantis miestas nuolat vertė didinti pajėgumą. Istorija atskleidžia ilgą rūpesčio darbą: pirmąjį sprendimą turėjo tęsti priežiūra, taisymas ir tolesnės žinios.

Ryšys su skaitiniais. Išmintis rūpinasi tuo, kas išlaiko gyvenimą ir pasibaigus iškilmingai pradžiai. Pasirengimą reikia toliau maitinti.

Šaltinis: Simon Hodges, Crossness istorija · Crossness Engines Trust.

1950–1960-ieji: Žemės amžiaus ieškojęs mokslininkas pastebėjo oro taršą

Caltech geochemikas Clairas Pattersonas norėjo nustatyti Žemės amžių. Meteorito mėginyje jis skaičiavo švino izotopus, pats įsirengė itin švarią laboratorinę aplinką ir nepasitikėjo net reagentų grynumu. 1956 m. paskelbė Žemės amžiaus įvertį. Tačiau vis tikslesni matavimai iškėlė kitą klausimą: iš kur atsiranda švinas, užteršiantis mėginius?

Tyrimai nuvedė į Ramųjį vandenyną ir Kalifornijos kalnus. Vandenyno paviršiuje tarša buvo didesnė nei gylyje; 1962–1963 m. žiemą ant Laseno kalno paimtame sniege rasta švino, kurio izotopinis pėdsakas sutapo su Los Andželo oru ir benzino mėginiais. 1965 m. Pattersonas paskelbė perspėjimą apie žmogaus sukeltą švino taršą. Klausimas, trukdęs jo matavimui, tapo visuomenės sveikatai svarbiu atradimu.

Ryšys su skaitiniais. Ieškant išminties svarbu nepaslėpti to, kas nepatogu. Atidus klausimas gali padėti ir tiems, apie kuriuos tyrimo pradžioje dar negalvojome.

Šaltinis: Caltech, Getting the Lead Out,2015-09-21.

2005 m. Anapu: sesers Dorothy rankose buvo Biblija

2005 m. vasario 12 d. prie Anapu Brazilijoje 73 metų seserį Dorothy Stang sustabdė du samdyti žudikai. Ji keliavo purvinu keliu. Notre Dame de Namur seserų išsaugotas liudijimas pasakoja, kad Dorothy atsivertė Mato Evangeliją ir pradėjo skaityti palaiminimus. Ji buvo nušauta. Už šio paskutinio susitikimo stovėjo dešimtmečiai darbo su neturtingais žemdirbiais, kurių teisėms grėsė miškų kirtėjai ir stambūs žemvaldžiai.

Nuo 1966 m. Brazilijoje tarnavusi Dorothy kartu su seserimis kūrė bendruomenes ir mokyklas, rūpinosi raštingumu, sveikata bei pragyvenimu. Jos palikimas tęsėsi ir po žūties. 2024 m. vienuolijos paskelbtame pasakojime Anapu seserys mini miško atsodinimą sodinukais iš São Raphael medelyno — vietos, kur ji palaidota. Grasinimai neužbaigė darbo, į kurį ji buvo įtraukusi kitus.

Ryšys su skaitiniais. Tikėjimo alyva kaupiama konkrečia meile žmonėms. Viltis leidžia matyti ir po žmogaus mirties kitų tęsiamą tarnystę.

Šaltinis: Tami McMann, Her One and Only Life · Notre Dame de Namur seserys,2024-09-20.

Po 2011 m. cunamio: arbata po pokalbio prie neprijungto telefono

Japonijos Ocučio kalvose Itaru Sasaki sode stovi balta stiklinė kabina su juodu diskiniu telefonu, neprijungtu prie jokios linijos. Ją jis įrengė gedėdamas pusbrolio. Po 2011 m. kovo 11-osios cunamio čia ėmė atvykti ir kiti netekę artimųjų. BBC dokumentikoje Kazuyoshi Sasaki pasakoja surinkęs namų numerį ir garsiai išsakęs žmonai tai, ko nebespėjo jai pasakyti. Jis žinojo, kad telefonu niekas neatsilieps.

Cunamis buvo palikęs jį su keturiais vaikais. Išėjęs iš kabinos Kazuyoshi verkė sode. Tai pamatę Itaru ir jo žmona Yuko pakvietė jį arbatos; būtent šį priėmimą jis prisiminė kaip paguodą. Dokumentikoje greta neišsakytų žodžių atsiranda gyvų žmonių artumas: sodas, buvimas kartu, ramus kvietimas prisėsti. Gedulas gauna vietą ir balsą.

Ryšys su skaitiniais. Paulius ragina vieniems kitus guosti. Artumo stalui gali pakakti paprasto kvietimo arbatos ir laiko išklausyti.

Šaltinis: The Wind Phone · Miwako Ozawa, Sarah Cuddon; BBC World Service Heart and Soul, dokumentikos scenarijus.

2026 m.: pašto ženklų albumas atvėrė visą gyvenimą trunkantį ieškojimą

Apie septynerių Simonas Conway Morrisas iš motinos gavo pašto ženklų albumą su priešistoriniais gyvūnais ir dinozaurais. Tai paskatino ieškoti fosilijų. Smalsumas vėliau virto Kembridžo paleontologo darbu: jis tyrė Burgesso skalūno gyvūniją ir ankstyvą gyvūnų kūno sandaros raidą. 2026 m. balandžio 21 d. paskelbta, kad jam skiriama Templetono premija.

Premijos teikėjai išskyrė jo darbus apie evoliucinę konvergenciją — panašių formų ir gebėjimų atsiradimą skirtingose gyvybės linijose. Pats Conway Morrisas šiuos tyrimus sieja ir su gilesniais klausimais apie gyvybės tvarką bei žmogaus vietą. Pokalbyje premijai jis pabrėžė, kad žinios dar gali neturėti matomos pabaigos. Vaikystės albumas netapo užverstu atsakymu: jis pradėjo ilgą mokymąsi žiūrėti ir klausti.

Ryšys su skaitiniais. Pirmasis skaitinys žada atrandamą išmintį. Jos ieškojimas apima dėmesį, nuostabą ir pasirengimą mokytis vis iš naujo.

Šaltinis: John Templeton Foundation, Simon Conway Morris —2026 m. premija,2026-04-21.

↑ Į šio skirtuko turinį

10 citatų homilijos minčiai

Turinys:
1. Pranciškus: tikėjimo šviesą maitina meilė
2. Benediktas XVI: išmintis panaudoja turimą laiką gailestingumui
3. Jonas Paulius II: Marijos tvirtumas ir padrąsinantis žodis
4. Šv. Kiprijonas Kartaginietis: mūsų laukia mylimi žmonės
5. Šv. Ignacas Antiochietis: ilgesys kreipiasi į prisikėlusį Kristų
6. Šv. Benediktas Nursietis: į amžinąjį gyvenimą drauge
7. Christina Rossetti: vietos užteks ateinantiems
8. Tomas Kempietis: ši diena verta viso dėmesio
9. Epiktetas: baigtinumo atmintis sutvarko norų mastą
10. Seneka: dieną gyventi kaip pilną gyvenimą

1. Pranciškus: tikėjimo šviesą maitina meilė

Tikėjimas įkvepia meilę, o meilė saugo tikėjimą.

Pranciškus, Viešpaties angelas, 2017-11-12, prieš maldą, žibinto ir alyvos aiškinimo pabaiga · vertimas iš anglų k.

Budėjimas auga kasdieniais artimo meilės darbais.

Šaltinis: Pranciškus, Viešpaties Angelo malda, 2017-11-12.

2. Benediktas XVI: išmintis panaudoja turimą laiką gailestingumui

Tikroji išmintis — kuo geriausiai panaudoti mirtingą gyvenimą gailestingumo darbams […]

Benediktas XVI, Viešpaties angelas, 2011-11-06, prieš maldą, pastraipa apie alyvą · vertimas iš anglų k.

Pirmojo skaitinio išminties paieška ir Evangelijos pasirengimas susitinka konkrečiame gerame darbe.

Šaltinis: Benediktas XVI, Viešpaties Angelo malda, 2011-11-06.

3. Jonas Paulius II: Marijos tvirtumas ir padrąsinantis žodis

[…] jos tvirtumu, pajėgiančiu pakelti didžiausius sielvartus; jos gebėjimu visada tarti palaikymo ir padrąsinimo žodžius.

Jonas Paulius II, Viešpaties angelas, 1999-11-07, Naujasis Delis, pirmoji pastraipa apie Marijos pavyzdį · vertimas iš anglų k.

Tai popiežiaus žodžiai apie Mariją. Jie primena Pauliaus prašymą vieniems kitus guosti prisikėlimo viltimi.

Šaltinis: Jonas Paulius II, Viešpaties Angelo malda Naujajame Delyje, 1999-11-07.

4. Šv. Kiprijonas Kartaginietis: mūsų laukia mylimi žmonės

Ten mūsų laukia didelis būrys mums brangių žmonių […]

Šv. Kiprijonas Kartaginietis, Apie mirtingumą (De mortalitate), 26, Robert Ernest Wallis vertimas · vertimas iš anglų k.

Kiprijonas kalba apie dangiškąją tėvynę ir būsimą susitikimą. Krikščioniška paguoda turi bendrystės veidą.

Šaltinis: Kiprijonas Kartaginietis, De mortalitate, 26.

5. Šv. Ignacas Antiochietis: ilgesys kreipiasi į prisikėlusį Kristų

Ieškau To, kuris už mus mirė; trokštu To, kuris dėl mūsų prisikėlė.

Šv. Ignacas Antiochietis, Laiškas romiečiams, 6, Alexander Roberts ir James Donaldson vertimas · vertimas iš anglų k.

Artėjančios kankinystės akivaizdoje Ignaco viltis siejasi su konkrečiu Asmeniu — mirusiu ir prisikėlusiu Kristumi.

Šaltinis: Ignacas Antiochietis, Laiškas romiečiams, 6.

6. Šv. Benediktas Nursietis: į amžinąjį gyvenimą drauge

Ir tegu jis mus visus drauge nuveda į amžinąjį gyvenimą.

Šv. Benediktas Nursietis, Regula, 72 pabaiga, Justin McCann vertimas, Stanbrook leidimo p. 55 · vertimas iš anglų k.

Ši malda užbaigia mokymą apie gerąjį uolumą, brolišką meilę ir Kristaus pirmumą. Laukiama bendro gyvenimo su juo.

Šaltinis: Benediktas Nursietis, Regula, 72 pabaiga · Stanbrook abatijos tekstas.

7. Christina Rossetti: vietos užteks ateinantiems

Ar bus lovų man ir visiems, kurie ieško?
Taip, lovų bus visiems, kurie ateina.

Christina Rossetti, Up-Hill („Į kalną“), 15–16 eilutės, rinkinyje Goblin Market and Other Poems, 1862 · vertimas iš anglų k.

Kelionės ir nakvynės poetinis vaizdas leidžia įsivaizduoti poilsį bei susitikimą. Tai eilėraščio balsai, ne tiesioginė Biblijos citata.

Šaltinis: Christina Rossetti, Up-Hill, 15–16 eilutės, 1862.

8. Tomas Kempietis: ši diena verta viso dėmesio

Visus savo darbus ir mintis turėtum tvarkyti taip, tarsi turėtum mirti šiandien.

Tomas Kempietis, Kristaus sekimas, I, 23, 1, William Benham vertimas · vertimas iš anglų k.

Pasirengimą formuoja dabartiniai sprendimai. Rytojui atidėtas atsakas šiandien dar nėra priimtas.

Šaltinis: Tomas Kempietis, Kristaus sekimas, I,23,1 · William Benham vertimas.

9. Epiktetas: baigtinumo atmintis sutvarko norų mastą

Tegu mirtis, tremtis ir visa, kas atrodo baisu, kasdien būna prieš tavo akis, o labiausiai — mirtis […]

Epiktetas, Enchiridion („Vadovėlis“), XXI, Elizabeth Carter 1758 vertimo tekstas · vertimas iš anglų k.

Stoikas baigtinumo atmintimi ugdo saiką ir vidinę laisvę. Evangelija prideda asmeninį susitikimą su laukiamu Viešpačiu.

Šaltinis: Epiktetas, Enchiridion, XXI · Elizabeth Carter1758 vertimo tekstas.

10. Seneka: dieną gyventi kaip pilną gyvenimą

Stengiuosi kiekvieną dieną nugyventi taip, tarsi ji būtų visas gyvenimas.

Seneka, Laiškai Lucilijui, 61, 1, Richard Mott Gummere vertimas · vertimas iš anglų k.

Išmintis mokosi gyventi jau duotą dieną. Pasirengęs laukimas leidžia jos neatiduoti vien nerimui dėl rytojaus.

Šaltinis: Seneka, Laiškai Lucilijui,61,1 · Richard M. Gummere vertimas.

↑ Į šio skirtuko turinį

Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos

Turinys:
Stabdyti nepavyks. Užtat visi išgirs
Nasredinas mielai pradėtų nuo antro mėnesio
Dešimt metų — Nasredinui tai atrodė neblogas terminas
Sargas norėjo darbo, kuriam negresia atleidimas
Markas Twainas dar turėjo pataisą apie savo mirtį
Žinojo kitų ateitį. Apie savo namus sužinojo paskutinis
Samuelis Johnsonas žinojo labai stiprų susikaupimo veiksnį

Stabdyti nepavyks. Užtat visi išgirs

Mechanikas aiškina klientui, ką pavyko nuveikti:
— Jūsų stabdžių sutaisyti negalėjau…
— Užtat padariau garsesnį signalą!

Sąsaja: Pasirengimo trūkumo nepakeičia garsesnis įspūdis. Žibintas turi turėti kuo degti.

Šaltinis: Living Hope Church, Why God, klausimynas,2022-07-03,p.24.

Nasredinas mielai pradėtų nuo antro mėnesio

Nasredinas nutaria mokytis groti liutnia. Susiranda mokytoją ir pirmiausia pasiteirauja kainos.
— Pirmą mėnesį — trys sidabriniai. Paskui — po vieną per mėnesį.
Nasredinas iškart apsidžiaugia:
— Puiku! Tuomet pradėsiu nuo antro mėnesio.

Sąsaja: Brandos kelias turi pradžią, kurios neįmanoma praleisti vien gerai suskaičiavus kainą.

Šaltinis: The Lighter Side of TEFL, Folk Wisdom, A Bargain, p.176 · US State Department leidinio kopija.

Dešimt metų — Nasredinui tai atrodė neblogas terminas

Valdovas grasina rūmų žmonėms mirtimi, jeigu niekas jo nepralinksmins. Nasredinas pasiūlo išeitį:
— Galiu išmokyti asilą skaityti ir rašyti. Tik reikės dešimties metų.
Valdovas sutinka. Vėliau dvariškiai apspinta Nasrediną:
— Tu iš tikrųjų tai sugebi?
— Ne.
— Tai ką laimėjai? Dešimt metų nerimauti prieš bausmę?
— Pamiršote vieną dalyką. Karaliui septyniasdešimt penkeri, man aštuoniasdešimt. Dar gerokai iki termino pabaigos šioje istorijoje atsiras ir kitų veiksnių…

Sąsaja: Komizmas atidengia viliojimą palikti atsaką ateities aplinkybėms. Evangelijos pasirengimas prašo šiandieninio atsako.

Šaltinis: Idries Shah, The Subtleties of the Inimitable Mulla Nasrudin, What You Hadn’t Thought Of….

Sargas norėjo darbo, kuriam negresia atleidimas

Senas žydiškas anekdotas pasakoja apie bedarbį, kuris pagaliau gauna tarnybą: budėti ir dairytis, ar neateina Mesijas. Valandos ilgos, sąlygos prastos, atlyginimas menkas. Sargas pasiskundžia:
— Už tiek, kiek mokate, aš vos galiu šeimą išmaitinti!
Jam atsako:
— Pagalvokite, kokį svarbų darbą dirbate. Be to, palyginti su beveik visais kitais, jūsų darbas — nuolatinis.

Sąsaja: Juokiamasi iš laukimo, kurį jau pradėta laikyti nesibaigsiančia kasdienybe. Budėti reiškia išlikti atviram tikram atėjimui.

Šaltinis: Declan Kiberd, Old Testaments and New: Joyce and Messianic Time · Dreaming the Future,2011,p.16.

Markas Twainas dar turėjo pataisą apie savo mirtį

1897 m. Londone žurnalistas Markui Twainui praneša, kad Niujorke sklando žinios apie jo sunkią ligą ir mirtį skurde. Apie skurdą rašytojas dar turi ką paaiškinti: kvietimų skaityti paskaitas netrūksta, tik iki šiol jį laikė sutartis parašyti knygą. Užtat pirmąją žinią pataisyti gali trumpai:
— Pranešimas apie mano mirtį buvo perdėtas.

Sąsaja: Svarbios žinios vertos patikros. Paulius taip pat nori, kad bendruomenė apie mirusiuosius neliktų vien gandų ir spėlionių nežinioje.

Šaltinis: Frank Marshall White,1897interviu su Marku Twainu · Twain’s Geography / David Fears katalogas.

Žinojo kitų ateitį. Apie savo namus sužinojo paskutinis

Turguje būrėjas aiškina žmonėms jų likimą. Pačiame skaičiavimų įkarštyje atbėga žinia: apvogti jo namai! Būrėjas viską meta ir lekia tikrinti. Pakeliui jį užkalbina šmaikštuolis:
— Bičiuli, kaip čia yra: kitų likimą taip gerai žinai, o apie savąjį — tiek mažai?

Sąsaja: Jėzaus kvietimas budėti suteikia kitą kryptį: gyventi pasirengus, užuot skelbus savo žinias apie ateities laiką.

Šaltinis: Ezopas, A Fortune-Teller, Roger L’Estrange1692, Fables of Æsop and Other Eminent Mythologists.

Samuelis Johnsonas žinojo labai stiprų susikaupimo veiksnį

Jamesas Boswellas užrašė pokalbį apie pasmerktąjį Williamą Doddą. Jo tekstas pasirodė toks įtaigus, kad Sewardas suabejojo: argi pats Doddas galėjo taip parašyti? Johnsonas, kuris iš tiesų buvo prisidėjęs prie teksto, savo vaidmens tiesiai nepatvirtino:
— Patikėkite, pone: kai žmogus žino, kad po dviejų savaičių bus pakartas, jo mintys nepaprastai susitelkia.

Sąsaja: Sąmojis apie terminą primena, kaip aiškiai galima pamatyti tai, kas svarbu. Evangelija kviečia taip gyventi jau dabar.

Šaltinis: Samuel Johnson, Boswello užrašyti1777-09-19 žodžiai · Johnson’s Table Talk,p.38.

↑ Į šio skirtuko turinį