Užsienio šalių ambasadoriai dažnai gerbiami labiau negu savo šalies piliečiai. Pagarba ambasadoriui reiškia pagarbą šaliai, kuriai jis atstovauja. Žmonijos istorijoje nuo seno įsitvirtino įgalioto pasiuntinio sąvoka. Kiekvienai politinei ar socialinei struktūrai kas nors atstovauja. Tautai ar kitai didelei žmonių grupei dažnai tiesiog neįmanoma pareikšti savo valią, jei nėra jai atstovaujančių asmenų. Nuostabu, kad Dievas pasinaudojo…
Šiandienos skaitinių tema yra pranašo dalia ir jo tykantys pavojai. Pranašas, paprastai skelbdamas nepopuliarius dalykus, susilaukia nepalankios, net priešiškos klausytojų reakcijos. Jis ne pats pasirenka tokią dalią: pranašą į tarnystę pašaukia Viešpats. Pirmajame skaitinyje vaizduojamas pranašo Ezekielio pašaukimas. Ankstesnėse, neįtrauktose į šį skaitinį eilutėse perteiktas regėjimas, kaip Dievas apleidžia Jeruzalę ir šventyklą. Tai įspėjimas, kad…
Apaštališkosios Bažnyčios kontūrai ryškiausiai atsiskleidžia poroje asmenų, kuriuos sunku įsivaizduoti dar skirtingesnius; drauge ši pora krikščionims yra neišskiriama – tai Petras ir Paulius. Iškalbingai byloja ikonografiniai atributai šių šventųjų atvaizduose: Petras – su raktu, o Paulius – su kalaviju. Petras – paprastas žmogus iš liaudies, žvejys be didesnio išsilavinimo. Pašauktas tapti Viešpaties mokiniu, turi mokytis…
Šiandien švenčiame Eucharistijos, arba Švenčiausiojo Sakramento, šventę. Eucharistija atskleidžia Kristaus slėpinį daugeliu aspektų. Ji yra Jėzaus kančios atminimas. Biblijos kalboje atminimas reiškia ne vien paprastą praeities priminimą. Atminimas yra konkreti tikrovė, kurios dėka praeitis išlieka gyva dabartyje. Taip Velykų šventimas yra išsivadavimo iš Egipto vergovės atminimas. Įvykio atminime skelbiama jo išliekamoji prasmė: praeities įvykis atminimo…
Žmonės įvairiai suvokia Dievą. Vieniems jis yra hipotezė, paaiškinanti visatos reiškinius, gyvosios gamtos paslaptis. Kitiems Dievas yra tolima tikrovė, beveik neturinti realios įtakos gyvenimui. Tai nelyginant per teleskopą matoma Saturno planeta. Galima nugyventi visą gyvenimą, beveik nieko apie ją nežinant. Yra žmonių, kurie džiaugiasi Dievo dovanomis tarsi saulės spinduliais. Nors tai gaivina tikėjimą, jų pasaulėvaizdyje…
Septynias savaites po Velykų džiaugiamės Kristaus pergale prieš mirtį: šventėme Prisikėlusiojo įžengimą į dangiškąją šlovę, dėkojome už mums duotą pažadą taip pat dalyvauti toje garbėje. Per Sekmines švenčiame Velykų slėpinio pilnatvę. Nors Sekminės užbaigia Velykų laikotarpį, ši šventė yra labiau pradžia negu pabaiga. Švenčiame Bažnyčios gimimą. Bažnyčios gimimas pirmiausia yra istorinis įvykis, aprašytas Apaštalų darbų…
Jėzaus žengimas į dangų užbaigia jo žemiškojo gyvenimo įvykių seką. Per liturginių metų ciklą išgyvename Jėzaus gimimą, vaikystę, viešąją tarnystę. Po Velykų prisikėlęs Viešpats daugelį kartų pasirodė apaštalams ir kitiems mokiniams, stiprindamas jų tikėjimą. Šiandien Jėzus paskutinį kartą susitinka su mokiniais, paskelbia apie savo būsimą grįžimą. Tai tarsi triumfo apoteozė, vainikuojanti gyvenimą, kuris, atrodo, buvo…
Dievo meilė ateina į pasaulį per jo Sūnų. Sūnus skleidžia šią meilę mums, o mes privalome ją dalyti kitiems: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje!” Tiek Jono evangelijoje, tiek laiškuose panašiai žvelgiama į Dievo meilės slėpinį. Evangelisto Jono įžvalgos nė kiek nesumenkina apaštalo Pauliaus minčių ar sinoptinių evangelijų aprašymo….
Biblinė religija reikalauja tikinčiųjų bendruomenės vienybės. Vienybė yra būtina dvasinio augimo sąlyga. Net tamsiausiais Izraelio istorijos laikotarpiais, kai atrodydavo, kad visa tauta išblaškyta po pasaulį, jos išlikimą garantavo bendruomenės „likutis”. Tai buvo tarsi būtina sėkla ateičiai. Naujajame Testamente bendruomenės vienybė ypač akcentuojama Apaštalų darbų knygoje. Knygos pradžioje keletą kartų vaizdžiai kalbama apie jaunos Bažnyčios augimą:…
Gimstančiai Bažnyčiai Jėzaus vardas yra galybės ir šviesos šaltinis. Apaštalai kalba Jėzaus vardu, o jų žodžiai pilni tikrumo ir paveikūs. Apaštalų žodis ne tik skelbia išganymą, bet ir gydo – vykdo tai, ką ženklina. Iš pradžių primygtinis Jėzaus vardo pabrėžimas mus gali stebinti. Kodėl skelbiama, kad jo vardas gelbsti ir kad nėra „kito vardo, kuriuo…